KOMUNISTŲ IR NACIŲ MASINĖS ŽUDYNĖS LIETUVOJE

Romo Kalantos kapas

naujosiose kapinėse Vilijampolėje 1975 vasarą; dešinėje, paminklo viršutinėje dalyje matyti raidės ROMAS. Kapinėse kryžius statyti draudžiama

Paskutiniųjų kelelių metų laikotarpyje laisvojo pasaulio viešoji opinija kaltina Sovietus masinių žmonių žudynių bei atskirų etninių grupių persekiojimu bei naikinimu. Sovietų interesas yra, žinoma, nukreipti dėmesį nuo savęs į kitus. Čia jie neaplenkia nė lietuvių, skelbdami juos žudynių vykdytojais Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941-1944).

Laisvąjį pasaulį yra pasiekusi komunistų išleista knyga — Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944, dokumentų rinkinys, 2 dalis). Šis taip vadinamų dokumentų rinkinys turi 424 puslapius ir yra išleistas 1973 metais “Minties” leidyklos Vilniuje. Knygą paruošė G. Erslavaitė, redagavo B. Baranauskas ir E. Rozauskas. Knyga išleista gana dideliu tiražu — 12,000 egz. Reikia manyti, kad šis vadinamų dokumentų rinkinys bus komunistų brukte brukamas į rankas pavergtiesiems ir visais būdais platinamas laisvojo pasaulio lietuvių tarpe.

Komunistai nė vienu žodžiu neužsimena apie savo vykdytus ir vykdomus lietuvių persekiojimus, tautos naikinimą (genocidą), masines žudynes pavergtoje Lietuvoje, apie ištremtus lietuvius Sibire ir vergų stovyklose kitose Sovietų Sąjungos dalyse. Laisvojo pasaulio lietuvių institucijų surinktomis žiniomis Sovietai yra išžudę apie 750,000 lietuvių (nuo 1940 metų pirmosios okupacijos pradžios iki šių dienų).

Minėtoje knygoje lietuviai kaltinami žydų ir komunistų naikinimu Lietuvoje nacių okupacijos laikais (1941-1944). Sovietai ir naciai, pasirašydami 1939 metų rugpjūčio 23 Ribbentropo-Molotovo paktą, davė vieni kitiems laisvę siausti Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Karas, koncentracijos ir vergų stovyklos, išvežimai bei trėmimai, atskirų tautų naikinimas, okupacijos ir vergija nušlavė nuo šios planetos paviršiaus virš 100,000,000 gyvybių. Tai vykdė komunistai ir naciai, o dabar tebevykdo komunistai. Lietuva savo nepriklausomo gyvenimo metais globojo žydų tautinę mažumą krašte, ir žydai Lietuvą vadino antrąja Amerika. Karui 1939 metais prasidėjus ir dar prieš karo pradžią, Lietuva priglaudė tūkstančius žydų, besitraukiančių nuo nacių persekiojimų ir žudymų iš kitų Europos kraštų.

Žydų naikinimą Lietuvoje vykdė naciai. Patys komunistai Nuernbergo teisme liudijo, kad nuo 1941 metų liepos 2 dienos žydų reikalus Lietuvoje tvarkė naciai. Gi prieš 1941 metų liepos mėnesio 2 dieną žydų žudynių Lietuvoje nebuvo. Tai rašė J. Jurginis sovietų leidžiamame žurnale “Švyturys” (1963.X.19), ryškindamas ir sudramatindamas nacių SS Standartenfuehrerio Jaeger slaptą pranešimą žydų naikinimo Lietuvoje reikalu. Sovietai yra išleidę leidinį — Documents Accuse (Gintaras, Vilnius, 1970, 310 pusl.). To leidinio dokumentas nr. 107 cituoja minėto nacio Jaeger slaptą pranešimą, kad nuo 1941 liepos 2 dienos jis perėmęs žydų reikalus į savo rankas ir vykdęs žydų likvidavimą.

