SKAITYTOJŲ ŽODIS
Dėkinga už žurnalą
Nežinau geradario, kuriam turiu būti dėkinga už rezistencinės minties ir politikos žurnalą „Į laisvę", kurį gavau 1990 sausio 20. Žurnalas politiškas, daug informacijos.
Įdomu buvo skaityti Amerikoje gyvenančių lietuvių mintis apie Lietuvos praeiti ir nūdieną, išeivijos konkrečius darbus, susitikimus su žmonėmis iš Lietuvos. Dėkoju už tai „Į laisvę" žurnalui, o redakcijai linkiu kūrybinės sėkmės ir kuo daugiau skaitovų.
Vida Kavaliauskaitė, Šiauliai
Įdomus ir aktualus
Šis „Į laisvę" 107 nr. buvo išskirtinai aukšto lygio ir labai aktualus. Sėkmės.
Kun. V. Cukuras, Putnam, CT.
Lenkijos lietuvių „Aušra"
Siunčiu jums „Aušros" numerį (3-86, 1989), neseniai gautą iš Suvalkų krašto, Lenkijoje. Trečiame puslapyje redakcija aprašiusi labai vargingas savo darbo sąlygas. Neatrodo, kad jie gauna paramos iš Lietuvių fondo ar kurios kitos lietuvių organizacijos Amerikoje.
Prašyčiau tuo reikalu paskambinti Lietuvių Fondui. Jiems ir šimto dolerių parama būtų reikšminga: doleris turi Lenkijoje aukštą vertę. Gal ir kokią rašomąją mašinėlę lietuvišku alfabetu būtų galima jiems persiųsti?
Dr. A. Šmulkštys, Gibbstown, NJ
Gautas „Aušros" numeris paminimas tolimesniuose puslapiuose, duodamas ir adresas. (Red.)
Gerai ir blogai
„Į Laisvę" Nr. 107 numeryje įdomiausias ir labai svarbus straipsnis yra Arvydo Juozaičio „Laisvė arba ideologijos mirtis".
Džiugina dar tik studijuojančio Vėjo Liulevičiaus gerai aprašyti stebėjimai, apsilankius kituose kraštuose. Atrodo, auga gabus žurnalistas.
Yra ir daugiau gerų ir reikalingų straipsnių. Deja, atsiranda ir vandenėlio, vietomis net apsamanoto. Pasigedau nors vieno straipsnio — aprašymo, kas gero ir pozityvaus atsitiko Lietuvoje per dvejus paskutinius metus.
Vincas Akelaitis
Atitaisyta klaida
Praeitame (107 nr.) mano straipsnyje apie Daumanto žuvimo aplinkybes padaryta didelė klaida, parašant: „...elektriniu žibintuvėliu daviau sutartą signalą". Kaip suprasti tą signalą? Mano buvo parašyta: „Daumantas patikslinimui Kukausko dar parašė laiškutį, man žibinant elektriniu žibintuvėliu, užsidengus palapine. Atsakymą gavo teisingą" Kam tas iškreipimas?
Sekančiame žurnalo numeryje prašau atitaisyti šią klaidą — taip, kaip mano yra parašyta.
Povilas Pečiulaitis — Lakštingala
Redaktorius autorių ir skaitytojus nuoširdžiai atsiprašo. Nebuvo tiksliai rankraštyje suprastas autoriaus sakinys ir todėl klaidingai perduotas skaitytojams.
Esame optimistai
Sveikiname jus su didžia ir nuostabia mums visiems švente — Lietuvos nepriklausomybės atstatymu. Linkime tvirtybės, ištvermės jos labui. Nuo amžių ji mums vienintelė, tokia yra ir bus.
Dar tik pirmos dienos pilnos džiaugsmo ir vilties. Savikritikos nepraradome, bet esame optimistais. Ekonominiai nedatekliai, kurie, matyt, mus ištiks, negąsdina nei kiek. Kad tik to užtektų. Laisvė todėl ir brangi, kad už ją mokama aukomis.
Visi metėmės politikon. Pagrindiniais klausimais nuomonės vieningos. Vien tik išgamos nori gyventi kaip anksčiau, per tuos sunkius 50 metų. Kaip matote, pradedame atsikratyti baimės komplekso. Dar tik prieš porą metų nebūtume išdrįsę jums taip kalbėti...
N.N. — Lietuva
Gal nereikėjo?
Ačiū už Jūsų žurnalo paskutinįjį (107) Nr. Jį perskaičiau gana atidžiai, bet suprasti, kuriam tikslui jame reikėjo spausdinti net tris vedamuosius, nepajėgiau. Žinoma, visuose trijuose straipsniuose buvo paliesta šių dienų labai opūs klausimai, patariant ką reikia daryti, bet visai užmiršta bent puse žodžio užsiminti, kad viskas gali apsiversti stačiai galva.
Beskaitant „Pagalba šiandien, ne rytoj" teko išgirsti vis tą patį kaltinimą, kad su Tautos Fondu ir Vliku ne viskas tvarkoje. Tai sena pasaka, ir tuo mes jokio vieningumo nepasieksime.
Kiti visi straipsniai, tiek politiškai, tiek gyvenimiškai, visai vertingi.
Juozas Žemaitis
Nesmerkime ir neteiskime
Nebūkime greiti teisėjai! „Į Laisve" žurnale rašoma įvairiais gyvenimo klausimais. Viskas labai gerai, juk turime išmokti vieni kitus mylėti ar nemylėti, tačiau kai yra tautai pavojus išnykti, turime ir galime praeities klaidas atleisti. Kai 40 metais Sovietai užėmė apgaulės būdu Lietuvą, juk likome be galvų (paskutinis posėdis). Tauta liko be nurodymų, kaip elgtis tragedijoj. Panaši istorija kartojasi ir šiomis dienomis, nors valdžios žmonės nepabūgo: „Mes daugiau sovietų tankų nebijome".
Kai kurie smerkė Gotlando saloj pasirašytą dokumentą, kam tenai pasirašė Vliko pirmininkas ir komunistų sociologas. Kiek vėliau smerkiamas ir teisiamas Vliko pirmininkas, kam pasveikino atsiskyrusią komunistų partija, kuri jau nebenori būti tokia, o ieško kito vardo. Atseit, jie buvo kom. nariais tik iš reikalo. Argi galime savo brolį ir sesę po 50 metų vergovės teisti, kuris Maskvos „galybės" trypiamas, Šaukia „Mes už Nepriklausomybę". Ne dabar. Ateis laikas, istorija atžymės, kas nusikalto tautai ir kas suklupęs apgailestavo. Kerštas, kurį naudoja kai kurie, netinka šiuo metu vykdyti.
Rašykim, svarstykim, mokinkimės artimo meilės ir demokratiškai valdytis. Lietuva nežus! Priespauda sužlugs!
B. Balys
