DU SUVAŽIAVIMAI
Įspūdžiai iš JAV LB tarybos sesijos ir VLIKo seimo
JUOZAS KOJELIS
Spalio 24-25 d. d. Bostone įvyko JAV LB IX-sios tarybos trečioji sesija, o lapkričio 7-8 d. d. Clevelande Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas turėjo savo seimą. Abu suvažiavimai vyko dviejų savaičių laiko nuotolyje, tad įdomu į juos pažvelgti palyginamuoju žvilgsniu ir patirtais įspūdžiais pasidalyti su skaitytojais. Abu suvažiavimai buvo paskutiniai šių organizacijų vadovybių kadencijose, nes JAV Lietuvių Bendruomenė ruošiasi X-sios tarybos rinkimams, o Vlikas artimiausiame tarybos posėdyje rinks naują (greičiausiai perrinks tą patį) pirmininką, kuris sudarys savo kabinetą ir pateiks Vliko tarybai tvirtinti. Per kiekvienus rinkimus LB tarybos sudėtis stipriai kinta, gi Vlike, žinant susidariusią būklę, žymesnių pasikeitimų pramatyti negalima.
Dalyviai
Lietuvių Bendruomenės tarybos nariai yra renkami apygardų ribose visuotinių rinkimų keliu, Vliko seimo narius skiria Vliką sudarančios grupės. Vliką sudaro iš viso 15 politinių ir rezistencinių grupių, kurių kiekviena turi teisę pagal statutą paskirti po tris atstovus. Iš tų 15 grupių septynios jau senai nebeveikia: neturi nė vieno skyriaus, jokios centrinės vadovybės, nevykdo jokių rinkimų ir iš vis organizuotai nebesireiškia. Kas ir kokiu būdu paskiria tų grupių atstovus į Vliko seimus, — neišaiškinama paslaptis. Iš likusių aštuonių gyvųjų, kai kurios irgi jau vos vegetuoja. Taigi, LB tarybos sesijos nariai dalyvauja svarstymuose ir sprendimuose su balsavimų keliu suteiktais mandatais ir atsakomybės jausmu prieš rinkėjus, didelė dalis gi Vliko seimo narių tokių mandatų neturi ir prieš nieką atsakomybės neneša.
Stebint dalyvių amžių, skirtumas ryškus: Vliko seimo narių amžiaus vidurkis bent dešimtmečiu aukštesnis už LB tarybos sesijos narių amžių. Tai pastebėjo patys Vliko seimo dalyviai ir Vliko atjauninimo reikalu priėmė seimo rezoliucijų.
Suvažiavimų eiga
LB sesija sveikinimams laiko neeikvojo: buvo perskaityti vos keli trumpi sveikinimai. Krašto valdybos ir komisijų pirmininkų ataskaitiniai pranešimai buvo priimti ir išdiskutuoti plenumo posėdžiuose, tolimesnio darbo planus tarybos nariai svarstė pasiskirstę į atitinkamas darbo komisijas: švietimo, kultūros, politinė, socialinė, ekonominė-finansinė, organizacinių reikalų ir t.t.
Krašto valdybos ir visų tarybų ataskaitiniai pranešimai iš anksto buvo paruošti raštu ir tarybos nariams išsiuntinėti į namus. Taupydami laikų, pranešėjai tik paryškino ar papildė savo pranešimus, bet posėdžių metu jų ištisai nebeskaitė. Tiek ataskaitiniuose pranešimuose, tiek darbo komisijose LB atsakingi pareigūnai ir nariai kalbėjo tik apie save, t.y. LB-nės, problemas. Kitų organizacijų ir jų veiklos nelietė ir niekam nepriekaištavo nei kitų veiklos nekritikavo. Pilnos rankos savųjų lietuviškų reikalų, kad kitų organizacijų reikalais kalbėti nebuvo nei laiko, nei noro.
Gal tik tenka apgailestauti, kad į šių tarybos sesijų dalis narių neatvyko. Tarybos nariai keliones turi apsimokėti patys. Bostono apygarda, globojusi šių sesijų, viskų pavyzdingai buvo paruošusi, tačiau piniginis motyvas turbūt dalį tarybos narių nuo kelionės į kontinento pakraštį sulaikė. Ypač pasigesta narių iš Chieagos apygardos.
Piniginės apyskaitos skrupulatiškai tikslios. Pajamos ir išlaidos suregistruotos iki cento. Metiniai biudžetai ir pajamų - išlaidų apyskaitos padarytos raštu ir įteiktos visiems tarybos nariams.
LB Krašto valdyba turėtų pasirūpinti ataskaitinius pranešimus išleisti atskiru leidinėliu, kad kiekvienas geros valios žmogus galėtų įsitikinti LB-nės dirbamų darbų reikšmingumu ir LB-nei daromų priekaištų absurdiškumu.
