KOVOJANTIEMS NEPAVARGTI

PAŠNEKESYS SU KUN. JONU C. JUTKEVIČIUMI, LIETUVIŲ BENDRUOMENES JAV-BIŲ TARYBOS PREZIDIUMO VICEPIRMININKU IR LIETUVOS VYČIŲ ORGANIZACIJOS VEIKĖJU

Kun. Jonas C. Jutkevičius (g. 1914.IX.9 Westfield, Massachusetts, JAV), LB Tarybos Prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių organizacijos vienas iš didžiųjų šulų, yra išvaręs tikrai platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Kun. J. C. Jutkevičius gimė, augo ir mokyklas lankė JAV-se. Teologijos mokslą išėjo Mcntrealio (Kanadoje) kunigų seminarijoje. Kunigu įšventintas 1940 metais. Dirbo ir dirba JAV-bių lietuvių katalikų tarpe, šiuo metu vadovauja šv. Kazimiero lietuvių parapijai Worcester, Mass., mieste, JAV. Jau eilę metų be darbo parapijose kun. J. C. Jutkevičius dirba Worcester’io vyskupijos tribunole ir aktyviai reiškiasi tos vyskupijos jaunimo organizacijose.

LIETUVOS VYČIŲ MEDALIO ĮTEIKIMAS BUV. SENATORIUI KNOWLAND — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (antras iš dešinės) įteikia Lietuvos Vyčių medalį buv. senatoriui William F. Knowland (antras iš kairės). Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, “The Oakland Tribune” dienraščio leidėjas ir redaktorius Wm. F. Knowland, kun. kleb. J. C. Jutkevičius ir Lietuvos gen. konsulas dr. J. J. Bielskis.

— Jau daugiau kaip 20 metų varote platų barą Lietuvos vardo garsinime kitataučių tarpe ir Lietuvos vadavimo darbe. Ar nepradedate pavargti visame šiame žygyje?

—    Mes, dirbantieji, negalime ir neturime pavargti. Galėsime atsikvėpti, kai Lietuva nusikratys komunistinės vergijos ir atgaus pilną laisvę ir nepriklausomybę. Lietuvos vardo garsinime ir Lietuvos vadavimo darbe turime ne tik nepavargti, bet dar su didesniu užsidegimu ir energija visa tai vykdyti, pritraukdami prie šio žygio vis daugiau ir daugiau darbininkų ir talkininkų.

—    Kaip kilo Lietuvos Vyčiuose mintis suformuoti Lietuvos Reikalų komisiją ir kokia yra tos komisijos paskirtis?

—    Gana ilgoka istorija, bet mėginsiu ją trumpai atpasakoti. Antrojo pasaulinio karo metu dažnai amerikiečių spaudoje buvo keliamas klausimas, kas turėtų būti darytina su Pabaltijo valstybėmis ateityje. Kartą mano dėmesį atkreipė prof. Greene (anglų kalbos ir istorijos profesorius Harvard universitete, Cambridge, Mass., JAV) pareiškimas, kurį jis padarė kalbėdamas vienos amerikiečių organizacijos susirinkime. Prof. Greene toje kalboje teigė, kad po karo Pabaltijo kraštai turėtų priklausyti Sovietų Sąjungai. Toje kalboje prof. Greene akcentavo, kad Lietuva nuo 1795 metų iki Pirmojo pasaulinio karo buvusi Rusijos dalis. Tas profesorius nieko neminėjo apie didžią ir garbingą Lietuvos istoriją prieš 1795 metus! Perskaičius tą pareiškimą man užvirė kraujas. Tuoj parašiau prof. Greene laišką, išdėstydamas svarbesnius Lietuvos istorijos faktus. Savo laiške taip pat paminėjau, kad jis gal ir esąs geras anglų kalbos profesorius, bet istorijoje gana stiprokai šlubuojąs. Tuo metu Worcester’yje (Mass.,

JAV) veikė speciali komisija JAV-bių karo bonams platinti ir parduoti. Tos komisijos viename narių susirinkime paraginau juos visus parašyti protesto laiškus profesoriui Greene, Dauguma komisijos narių gana silpnokai mokėjo angliškai rašyti. Buvo nutarta parašyti bendrą laišką ir visiems pasirašyti. Taip ir buvo padaryta.

