NEMAŽA ATSIEKTA, DAUGIAU SIEKTINA

Pašnekesys su LEONARDU VALIUKU, JAV LB informacijos komisijos pirmininku

—    Nesigilinant į detales, kaip galėtumėt trumpai apibudinti JAV-bių LB informacijos komisijos laimėjimus, informuojant svetimuosius lietuvių ir Lietuvos bylos reikalu?

—    Laimėjimai dideli. Informacijos komisija atsiekė šiame darbe šimteriopai daugiau, negu kad VLIK-as ir ALT-ba kartu, žinoma, tuo negalima pasitenkinti. Tas darbas plėstinas, didintinas ir tobulintinas.

—    Ar ir toliau vadovausite JAV-bių LB centro informacijos komisijai?

—    Turiu eilę savo žygių ir darbų. To darbo nenorėjau ir jo visomis išgalėmis kračiausi. Prieš porą metų Bronius Nainys, tuometinis JAV-bių LB centro valdybos pirmininkas, davė "įsakymą” to darbo imtis. Sunku buvo geram savo bičiuliui duoti neigiamą atsakymą. Naujuoju JAV-bių LB centro valdybos pirmininku buvo išrinktas informacijos komisijos narys ir taip pat artimas mano bičiulis Vytautas Volertas. Sutikau jam ir jo bendradarbiams talkinti vienerius metus. Savo pažadą ištęsėjau. Jau prieš kiek laiko siūliau JAV-bių LB centro valdybos pirmininkui žvalgytis tam darbui kito asmens. Ar pavyks man to darbo atsikratyti, parodys netolima ateitis.

—    Ar informacijos komisija gauna pakankamai finansinės paramos iš LB centro valdybos?

—    JAV-bių LB centro valdybos finansiniai resursai yra labai riboti. Taigi, parama informacijos komisijai ir Broniaus Nainio ir Vytauto Volerto laikais buvo ir yra labai skurdi. Ir vieno ir antro pirminiai pažadai buvo gana pakenčiami. Informacijos komisijos biudžetą apkapojo abi valdybos, žinoma, tai ne iš blogos valios. Bet kaip ten bebūtų, finansinė parama tam darbui toli gražu nėra pakankama. Kas tą darbą bedirbtų, informacijos komisijai reikia žymiai daugiau finansinės paspirties.

—    Kokie, Jūsų nuomone, yra patys didieji informacijos komisijos laimėjimai?

—    Jų yra visa eilė. Paminėsiu bent porą ar trejetą. David Lawrence ir dr. Russell Kirk perleido per šimtus amerikiečių dienraščių tikrai turiningus straipsnius Lietuvos bylos reikalu. Ir vienas ir kitas yra tikrai iškilūs amerikiečių laikraštininkai, ir tie straipsniai buvo išgauti LB centro informacijos komisijos pastangomis. Informacijos komisija išgavo visą eilę įžanginių Lietuvos bylos klausimu žymiuosiuose ir įtakinguosiuose amerikiečių dienraščiuose, žurnaluose ir savaitraščiuose. Ypač paminėtini šių įžanginiai: U. S. News and World Report žurnale (1971 metų kovo 29 dienos numeryje), JAV-bių didžiausiame (tiražo atžvilgiu) dienrašty New York Daily News (birželio 16) ir amerikiečių žinomiausiame ir įtakingiausiame dienraštyje The New York Times (birželio 21). Taip pat paminėtinas kun. Dan Lyons, S. J. straipsnis, kuris buvo įdėtas JAV-bes ir Kanadą apimančiame katalikų savaitraštyje Twin Circle (liepos 18).

—    Kiek teko spaudoje pastebėti, ALT-bos vykdomojo komiteto žmonės mėgina savintis vieną ar kitą iš paminėtų laimėjimų. Koks būtų tuo reikalu Jūsų paaiškinimas?

—    Kartą a. a. John F. Kennedy, buv. JAV-bių prezidentas, kalbėjo: “A success has one hundred fathers, a failure is an orphan” (laimėjimas turi šimtą tėvų, nepasisekimas yra našlaitis). Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad ir dabartinės ALT-o vadovybės žmonės seka savo pirmtakūnų pėdomis. Puikiai prisimename, kaip ALT-bos “bosai” kovojo prieš Rezoliucijoms Remti Komiteto žygius ir darbus. Komitetui pavyko pravesti JAV-bių Kongrese H. Con. Res. 416 rezoliuciją, ir ALT-bos “rabinai” bandė savintis tą laimėjimą. Žinoma, galvojanti lietuvių visuomenė tuo nepatikėjo. Dabartinis ALT-o pirmininkas dr. K. Bobelis ir aš priklausome tai pačiai politinei grupei. Praeityje su juo surasdavau visad “bendrą kalbą”. Mano nuoširdus patarimas jam būtų, kad jo vadovaujama ALT-ba atsiektų savų laimėjimų ir tik jais puoštųsi ir didžiuotųsi. ALT-bos vadovybėje yra ir žmonių, ta institucija turi ir pinigų. Jei tik ALT-bos vadovybė pasitemptų, atsiektų ir ji laimėjimų. Niekad nebuvau ir neplanuoju būti ALT-bos griovėju, kaip kad vienas ar kitas yra interpretavęs spaudoje ar pašnekesiuose. Priešingai, mano troškimas, kad ALT-ba sustiprėtų, galų gale pajudėtų pilna sparta ir užimtų mūsų visuomenėje tą vietą, į kurią ji pretenduoja.

—    Ką galėtumėt pasakyti apie kitų institucijų atliekamą darbą svetimųjų informavimo srityje?

