LAIŠKAI REDAKTORIUI

NUOŠIRDŪS ŽODŽIAI IR PARAMA

•    Linkiu “Į Laisvę” žurnalo redakcijai ir bendradarbiams ištvermės ir puikios sėkmės. Manau, kad vien to nepakanka. Siunčiu 100 dolerių auką žurnalo leidimui paremti.

Dr. Antanas Razma

Joliet, Illinois

•    Sveikinu taip įdomiai redaguojantį "Į Laisvę”. Perskaitau kiekvieną numerį nuo pradžios iki galo. Visada Jūs sugebate padaryti kiekvieną numerį aktualų, gyvą, su daugeliu pirmaeilių bendradarbių, žurnalas daugiau domisi pozityviu darbu, o ne tuščiomis diskusijomis, ir nėra priekabus. Tai didelis pliusas.

Kun. dr. Juozas Prunskis

Chicago, Illinois

•    Pilnai pritariu "Į Laisvę” žurnalo gerai, aiškiai ir griežtai linijai mūsų tautos gyvybiniais klausimais.

Dr. Kazys Bobelis

Elgin, Illinois

•    Mes, bičiuliai, ir kiti lietuviai didžiuojamės Tavo redaguojamu “I Laisvę” žurnalu. Sėkmės ir ištvermės!

Stasys Rudys

Michigan City, Indiana

•    Puikiai suredagavai paskutinį “Į Laisvę” žurnalo numerį (Nr. 43/80).

Paulius Jurkus

Brooklyn, New York

DR. HENRIKAS BRAZAITIS NÉRA TAUTININKAS

•    "Į Laisvę” žurnalo praėjusiame numeryje (Nr. 43/80), aprašant PLB seimą, parašyta: “PLB valdybos narių politinė priklausomybė:...

3 tautininkai (J. Bachunas, dr. H. Brazaitis ir dr. A. Butkus)”. Turiu pareikšti, kad jokiam ALTS-gos padaliniui niekad nepriklausiau ir nepriklausau. Bendrai, nei Lietuvoje, nei išeivijoje nepriklausiau ir nepriklausau jokiai lietuvių politinei grupei. Manau, kad rasite galimybės šią klaidą atitaisyti.

Dr. Henrikas Brazaitis

Cleveland, Ohio

KAZIO ŠKIRPOS PATIKSLINIMAS

• Vytautas Vaitiekūnas rašo ‘‘Į Laisvę” praėjusiame numeryje (Nr. 43/80, pusi. 49) : "... Ryšium su tuo slaptu Berlyno . Maskvos susitarimu (Berlyno - Maskvos susitarimas, pasirašytas 1939.8.23. Red.), Vokietija pasiūlė Lietuvai karinę sąjungą prieš Lenkiją. Tą pasiūlymą palaikė Lietuvos pasiuntinys Vokietijai Kazys Škirpa ...” Laikau savo pareiga pareikšti, jog Vokietija jokios karinės sąjungos prieš Lenkiją nebuvo tada Lietuvai pasiūliusi, ir aš negalėjau neegzistuojančio pasiūlymo palaikyti ar nepalaikyti. Aš rėmiau mūsų pačių žygį į Vilnių. Iš vokiečių dokumentų (“Akten zur Deutschen Auswaertigen Politik”, VIII, pusi. 87, dokumentas 113), matome, jog von Ribbentrop 1939 metų rugsėjo mėn. 20 d. buvo pramatęs pasiūlyti Lietuvai karinę konvenciją, pavadintą “Globos sutartimi” (Schutzvertrag). Tai buvo jau po Lenkijos pralaimėjimo. Bet kadangi Lietuvos užsienių reikalų ministeris J. Urbšys išsisukinėjo vykti į Zoppotą susitikimui su von Ribbentropu, kuris mūsų ministeri buvo kvietęs minėtos sutarties aptarimui, tai šios “Globos sutarties” projektas ir liko tik ant popieriaus.

Kazys Škirpa

Washington, D. C.

DUOKITE INFORMACIJOS APIE BATUN-Ą

•    Ar būtų galima skirti "Į Laisvę” žurnalo vieną numerį BATUN-ui? 1968 metų vasarą Dainavoje susipažinau su šia organizacija, apie kurią kiti lietuviai mažai težino. BATUN-as (Baltic Appeal to the United Nations) galėtų daug padėti kovoje dėl Lietuvos laisvės.