Tuo metu kilo man mintis, kad mes, lietuviai, turime išeiti su Lietuvos bylos reikalu į amerikiečių spaudą. Lietuvos Vyčių organizacijos Naujosios Anglijos 1945 metų apygardos suvažiavime iškėliau mintį, kad būtų įsteigta Lietuvos Reikalų (Lithuanian Affairs) komisija Lietuvos vardo garsinimui ir Lietuvos bylos kėlimui ir gynimui amerikiečių tarpe. Mano pasiūlymas suvažiavimo vienbalsiai buvo priimtas. Apygardos suvažiavimas kvietė mane tą komisiją suformuoti ir jai vadovauti. Komisija pradėjo leisti specialų biuletenį apygardos nariams, kur buvo nurodoma, kas ir kaip darytina Lietuvos vardo garsinime ir Lietuvos laisvinimo darbe. Šis darbas Vyčiuose sukėlė nepaprastą susidomėjimą. Kėliau tą mintį Lietuvos Vyčių visuotiniame suvažiavime 1946 metais, kuris įvyko Worcester, Mass., mieste. Seimo delegatai, suvažiavę iš visų krašto kampų, mano minčiai entuziastingai pritarė, ir suvažiavimas vienbalsiai nutarė įsteigti Lietuvos Reikalų komisiją prie Lietuvos Vyčių centro valdybos. Tad, šiais metais minėtoji komisija mini savo gyvavimo ir darbo 22 metų sukaktį. Tai komisijai teko ir tenka visą laiką iki pat šiandien vadovauti.

KUN. KLEB. JONAS C. JUTKEVIČIUS, Worcester, Massachusetts (JAV), JAV'bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių organizacijos Lietuvos Reikalų komisijos pirmininkas.

— Kaip Lietuvos Reikalų komisijos veikla reiškiasi?

— Lietuvos Vyčių kuopos turi tos komisijos skyrius. Skyrių vadovybės seka JAV-bių spaudą, radiją ir televiziją. Teigiami ir neigiami pareiškimai (straipsniai, komentarai, žinios ir pan.) pasiekia mane iš visų krašto kampų. Visa tai patenka į mūsų leidžiamą specialių biuletenį organizacijos nariams. Tame biuleteny nurodoma kam rašytini padėkos laiškai, kam protesto laiškai, kaip atitaisytinos amerikiečių spaudoje, radijo ir televizijos programose padarytos klaidos Lietuvos klausimu. Nuo 1946 metų iki šiandien esame išleidę minėto biuletenio 238 numerius. Lietuvos Vyčių organizacijos nariai per tą laiką yra parašę apie 400,000 laiškų Lietuvos reikalu.

—    Kaip trumpai įvertintu-mėt visą šį darbą?

—    Nė vienas veiksnys, nė viena kita lietuvių organizacija Lietuvos vardo garsinimo ir Lietuvos bylos reikalu nėra padariusi tiek, kiek Lietuvos Vyčiai. Lietuvos Vyčių balsas yra pasiekęs tūkstančius pačių įtakingiausių krašto laikraštininkų, politikų, komentatorių, knygų leidyklų ir kitų svarbių institucijų. Lietuvos reikalui esame gavę daug vietos amerikiečių spaudoje ir daug laiko jų radijo ir televizijos programose. Vertinant pinigais, būtų tai kainavę milijonus dolerių. Darbas pareikalavo iš mūsų daug laiko ir pastangų, bet finansiškai tekainavo mums labai nedaug.

DU DIDIEJI — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius ir žymusis amerikiečių ir lietuvių krepšininkas Pranas Lubinas susitinka Lietuvos Vyčių organizacijos metiniame seime, įvykusiame 1965 metais Los Angeles mieste.

—    Ar Lietuvos Reikalų komisija tesiriboja vien tik minėta veikla?

