ĮŽANGINIAI

REFORMUOTIS STIPRĖJIMO LINKME

Lietuvių Fronto Bičiulių Los Angeles sambūris 1969 m. sausio 25-26 d. d. suorganizavo politinių studijų lietuviškom problemom spręsti savaitgalį. Studijų išvadose tarp kitko teigiama, kad “Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto ir Amerikos Lietuvių Tarybos persitvarkymas stiprėjimo linkme— svarbus ir neatidėliotinas reikalas. Reformų delsimas nuostolingas Lietuvos laisvės kovai”.

Kiekvieno patriotiškai nusiteikusio lietuvio pareiga yra ieškoti tikslesnių, racionalesnių ir paveikesnių būdų ir priemonių laisvės kovai vesti. Tad ir reformos stiprėjimo linkme turi būti nukreiptos į pozityvų tikslą: sukurti tokią laisvinimo institucijų sistemą, kurioje tosinstitucijos, atsakydamos į laiko reikalavimus, nuolat natūraliu keliu pačios atsinaujintų ir reformuotųsi. Organizacinėse formose ir veiklos rutinoje sustingusią laisvinimo institucijos vadovybę pakeisti tik kitais žmonėmis nieko neišspręstų. Naujų žmonių naujai iniciatyvai būtų lemta sustingti senosiose formose.

Laisvinimo institucijų vadovybių pareiga naujų kelių ieškojimus ne slopinti ir smerkti, bet juos žadinti ir jais domėtis. Visišką nesubrendimą politikoje demonstruoja tie oficialūs laisvinimo institucijų pareigūnai, kurie kiekvieną kritiką skiria į “talkinimo priešui” kategoriją. Parafrazuojant Detroito arkivyskupo John F. Dearden Amerikos vyskupams 1969 m. balandžio 15 d. pareikštą mintį apie Katalikų Bažnyčią, ir mūsų laisvinimo institucijų stiprėjanti kritika palengva gali privesti prie pačių institucijų paneigimo ir ilgainiui prie visiško nebesidomėjimo pačia laisvės kova. Tokių ženklų jau esama, ir už tai atsakomybė krenta neracionaliems status quo gynėjams.

Pagrindinės kliūtys mūsų laisvinimo institucijų atsinaujinimui yra šios:

Vyriausiame Lietuvos Išlaisvinimo Komitete atsinaujinimą stabdo šioje institucijoje atstovaujamos mirusios organizacijos, Amerikos Lietuvių. Taryboje— specialios privilegijos, suteiktos labiausiai kūrybiškai išsisėmusioms draugijoms; ALT-bos išsiskyrimą su patriotiška Amerikos lietuvių visuomene liudija centro baimė savų skyrių (bijomasi kviesti skyrių atstovų suvažiavimų ir į metines konferencijas neįsileidžiami skyrių delegatai) ir šiais metais laisvės kovai skirtų aukų demonstratyvus nukreipimas į kitus kanalus.

Šios pagrindinės kliūtys turi būti pašalintos. Struktūriniai atsinaujinusios laisvinimo institucijos sugebės išspręsti kitas antraeiles problemas. Jei ir dar su reformomis būtų delsiama, Lietuvių Bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstybėse turėtų skubiai suorganizuoti formalų Lietuvos laisvės kovai vadovaujantį organą. Tam ji turi Lietuvių Chartos ir lietuvių visuomenės daugumos įgaliojimus.

PLB PILNESNIS ĮSIJUNGIMAS Į LIETUVOS LAISVINIMO DARBĄ

Lietuvos laisvinimo darbas yra toks sudėtingas, platus ir šakotas, kad jame nei darbo rankų, nei pastangų, nei pinigo niekad nebuvo ir nebus perdaug. Veiksniai toli gražu pilnai to darbo neatlieka ir nepajėgia atlikti. Laisvinimo veiksnių darbo kiek daugiau matosi JAV-se, kur turime ALT-bą ir VLIK-ą. Visuose kituose laisvojo pasaulio kraštuose visą Lietuvos laisvinimo dar-bo naštą pakelia Lietuvių Bendruomenė.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės padaliniai yra išvystę plačią veiklą kultūrinėje srityje, gi Lietuvos laisvinimo darbe, galima sakyti, žengia tik pirmuosius žingsnius. Mat, buvo bijota (ir vis dar bijomasi) eiti į konfliktą su VLIK-u. Jei VLIK-as tą darbą pilnai atliktų, tai PLB atpultų vienas rūpestis. Tačiau taip nėra. Lietuvos laisvinimo darbe yra visa eilė sričių, kur didžiausi plotai pūdymuoja ir laukia darbo rankų.

Paskutinėje JAV LB Tarybos sesijoje, kuri įvyko 1969 metų balandžio mėnesio 19 ir 20 dienomis Chicagoje, eilė kalbėtojų ragino ir kvietė JAV LB vadovybę eiti kiek galima pilniau ir plačiau į Lietuvos laisvinimo darbą. Minėtoje konferencijoje Tarybos nariai pateikė LB vadovybei eilę sugestijų, patarimų bei rekomendacijų minėtu klausimu.

PLB ir JAV LB vadovybės vis dar lūkuriuoja, nesiimdamos pilnai ir planingai Lietuvos laisvinimo darbo. Nemanome, kad čia būtų nepaslankumo, o tik stoka darbo rankų ir išteklių. Bet tai nėra rimtas pasiteisinimas. Tos kliūtys turi būti nugalėtos, ir PLB ir JAV LB vadovybės turėtų pilnai ir planingai pajudėti Lietuvos laisvinimo darbe.

Gyvename specialistų amžiuje. Mėgėjams nėra vietos nė vienoje srityje, mėgėjams neturėtų būti vietos nė Lietuvos laisvinimo darbe. PLB ir JAV LB vadovybėsturėtų sutelkti tam darbui kiek galima didesnį skaičių specialistų ir Lietuvos laisvinimo darbe pajudėti pilnu frontu ir pilna jėga.