Vlike kiek kitaip
Vliko seimas irgi gerai suorganizuotas ir tvarkingai pravestas. Nebuvo nervingumo diskusijose nei asmeniškų užgauliojimų. Kai kurie pranešimai irgi buvo paruošti raštu, bet posėdžių metu buvo ištisai skaitomi. Skirta nemaža laiko sveikinimams. Tačiau aplamai, nei pranešimai, nei diskusijos, nei pasiūlytos rezoliucijos nesudarė įspūdžio, kad Vliko valdyba būtų turėjusi apspręstus planus ir pozityvių veiklos kryptį. Jautėsi daug netikrumo, susipainiojimų ir net prieštaravimų. Pav. vienas valdybos vicepirmininkas teigia, kad Romos ir Vatikano radijo transliacijų į Lietuvų “programas organizuoja VLIKas ir finansuoja Tautos
Fondas”, o valdybos pirmininkas sako, kad finansinė parama labai maža — 5820 dol. Vienas vicepirmininkas seime skundėsi, kad nuėjimas su lietuviškomis programomis į Radio Liberty pažeidė Lietuvos valstybingumo principą, kitas vicepirmininkas neseniai spaudoje įtikinėjo, kad Vlikas išgelbėjęs Radio Liberty lietuviškas programas nuo sulikvidavimo. Klausimas: kodėl gelbėti, jei pažeidžia Lietuvos valstybingumą? Vlikas turi Lietuvos sienų komisiją, gi vienas iš vicepirmininkų tai beveik pajuokė, laikydamas nuklydimu į šunkelius.
Skundų ir priekaištų kitiems buvo gausu. Lietuvių Bendruomenė šiuo kartu tiesioginiai nebuvo pulta. Atsirado naujas “priešas” — kilusi iniciatyva talkon lietuviškiems uždaviniams vykdyti kviesti amerikiečių ekspertus. Racionalių diskusijų tuo klausimu nebuvo galima vesti, nes oponentai arba nevisai kultūringai puolė, arba operavo netiksliomis prielaidomis ir klaidingomis premisomis. Finansinės atskaitomybės niekas nepateikė. Atsakydamas į paklausimą, valdybos pirmininkas šį tą pasakė, operuodamas apvaliomis sumomis. Tačiau spraga paliko labai didelė.
Išsamiai buvo diskutuojamas pinigų Tautos Fondui telkimo klausimas. Bet šiaip ar taip, pinigai yra tik priemonė, o tikroji Vliko paskirtis — vykdyti laisvinimo uždavinius. Ir sprendimas įsigyti namus neįeina į pagrindinius Vliko tikslus.
Buvo tarsi šiek tiek lopomas Vliko statutas, deja, kai kur jau patys lopai skylėti. Būtų naudinga, kad ir Vliko seimo raštu pateikti pranešimai būtų atspausdinti. Kiekvienas galėtų padaryti palyginimą ir savas išvadas.
Bendruomenės ir Vliko problemos
Lietuvių Bendruomenės problemos, — tai visos išeivijos problemos. Sakoma, kad organizacinė jos sąranga nėra tobula. Bet tobulų organizacijų iš vis nėra. Rinkti ir skirti pareigūnai padaro klaidų ir neapsižiūrėjimų. Bet klysti yra žmogiška. Tačiau klaidos diskutuojamos, taisomos, Bendruomenei daromas priekaištas, kad neapjungianti visų lietuvių. Toks teigimas, kaip fakto konstatavimas, yra teisingas, bet kaip priekaištas — neturi pagrindo. Nebuvo, nėra ir nebus organizacijos, kuri visus apjungtų, idėjos — kuri visus patrauktų, veikimo strategijos, — kuriai visi pritartų. Ir patys Bendruomenės kaltintojai tokios visus apjungiančios organizacijos nėra sukūrę. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie priekaištus dėl lituanistinių mokyklų silpnėjimo ir mokinių mažėjimo. Tai tiesa, bet kas turi receptą tą procesą sustabdyti? Tačiau daug reikšmingesnė tiesa, kad LB-nė lituanistiniam švietimui skiriamu dėmesiu, darbu ir ten nukreiptomis finansinėmis sumomis tą silpnėjimo procesą yra iki maksimumo pristabdžiusi. Bendruomenės laimėjimai šioje srityje, galima sakyti, yra nuostabūs. Jaunesniųjų tėvų atbukęs jausmas dėl lietuviškos vaikų ateities atneša pačius didžiuosius nuostolius. Kaltintojų pirštai čia, o ne į LB-nę, turėtų būti nukreipti.