Visose tautose yra iškrypėlių, sadistų ir nevertų vadinti žmonėmis asmenų. Lietuvių tauta nėra išimtis, ir gal vienas kitas tokių talkino minėtame niekšiškame ir šėtoniškame darbe. Bet ne vienas iš tų lietuvių dirbo komunistų žinyboje pirmosios sovietų okupacijos metais Lietuvoje, gi užėjus naciams — talkino ir jiems. Geras pavyzdys advokato Požėlos iniciatyva bei talka naciams Pakruojuje, naikinant žydus. Tuo “nuopelnu” remdamasis, Požėla tuojau tapo Šiaulių apygardos nacių komisaro Gewecke patarėju. Tik kai lietuviai surinko dokumentus ir jais įrodė, kad jis buvęs slaptas NKVD agentas ir įdavinėjęs žmones sovietų saugumui, naciai savo patarėją likvidavo (žr. V. Rastenis, “Dirva”, 1964.VI.5).

Komunistai verkšlena dėl savo agentų persekiojimo Lietuvoje pirmomis nacių-sovietų karo dienomis. Komunistai turėtų prisiminti, kad nuo okupacijos pradžios (1940 metų birželio 15) iki nacių pajudėjimo į rytus (1941 metų birželio 22) sovietai ir jų agentai išžudė ar ištrėmė apie 50,000 lietuvių. Komunistai už tai nieko geresnio negalėjo tikėtis iš lietuvių. Minėtame leidinyje eilė komunistų bei jų pataikūnų duoda savo “parodymus”. Tai reiškia, kad jie išliko gyvi, ir lietuviai nebuvo jiems tokie žiaurūs, kaip kad jie buvo lietuviams.

Vladas Būtėnas, knygų autorius, žurnalistas, kuriam paskirta 1974 metų Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos žurnalistinė premija. Savo knygose Vladas Būtėnas (slapyvardis — Vladas Ramojus) yra dokumentavęs baisius rusų komunistų nusikaltimus prieš lietuvių tautą

Komunistai minėtoje knygoje (Masinės žudynės Lietuvoje) yra paskelbę šimtus parodymų. Tardytojai, anot A. Solženicino (The Gulag Archipelago, 146 pusl.), turi šūkį: “Tik duokite mums asmenį, ir mes sudarysime jam bylą” (Just give us a person — we’ll create the case!). Dauguma tų vadinamų parodymų yra bereikšmiai — parašyti pačių tardytojų. Antra, parašų nė nėra, o tik pažymėta, iš kokio asmens parodymų imta. Dauguma tų vadinamų parodymų surinkti 1958-1962 metų laikotarpyje, praėjus 20 ar net daugiau metų nuo įvykių. Dalį duoda išlikę Lietuvoje nuo pirmosios bolševikų okupacijos komunistai ar jų agentai. Jie visais būdais ir visomis priemonėmis juodina ir šmeižia geros valios lietuvius. Parodymai iš kitų išgauti, naudojant visas komunistų tardymo priemones, kurioms beveik visi palūžta, kaip kad savo knygoje, The Gulag Archipelago, rašo A. Solženicinas.

Ačiū Dievui, lietuvių tauta visomis išgalėmis priešinosi naciams ir visoms jų užmačioms; priešinosi ir priešinasi bolševikams, nesijungdami į jų šėtoniškų planų vykdymą. Lietuvių tautai nėra reikalo atgailauti dėl nacių ir bolševikų niekšiškų darbų, kaip kad A. Solženicinas kviečia rusus atgailauti šiomis dienomis išeinančioje jo redaguotoje knygoje — Iš po griuvėsių (From Under the Ruins). Anot Solženicino, milijonai Sovietų Sąjungoje yra dalyvavę Stalino vykdytose pavienių asmenų ir tautų masinėse žudynėse. Tos knygos redaktoriai (Masinės žudynės Lietuvoje) ir komunistų agentai turėtų išgirsti šį Solženicino kvietimą atgailai.

Dr. T. Jonikas