Jonas A. Steponaitis

Detroit, Michigan

Redakcijos pastaba. “Į Laisvę” žurnalas rašė apie BATUN-ą 1967 metų kovo mėnesio numeryje (Nr. 39/76). Pagrindinis šios grupės tikslas yra informuoti Jungtinių Tautų narius (ambasadas prie Jungtinių Tautų) apie Pabaltijo kraštų bylą. “Į Laisvę” žurnalo redakcija yra įsitikinusi, kad tą darbą gali atlikti VLIK-as ir LLK-tas. Minėtos institucijos ir turėtų pilnai imtis to darbo.

TIKROVĖ IR LEGENDA

•    “Į Laisvę” Nr. 43 (80) paskelbtos poeto K. Jakubėno mirties aplinkybės "Naujienų” dienraštyje susilaukė tokių prieštaraujančių komentarų :

"Manau, kad ateityje dar visokių legendų apie tą liaudies poetą -didvyrį girdėsime...”    — Alfonsas Nakas.

“Svečias iš Lietuvos rašytojo Kazio Jakubėno nužudymo aplinkybes smulkiai išdėstė. Žymusis kovotojas ir literatas žuvo už savąsias idėjas vos sulaukęs 42 metų” — Jurgis Kateiva.

Jurgis Kateiva apie poetą K. Ja-kubėną duoda daug ir įdomių papildymų. Su tuo straipsniu verta susipažinti.

A. G.

Chicago, Illinois

LENKIU GALVĄ DR. A. MACEINAI

•    Lenkiu galvą žymiajam mūsų filosofui (ir kartu politikui) dr. Antanui Maceinai. Visi lietuviai turėtų susipažinti su jo mintimis bendra-vimo su kraštu reikalu, (žiūr. pasikalbėjimą su dr. A. Maceina “Į Laisvę” žurnale, Nr. 43/80, pusl. 23-26. Red.). Jo patiektos mintys turėtų tapti mūsų "Credo” bendravimo su kraštu reikalu.

J. Ks.

Philadelphia, Pennsylvania

• Prof. dr. A. Maceina neabejoja (Žiūr. “Į Laisvę” Nr. 43/80), kad sovietai kviečia užsienio lietuvius lankytis pavergtoje Lietuvoje ne lietuvių tautai padėti, bet sovietinei santvarkai stiprinti. Tik dvasiškai akli ir kurti, anot jo, svečiavimosi akcijoje neįstengią pastebėti komunistinių motyvų. Vieną iš tų motyvų atskleidžia rusų propagandinis anglų kalba leidinys “Lithuania Today”, 1966 metų nr. 2. Čia talpinamas pasikalbėjimas su pavergtoje Lietuvoje atsilankiusiu prancūzų rašytoju - filosofu Jean-Paul Sartre. Paklaustas, ar Lietuvos žmonės iš tikro neturi laisvės ar net esą pavergti, kaip Vakaruose kad skleidžiama propaganda, šis prokomunistinis rašytojas atsakė:    "Visi lietuviai, kuriuos aš (Lietuvoje) sutikau, yra iš tikro laisvų žmonių pavyzdys. Būdamas ten aš sutikau lietuvių iš JAV-bių, kurie atvyksta aplankyti gimtojo krašto. Aš abejoju, ar jie vyktų lankyti pavergto krašto”. Sartre žodis Vakarų intelektualų ateistiniuose - liberaliniuose sluoksniuose yra labai autoritetingas.

P. R.

Muenchen, Vakarų Vokietija

Laiškai redaktoriui gali būti pasirašyti ir slapyvardžiu, bet tuo atveju reikia duoti redakcijai ir savo tikrą vardą ir pavardę. Skaitytojai kviečiami pasisakyti žurnale keliamais ir kitais aktualiaisiais mūsų klausimais. Įdomesnius skaitytojų pasisakymus vienu ar kitu klausimu žurnalas paskelbs. Visi laiškai redaktoriui adresuotini: “Į Laisvę”, Post Office Box 77048, Los Angeles, California 90007.