LFB konferencijos nutarimai

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJOS
įvykusios 1995 gegužės 12-13 Čikagoje 
N U T A R I M A I

A. Dėl tolimesnės veiklos gairių

1. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, atsirado sąlygos užsienio lietuviams dalyvauti Lietuvos valstybės politiniame gyvenime. Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, daugiau negu 50 metų vykdęs svetur savo prisiimtą rezistencinę misiją, ją dabar keičia į politinę veiklą ir ieško būdų tai veiklai tęsti Lietuvoje.

2. 1996 metų Lietuvos seimo rinkimuose Lietuvių fronto bičiuliai (LFB) ryžtasi remti tvirtų demokratinių principų, krikščioniškos moralės kandidatus, nesusitepusius savo politine praeitimi arba jos atsisakiusius. Bendram darbui seimo rinkimuose LFB tariasi su idėjiškai artimomis Lietuvos partijomis.

LFB konferencijoje.  Nuotr. K. Ambrozaičio

3.    šiai politinei veiklai įgyvendinti LFB Taryba artimiausiu laiku sudaro pastovią 5-7 asmenų komisiją.

4.    Į laisvę fondo veikla užsienyje pamažu mažinama, didesnę darbų dalį perkeliant į Lietuvą ir atitinkamai didinant Į laisvę fondo Lietuvos filialui visokeriopą paramą.

5.    Pastebėjus, kad šiuo metu tokie periodiniai leidiniai kaip „Dienovidis" ir „Kauno laikas" ypatingai pasitarnauja skleisti Lietuvoje pilnutinės demokratijos idėjas, LFB Taryba įpareigojama organizuoti reikalingą jiems paramą. laisvę" žurnalo leidimas tuo tarpu paliekamas Į laisvę fondo ir Lietuviškų studijų centro žinioje.

6.    Yra būtina supažindinti plačiąją Lietuvos visuomenę su pilnutinę demokratiją" leidinyje suformuluotais pagrindiniais pilnutinės demokratijos principais ir stengtis juos Lietuvoje įgyvendinti. Didelę to uždavinio dalį galėtų pasiimti ir atlikti kultūrinis LFB sektorius per Į laisvę fondą.

7.    „Nepasaulėžiūrinės politikos" terminas, prieš daugel metų suformuluotas prof. Antano Maceinos, niekada neturėjo minties pašalinti iš viešojo gyvenimo asmens pasaulėžiūrą bei ideologiją. Priešingai, jis valstybėje akcentavo laisvės ir kultūrinės autonomijos reikalą. Panašiai, net dar stipriau, vėliau pasisakė ir Katalikų Bažnyčia II-jo Vatikano suvažiavimo nutarimuose, o šiuos principus dabar ryškiai praktikuoja Vokietijos Krikščionys demokratai bei kitų Vakarų pasaulio kraštų demokratinės partijos. Todėl manoma, kad tolimesnis „nepasaulėžiūrinės politikos" termino naudojimas yra nebeaktualus.

B. Dėl dabartinės padėties Lietuvoje

1. Lietuvos vyriausybės struktūrose įsitvirtinusios ir vis stiprėjančios su sovietinio laikotarpio praeitimi susijusios jėgos yra Lietuvos seimo daugumos vienvaldystės rezultatas.

2. Lietuvos vyriausybė daro pakankamai rimtas pastangas integruotis į Vakarų ekonomines, politines ir kultūrines struktūras. Tačiau dabartinė Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu, siekianti nepažeisti gerų kaimyninių santykių, jokiu būdu neturėtų pažeisti ir savo nepriklausomos valstybės teisių.

3.    Esame susirūpinę, kad Lietuvoje pastebimas privatizacijos piktnaudžiavimas, bankrutuojančių žemės ūkio bendrovių bei nepelningų didžiųjų gamyklų įvairiomis formomis rėmimas, neryžtingas energetikos problemų sprendimas, beatodairiškas paskolų iš užsienio ėmimas ar neracionalus jų naudojimas stumia kraštą į ekonominį skurdą ir ilgam laikui užkrauna valstybei paskolų grąžinimo naštą.

4.    Demokratijos kūrimas, kur valstybės piliečiai žino savo teises ir vykdo pareigas, prasideda apatinėse visuomenės grandyse. Tad demokratiškai veikiančios savivaldybės sudaro tikruosius demokratinės valstybės pagrindus. šiais metais įvykę savivaldybių rinkimai parodė, kad tokie pagrindai Lietuvoje jau dedami.

5.    Lietuvos ekonominis, o tuo labiau dvasinis atgimimas neįmanomas be pilno tautos dvasios išsivadavimo iš komunistinio palikimo. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina mokykla. Todėl vyriausybė turėtų stengtis sudaryti kuo palankiausias sąlygas kurtis privačioms, ypač krikščioniškosios pasaulėžiūros mokykloms.

6.    Jaunimo auklėjimo srityje didelę talką tėvams ir mokykloms gali suteikti jaunimo organizacijos. Konferencijos dalyviai daug vilčių deda į jau Lietuvoje atsikūrusius ateitininkus, skautus ir kt.

7.    Konferencija ragina Lietuvių fronto bičiulius ir visą lietuviškąją visuomenę remti Baltų laisvės lygos pastangomis kongresmano Christopher Cox (R-CA) JAV atstovų rūmams pateiktą rezoliuciją, H. Con. Res. 51, kuria siekiama demilitarizuoti Karaliaučiaus sritį ir pavesti ją tarptautinei kontrolei.

LFB konferencijos
nutarimų komisija