—    Komisijos minėtas darbas yra didelės apimties. Skiriame taip pat daug dėmesio ieškojimui ir palaikymui žymių ir į-takingų Lietuvai ir lietuvių reikalui draugų kitataučių tarpe. Amerikos lietuviai yra, reikia pasakyti, skaitlingi ir jau pakankamai įtakingi, bet siekiant didesnių tikslų, mums mūsų pačių jėgų nepakanka. Mums reikia stipraus ir gero užnugario žymių ir įtakingų amerikiečių tarpe. Šiame reikale esame padarę jau gerą pradžią. Kasmet atžymime žymesnį ar įtakingesnį amerikietį, kuris parodo daugiau dėmesio Lietuvos bylos reikalui, į-teikdami jam organizacijos metinio suvažiavimo proga Lietuvos Vyčių Medalį. Šis medalis buvo įsteigtas Lietuvos Vyčių visuotiniame suvažiavime 1953 metais, įvykusiame Boston, Mass., mieste. Tą medalį ir atitinkamą diplomą yra gavę šie žymūs, įtakingi ir Lietuvos reikalui daug nusipelnę amerikiečiai: kongresmanas Charles J. Kersten (1955 metais), senatorius Paul H. Douglas (1956), kongresmanas Daniel J. Flood (1958) , Michigan steito gubernatorius G. Mennen Williams (1959) , senatorius Thomas J. Dodd (1960), kongresmanas Ray J. Madden (1962), kardinolas Richard J. Cushing (1963), Chicagos burmistras Richard J. Daley (1964), The Oakland Tribune dienraščio leidėjas ir redaktorius William F. Knowland (1965), kongresmanas John S. Monagan (1966) ir katalikų laikraštininkas George M. Barmann (1967).

—Ar manote, kad būtų tikslinga ir kitoms didesnėms lietuvių organizacijoms įsteigti panašius medalius?

— Be abejo, būtų tikslinga. Ypač būtų tikslinga Lietuvių Bendruomenei įsteigti panašų medalį. Galėtų būti pavadintas Lithuanian Freedom Medai ar pan. LB centro valdyba galėtų kasmet atžymėti tuo medaliu Lietuvos reikalui nusipelniusį amerikietį, didesnės apylinkės galėtų suteikti tą medalį tose vietovėse Lietuvos reikalui nusipelniusiems amerikiečiams. Tai būtų vienas iš būdų ne tik surasti Lietuvos reikalui draugų žymių ir įtakingų amerikiečių tarpe, bet juos taip pat savo tarpe išlaikyti.

KOVOTOJŲ UŽ REZOLIUCIJOS PRAVEDIMĄ ATŽYMĖJIMAS — Kun. kleb. J. C. Jutkevičius (dešinėje) ir amerikiečių laikraštininkas George Todt (viduryje) atžymimi specialiais atžymėjimo ženklais (plaques), kuriuos jiems jteikė Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė už nuopelnus rezoliucijų žygyje. Nuotraukoje (iš kairės dešinėn): Rezoliucijoms Remti Komiteto pirm. L. Valiukas, to vieneto direktorių tarybos narė aktorė Rūta Lee - Kilmonytė, G. Todt, to vieneto valdybos vicepirm. A. Kalm ir kun. kleb. J. C. Jutkevičius.

— Aktyviai reiškiatės Lietuvių Bendruomenės veikloje. Kam Lietuvių Bendruomenė turėtiį skirti daugiau dėmesio?

—    Iki šiol Lietuvių Bendruomenėje veikia ir reiškiasi tik beveik naujieji ateiviai. JAV-se priskaitome iki maždaug vieno milijono lietuvių kilmės amerikiečių. Kur jie? Ar Lietuvių Bendruomenė yra parodžiusi jiems dėmesio, ar yra bandžiusi juos pasiekti ir įtraukti į veiklą? Šiam reikalui LB turėtų skirti nepaprastai daug dėmesio. Lietuvių Bendruomenės centriniai organai, apygardų ir apylinkių vadovybės rengia tautinių šokių, dainų šventes, ruošia koncertus ir tūkstančius kitų parengimų. Tai labai graži ir puiki veikla, bet tuo tarpu Lietuvos laisvės reikalui skiria tik tiek dėmesio ir laiko, kiek jo belieka (jei iš viso kiek lieka) nuo visos minėtos veiklos. Taip neturėtų būti. LB centro vadovybė, apygardos ir apylinkės turėtų turėti aktyvias Lietuvos reikalų komisijas (panašias kaip Lietuvos Vyčiai) ir skirti daug dėmesio Lietuvos vardo kėlimui ir kovai dėl Lietuvos laisvės.