Iš antros pusės, Vliko negalavimai yra visai kitos prigimties. Jau pastarajame seime jie iškilo visu nuogumu, nors kiekvienam lietuviškos veiklos lauko stebėtojui jie seniai buvo žinomi ir spaudoje viešai diskutuojami. Norint atstatyti Vliko veiksmingumą, pirmiausiai reikia pašalinti organizacinius negalavimus. Nebeveikiančių organizacijų palikuonys turėtų jausti patriotinę pareigą tuoj pat savo “grupių” dalyvavimą Vlike atšaukti. Tos “grupės” yra tapuvios balastu, kuriuo kai kas gyviai manipuliuoja, užsitikrindamas Vlike kvalifikuotą daugumą. Bet ta dauguma yra fiktyvi. Priėmimas rezoliucijos dėl Vliko atjauninimo yra nesusipratimas ta prasme, kad nebeveikiančios organizacijos nei daugiau pasenti, nei atjaunėti nebegali. O atjauninimas turi ateiti per Vliką sudarančias grupes. Priimta rezoliucija — tai gydytojo sprendimas leisti injekciją į negyvą organizmą.
Užtikrinta dauguma, remianti vadovybę, stabdo prasmingą klausimų diskutavimą. Pvz. ir šiame seime siūlymai statutiškai leisti seimo nariais būti ir Vliko grupėms nepriklausantiem asmenims ar jų amžių iš 21 m. atkelti į 18 m. nesukėlė rimtų diskusijų nei šiokio tokio balsų pasidalinimo, balsuojant. Priekyje pakelta ranka daugumai buvo ženklas kaip balsuoti. Pozityvioje opozicijoje praktiškai paliko viena grupė.
Iš tų struktūrinių negalavimų išplaukia pati didžioji Vliko nelaimė: jis nepripažįsta laisvinimo darbuose santalkos (partnership), o reikalauja subordinacijos. Turint visus faktus prieš akis, nepripažinti LB-nės ir nekviesti jos į santalką, yra vaikiškas užsispyrimas. Deja, jį paremia dauguma. Galvoti, kad kada nors tarptautinėse konferencijose, sprendžiant Lietuvos problemas, bus paisoma Vliko teisinės prigimties ir tariamo jo kontinuiteto yra nereali teoretinė prielaida. Tarptautinės politikos realybė laužo daug stipresnės teisinės prigimties nuostatus.
Vlikas mums reikalingas, ir pirmoje vietoje reikalingas mums patiems. Jo šaknys siekia rezistencinį podirvį Lietuvoje ir galėtų būti reikšminga jungtim, siekiant pagrindinio tikslo — Lietuvos laisvės. Tačiau mums reikalingas Vlikas, kuris atviras realybei, bet ne nuo jos užsisklendęs. Dabar gi fiktyvi dauguma neleidžia atidaryti Vliko durų, kad įeitų daugiau oro ir šviesos.
Kas šiuo metu svarbiausia?
Į antraštėlės klausimą Vliko seimo metu savo paskaitoje atsakė tarptautinės teisės specialistas dr. Domas Krivickas. Gaila, kad ta paskaita nebuvo pateikta seimo pradžioje, tad gal ir diskusijos būtų nukrypusios realių Lietuvos laisvinimo problemų nagrinėjimo linkme. Panagrinėjęs tarptautinę dabarties politiką, prof. D. Krivickas padarė keletą sugestijų, tarp kurių pati reikšmingiausioji buvo tokia: “Dabartinė Amerikos Jungtinių Valstybių ir kitų Vakarų Europos kraštų politika, nepripažinimo Lietuvos ir kitų Pabaltės kraštų įjungimo į Sovietų Sąjungą, yra pasyvi politika. Ryšium su besikeičiančia politine konjunktūra Europoje, tektų visur, kur galima, kelti reikalavimą, kad šioji pasyvinė politika būtų pakeista ir kad būtų įsakmiai deklaruotas nepriklausomos Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstatymas, kaip Vilsonas į savo 14 punktų buvo įtraukęs nepriklausomos Lenkijos atstatymą”.
Šitam tikslui visi veiksniai turėtų sudaryti vieningą politinę santalką, šitam tikslui kaip tik ir yra įsikūrusi Amerikos Baltų Laisvės Lyga, kuri talkon angažavo įtakingą “viešųjų santykių” firmą, Hannaford kompaniją. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto užduotis būtų santalką stiprinti, nereikalaujant subordinacijos ir kiekvieną sveiką iniciatyvą skatinti ir koordinuoti, o ne prieš ją kovoti. Tai yra vienintelis realus kelias lietuviškai vienybei atstatyti ir laisvinimo veiklai sustiprinti.
