LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 13-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Studijų savaitės atidarymas

Frontininkai laikytini studijų (ir poilsio) savaičių pradininkais:    jos buvo pradėtos Vakarų Europoje, o po metų ar kitų ir JAV-se. Frontininkus pasekė beveik visos didesnės lietuvių organizacijos ar vienetai. Daugeliu atvejų, studijų, pilna to žodžio prasme, gal daug ir nėra, o suvažiuoja organizacijų nariai pailsėti, susitikti savo pažįstamus, pasikeisti mintimis laiko aktualijomis ir, žinoma, pasiplepėti.

LFB 13-toji iš eilės poilsio ir studijų savaitė JAV-se įvyko 1969 metų rugpiūčio mėnesio 10 - 17 dienomis Dainavos jaunimo stovykloje (Manchester, Michigan). Jų suorganizavo ir pravedė LFB Centro valdyba, kuriai pirmininkauja Juozas Mikonis (Cleveland, Ohio).

Poilsio ir studijų savaitė buvo pradėta šv. Mišiomis, kurias atlaikė ir pamokslą pasakė kun. G.Kijauskas, S. J., Lietuvių Jėzuitų provincijolas. Jis buvo šios poilsio ir studijų savaitės kapelionas.

Oficialioji dalis pradėta LFB Vyr. Tarybos prezidiumo pirm. dr. Ad. Damušio, LFB Centro valdybos pirm. J. Mikonio ir LFB Vyr. Tarybos nario dr. K. Ambrozaičio (pakeliant vėliavą) trumpais sveikinimais bei žodžiais.

PROFESORIAI KALBA — Prof. dr. Antanas Klimas (kairėje) ir prof. dr. Vytautas Vardys kalba LFB studijų savaitėje Dainavoje. Dr. A. Klimas skaitė paskaitą, o dr. V. Vardys davė įspūdžių iš kelionės Vakarų Europoje. Abu yra artimi "Į Laisvę” žurnalo bendradarbiai.

Paskaitininkai ir svarbesnės jų mintys

Laisvojo pasaulio lietuvių organizacijos kažkodėl vengia svarstyti pačius gyvybinius ir aktualiuosius lietuvių ir Lietuvos klausimus, nebando ir nemėgina rasti visoms toms degančioms problemoms sprendimų ar atsakymų. Priešingų nuotaikų yra periferijose, o ne organizacijų centruose. Gaunasi keista padėtis — centrai net nepajėgia pamėgdžioti savo vienetų veiklos. Frontininkai nėra išimtis, ir čia yra panaši padėtis kaip ir kitose didesnėse lietuvių organizacijose ar vienetuose.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ 13-TOJI STUDIJŲ SAVAITĖ

LAISVOJO IR KOMUNISTINIO PASAULIO TENDENCIJOS BEI INTENCIJOS

Redakcijos pastaba. Vytautas Vaitiekūnas kalbėjo tarptautinės politikos klausimais frontininkų studijų savaitėje. Duodame jo pranešimo (paskaitos) santrauką. Pranešimas buvo padarytas 1969 metų rugpiūčio mėnesio 14 dieną Dainavoje.

Tarptautinę raidą lemia keliariopi veiksniai: pagrindiniai, antriniai ir atsitiktiniai, šio meto pagrindiniais tarptautiniais veiksniais tektų laikyti Izraelį, JAV-bes, Kiniją ir Sovietų Rusiją.

Izraelio sukūrimas užtikrino JAV-bių politikai tam tikrą bazę Artimuose Rytuose, bet taip pat sukėlė arabų įtarimą, kad JAV-bės visada pripažins pirmumą Izraelio interesams arabų interesų sąskaita. Maskva tatai išnaudoja. Sovietų Rusijos laivynas Viduržemio jūros rytinėje dalyje švaistosi kaip namie. Nė vienas Rusijos caras neturėjo Rusijos laivyno bazės Aleksandrijoje ar Alžyre. Izraeliui labai svarbu tarp JAV-bių ir Sovietų Rusijos išlaikyti taiką. Šios taikos išlaikymui labai daug dėmesio skiria ir JAV-bių izraelitai.

BIČIULIŲ GRUPĖ STUDIJŲ SAVAITĖJE — Grupė bičiulių ir “bičiulių bičiulių” 1969 metų studijų savaitėje. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): dr. J. Girnius, V. Palūnas, J. Mikonis (LFB Centro valdybos pirmininkas), J. Baužys, kun. G. Kijauskas, S.J. (studijų savaitės kapelionas), G. Žilionis, V. Majauskienė, K. Ambrozaitienė, J. Žilionis, J. Baužienė, J. Mikonienė ir B. Liškus.