—    Akcentuojate JAV-se gimusių ir augusių lietuvių įtraukimą į Lietuvių Bendruomenės veiklą. Ar negalėtumėt duoti sugestijų, nurodymų, patarimų bei rekomendacijų kaip tai įvykdyti?

—    “Į Laisvę” žurnalas yra puikiai tuo klausimu pasisakęs savo įžanginyje, kuris buvo įdėtas 1967 metų liepos mėnesio numeryje. (Žiūr. nr. 40/77, 5-6 pusi.) Visi LB vadovybės nariai turėtų tą įžanginį perskaityti (jei to dar nėra padarę) ir imtis to didelio JAV-bių milijono lietuvių atlietuvinimo darbo. Vietiniai lietuviai beveik nieko nežino apie LB bei jos siekius ir tikslus. Reikia tuo klausimu literatūros anglų kalboje. Vietiniams lietuviams reikia specialaus angliško biuletenio LB klausimais. Nemaža vietinių lietuvių dalis yra susispietusi Lietuvos Vyčių organizacijoje. Ir šios organizacijos nariai nedaug težino apie LB. Lietuvių Bendruomenės centriniai organai galėtų pilniau pasiekti vyčius per jų žurnalą “Vytį”. Tai milžiniškos apimties žygis, ir, LB pajudėjus ta linkme pilna sparta, to darbo vaisių tikrai sulauktumėm po metų ar kitų.

—    Ką laikytumėt didesniais laimėjimais Lietuvos laisvinimo darbe paskutinių kelerių metų laikotarpyje?

—    Pagrindiniai Lietuvos laisvinimo veiksniai (VLIK-as, ALT-ba ir kit.) mažai terodė gyvybės ir veiklos. Jei tie veiksniai kiek ir judėjo, tai jų veikla buvo labai sustingusi, neefektyvi. Didesni pajudėjimai išėjo iš pavienių asmenų ar kitų grupių tarpo. Per visą Ameriką nuskambėjo demonstracijos prie Baltųjų Rūmų 1965 metų pavasarį. Tų metų rudenį buvo suorganizuotas taip vadinamas žygis į Jungtines Tautas (Lapkričio 13-sios manifestacija) New Yorko mieste. Tai pora tikrai didelių pajudė-jimu. Tokie pajudėjimai nepalieka didesnių pėdsakų. Milžiniško pobūdžio pajudėjimas buvo pradėtas 1961 metų pradžioje, pradedant rezoliucijų Lietuvos laisvinimo reikalu žygį JAV-bių Kongrese. Nuo pat to žygio pradžios šį reikalą pilnai rėmiau ir raginau Lietuvos Vyčių organizacijos narius į tą darbą jungtis. Lietuvos Vyčių organizacijos įnašas visame šiame žygyje yra didelis. Man pačiam, prašant Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei, pavyko išgauti eilę rezoliucijų iš kongresmanų ir senatorių. Nepaprastai buvo miela ir džiugu, kai mano išgautoji rezoliucija iš kongresmano John S. Monagan buvo pravesta ir Atstovų Rūmuose ir Senate. Tos rezoliucijos pravedimas laikytinas didžiausiu laimėjimu Lietuvos laisvinimo darbe nuo Lietuvos pavergimo 1940 metais. Rezoliucijoms Remti Komitetas — jo vadovybė ir visi nariai — yra užsipelnę visų geros valios lietuvių didžios padėkos ir pagarbos. Jų darbas dar nėra baigtas. JAV-bių prezidentas turi imtis iniciatyvos tą rezoliuciją (H. Con. Res. 416) įgyvendinti; turi būti iškelta Pabaltijo kraštų byla Jungtinėse Tautose ir ten tinkamai apginta. Visų mūsų pareiga ateiti į pagalbą tam vienetui — ir darbu, ir pinigine parama. Tai tikrai konkretus darbas Lietuvos laisvinimo žygyje.