—    Ir ALT-bos ir VLIK-o pagrindinė paskirtis yra svetimųjų informavimas Lietuvos bylos klausimu. ALT-ba bent šiuo metu nė piršto nepajudino tame darbe. VLIK-as pasitenkina savo ELTA biuleteniu, leidžiamu anglų kalba. JAV-se tas biuletenis maža reiškia. Ir ALT-ba ir VLIK-as turėtų būti JAV-bių LB

LEONARDAS VALIUKAS, Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm., JAV LB centro informacijos komisijos pirm., visuomenininkas, žurnalistas (buv. “Į Laisvę” redaktorius), dinamiškos veiklos laisvinimo darbe propaguotojas, pasisako lietuviškos informacijos klausimais. Skaityk šiame “Į Laisvę” numeryje pasikalbėjimą “Nemaža atsiekta, daugiau siektina”.

vadovybei nepaprastai dėkingi, kad ji pradėjo šioje srityje judėti. Toli gražu LB dar nepajėgia pilnai tos tuštumos užpildyti. Tiesa, šioje srityje daug nuopelnų turi Rezoliucijoms Remti Komitetas, šis vienetas nepretenduoja į lietuvių veiksnius, o yra amerikiečių organizacija Pabaltijo kraštų bylai kelti ir ginti. Kalbėjimas apie Rezoliucijoms Remti Komiteto laimėjimus būtų ne j temą.

—    Grįžtant prie LB informacijos komisijos darbo, ką galėtumėt pasakyti apie kitas pastangas ir laimėjimus?

—    Informacijos komisija turi talkininkų kiekvienoje lietuvių bendruomenėje. Tie talkininkai buvo eilę kartų aprūpinti gausia ir detalia medžiaga. Tie talkininkai naudojo tų medžiagą, kontaktuodami amerikiečių spaudą ir radijo ir televizijos komentatorius, čia buvo sulaukta gražių rezultatų. Informacijos komisiia nesitenkino savo talkininkų pastangomis atskirose vietovėse. Ji pati mezgė tiesioginiai ryčius su didesnių dienraščių redaktoriais bei laikraštininkais, radijo ir televizijos žinių pranešėjais bei komentatoriais, aprūpindama juos gausia. kondensuota ir kruopščiai pajuosta Lietuvos bylos klausimu medžiaga.

—    Kiek teko patirti iš LB centro valdybos pranešimų spaudoje, informacijos komisija išjudino ir JAV-bių Kongresą. Kaip tas darbas buvo atliekamas?

—    ALT-ba kontaktuoja legislatorius Washingtone bendralaiškiais, atspaustais spaustuvėje. Eiliniai piliečiai mažai tekreipia dėmesio į gaunamus bendralaiškius, o legislatoriai iš karto meta juos į šiukšlių dėžę. Informacijos komisija išsiuntinėjo legislatoriams individualiai parašytus laiškus, kartu pasiųsdama Lietuvos bylos klausimu trumpų pareiškimų (essays). Legislatorial ir Vasario 16-sios proga, ir birželio liūdnųjų įvykių proga nekreipė jokio dėmesio į ALT-bos bendralaiškius, o pagrindinai domėjosi Lietuvių Bendruomenės keliamais klausimais ir paruošta medžiaga. Visa eilė legislatorių minėjo, kad gavę laiškus ir medžiagos iš Lietuvių Bendruomenės vadovybės; savo žodžiuose ar pareiškimuose naudojosi ta medžiaga iki aukšto laipsnio; eilė senatorių ir kongresmanų ištisai įtraukė LB pareiškimus į Congressional Record. LB pastangomis eilė legislatorių kėlė H. Con. Res. 416 rezoliucijos įgyvendinimo reikalą, tą rezoliuciją įtraukė ištisai į Congressional Record;paminėjo 1941 metų sukilimą. ELTA, informuodama lietuvių spaudą, apie tai nutylėjo.

—    Be abejo, to darbo vienas neatlikote. Ar galėtumėt išvardinti komisijos narius ir artimuosius bendradarbius?

—    Daug talkos teko sulaukti iš kitų komisijos narių:    kun. A. J. Kontauto, T. Gečienės, P. Jasiukonio, a. a. neseniai mirusio kun. kleb. J.    C. Jutkevičiaus, R. Kezio ir kun. K.    Pugevičiaus. Vietoje (Los Angeles mieste) daug “juodo darbo” atliko LB Los Angeles apylinkės valdybos narė Nida Brinkienė ir jos talkininkai. Didžiausią “juodojo darbo” dalį atliko amerikiečių specialūs biurai, kurie už darbą skaitė kaip už vaistus.

—    Lietuvių masės neturi jokio vaizdo kiek tas darbas kainuoja. Ar galėtumėt bent vienu ar kitu pavyzdžiu pailiustruoti?

—    Pilnas ir tinkamas amerikiečių legislatoriaus, laikraštininko, redaktoriaus, į-adijo bei televizijos žinių pranešėjo ar komentatoriaus painformavimas kainuoja nuo 1.50 dolerio iki 2.00 dolerių (individualiai parašytas laiškas, kartu pasiunčiama medžiaga ir pašto išlaidos). JAV-bių Kongrese turime 535 pilnateisius legislatorius (100 senatorių ir 435 kongresmanus). Tinkamas ir pilnas vienkartinis jų kontaktavimas kainuoja arti 1,000 dolerių. Geros valios lietuviai turėtų suprasti, kad su centais šiame darbe negalima pajudėti nė iš vietos. Kiekvienas lietuvis turėtų kasmet skirti bent vienos dienos uždarbį LB žygių, planų bei darbų realizavimui.

P. Red.

Kiekvienas lietuvis turėtų kasmet skirti bent vienos dienos uždarbį Lietuvių Bendruomenei.