Skaityti daugiau: LAISVOJO IR KOMUNISTINIO PASAULIO TENDENCIJOS BEI INTENCIJOS

GERAS INFORMACINIS LEIDINYS APIE LIETUVA

NAUJOS KNYGOS

Budreckis, Algirdas Martin, The Lithuanian National Revolt of 1941. Boston, Mass.:    Lithuanian Encyclopedia Press, 1968. 147 p.

DR. ALGIRDAS M. BUDRECKIS, Richmond Hill, New York (JAV), knygos “The Lithuanian National Revolt of 1941” autorius. Daugiau apie jį skaityk šio “Į Laisvę” numerio paskutiniame puslapyje.

Knygų ir leidinių svetimomis kalbomis apie Lietuvą yra didžiulis trūkumas. Pagirtini tie, kurie rašo svetimomis kalbomis Lietuvos bylos ar kitais lietuviškais klausimais, ir verti geros valios lietuvių didelės pagarbos ir padėkos tie, kurie tuos parašytus ar paruoštus veikalus išleidžia.

Pulkus leidinys angliškai skaitantiems

“Į Laisvę” žurnalo skaitytojai puikiai žino apie 1941 metų lietuvių sukilimą prieš komunistinį pavergėją ir kartu Lietuvos išsilaisvinimą nuo jo. Laisvajam pasauliui šis klausimas kaip ir nežinomas. Ir tai buvo (ir yra!) dėl pačių mūsų kaltės.

Angliškai skaitančiuosius ir kalbančiuosius pabandė apie tą karžygišką įvykį painformuoti Algirdas M. Budreckis, gimęs, augęs ir aukštąjį mokslą baigęs JAV-se. Tiesa, jam teko šiek tiek Lietuvos matyti ir ten pagyventi savo pačios jaunystės metais. Jo tėvai buvo nusivežę jį Lietuvon prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią. Komunistinei lavai užplūdus Lietuvą 1940 metais, jis su tėvais grįžo į savo gimtąjį kraštą — JAV-bes.

Skaityti daugiau: GERAS INFORMACINIS LEIDINYS APIE LIETUVA

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

KUN. DR. V. RIMŠELIS, M.I.C.

•    Kun. dr. Viktoras Rimšelis, Chicago, Illinois (JAV), Lietuvių Marijonų Provincijolas, neseniai įvykusiame visos Marijonų vienuolijos visuotiniame suvažiavime Romoje, buvo išrinktas visos vienuolijos vicegenerolu. Marijonų vienuolijos generolu buvo išrinktas kun. J. Sielski (lenkas). Naujasis vicegenerolas kun. dr. V. Rimšelis, M.I.C., netrukus persikels gyventi į Romą, kur yra vienuolijos centrinės įstaigos. Jis (g. 1915.V.11 Murmų k.,

Švenčionių aps.) mokėsi Švenčionių gimnazijoje ir 1937 baigė Marijampolės gimnaziją. Filosofiją ir teologiją studijavo Kaune, Romoje ir Tuebingen’e. Kunigu įšventintas 1943. Teologijos daktaro laipsnį įgijo Romoje 1946. JAV-se buvo kunigų seminarijos profesorius ir rektorius, buvo “Draugo” dienraščio moderatorius, aktyviai reiškėsi lietuvių visuomeninėje veikloje, rėmė pozityviuosius lietuvių žygius ir darbus visa galima talka bei parama.

DR. ANTANAS MACEINA

•    Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), žymusis lietuvių filosofas ir Lietuvių Fronto ideologas, laimėjo Stasio Šalkauskio vardo 1969 metų kūrybos premiją (1.500 dol.). Anot jury komisijos (ją sudarė:    A. Skrupskelienė, D. Kučėnienè, dr. V. Skrupskelytė, Č. Grince-vičius ir dr. P. Kisielius), premijos laureatas dr. A. Maceina savo kūryba ir asmenybe stipriausiai iškyla kaip kūrėjas - mąstytojas ir poetas. Jury komisijos nuosprendį patvirtino Ateitininkų Federacijos vyriausioji valdyba. Dr. A. Maceina yra kiek sunegalavęs ir paskutiniu laiku paskaitų neskaito Muenster’io universitete. Dr. A. Maceina (g. 1908. 1.27 Bagrėnų k., Marijampolės aps.) studijavo Kaune (1928 - 1932) ir 1932 - 1935 Šveicarijos (Fribourg), Prancūzijos (Strassbourg) ir Belgijos (Louvain ir Bruxelles) universitetuose. Daktaro laipsnį įgijo VDU už dizertaciją “Tautinis auklėjimas”, rašytą pas prof. Stasį Šalkauskį. 1935 - 1944 (1940 - 1941 buvo pasitraukęs nuo bolševikų į Vokietiją.) VDU mokomojo personalo narys (1943 - 1944 filosofijos fakulteto dekanas). 1956    -    1959 profesoriavo Freiburg’o universitete (Vakarų Vokietijoje), nuo 1958 profesoriauja Muenster’io universitete.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME