LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
VLIK-ą sudarančių grupių atstovai 1967 metų gruodžio mėnesio 16 ir 17 dienomis buvo suvažiavę savo metinei konferencijai (seimui) į New Yorko miestą. Posėdžiai vyko Maspeth (New Yorko priemiesčio) lietuvių parapijos (prel. J. Balkūno) salėje (gruodžio 16) ir Maspeth lietuvių piliečių klube (gruodžio 17). Paprastai kiekviena grupė siunčia (VLIK-e yra 15 grupių) po 3 atstovus. Šiame seime beveik visos grupės turėjo trijų asmenų delegacijas. Tik viena kita grupė nebepajėgė atsiųsti trijų atstovų į seimą. Seimo pirmininku buvo pakviestas J. Stikliorius (Mažlietuvių grupės atstovas), vicepirmininku — P. Razgaitis (Krikščionių Demokratų grupės atstovas) ir sekretoriumi — B. Raugas (Lietuvių Fronto Bičiulių atstovas). Buvo sudarytos 4 komisijos: mandatų, nutarimų, sąmatos ir kontrolės.
Antano Rudžio priekaištai
Amerikos Lietuvių Tarybos vykdomojo komiteto pirm. Antanas Rudis seime nedalyvavo, bet jis atsiuntė konferencijai laišką. Štai, to rašto būdingesnės ištraukos:
“... Altas (ALT-ba. Red.) iki pat šių dienų rėmė Vliko tęstinumą ir tai veiklai per tą laikotarpį davė 293,737.13 dol. Altas nuo pat savo įsisteigimo atliko labai daug svarbių darbų JAV valdžios įstaigose ...
Skaityti daugiau: VYRIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS
1967 metų pabaigoje ir 1968 metų pradžioje Amerikos Lietuvių Taryba pergyveno gana sunkią krizę: tai institucijai nepavyko apie porą mėnesių suformuoti vykdomojo komiteto. ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkui Antanui Rudžiui pasitraukus iš pareigų, tą vienetą sudarančių grupių atstovai turėjo keletą posėdžių, ir kiekviename kartojosi ta pati istorija: būdavo pasiūlomi du kandidatai pirmininko postui (Eugenijus Bartkus ir Pijus Grigaitis), ir kiekvienas gaudavo po 5 balsus. Artėjo Vasario 16-sios minėjimas, o ALT-ba vis neturėjo pirmininko. Eugenijaus Bartkaus kandidatūrą palaikė Katalikų Federacijos atstovai (2), Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos delegatai (2) ir Katalikų Susivienijimo Amerikoje atstovas. Visais pečiais stūmė Pijaus Grigaičio kandidatūrą socialistų atstovai (2), sandariečiai (2) ir Susivienijimo Lietuvių Amerikoje atstovas. Galų gale kairiosios grupės pasidavė, ir prieš pat Vasario 16-sios minėjimus krašte ALT-ba išsirinko savo naujuoju pirmininku Eugenijų Bartkų, Amerikos Lietuvių Tautinės Sąjungos veikėją, naująjį ateivį, iš profesijos inžinierių, turintį savo inžinerijos firmą Chicagoje.
Skaityti daugiau: KRIZE ALT-BOS VYKDOMAJAME KOMITETE
VLIK-as šiuo metu gali didžiuotis savo judriu, sumaniu ir finansiškai pajėgiu pirmininku dr. J. K. Valiūnu. Jis, kaip plataus masto prekybininkas, turi ryšių su įvairiomis biznio įmonėmis visuose laisvojo pasaulio kraštuose. Savo kelionėse jis nepamiršta Lietuvos bylos reikalo ir mėgina jį nuolat judinti kitataučių tarpe. Būtų gera, kad mes tokių ambasadorių turėtumėm daugiau ir kad pajėgtumėm nors dalinai apmokėti jų kelionių išlaidas.
Dr. J. K. Valiūnas 1968 metų kovo mėnesį apsuko visą pasaulį, sustodamas laisvojoje Kinijoje, Pietų Korėjoje, Filipinuose, Hong-Konge, Australijoje, Teherane ir Romoje. Čia jis susitiko su tų kraštų vyriausybių atstovais ir bandė išgauti palankių straipsnių, pareiškimų bei atsiliepimų Lietuvos bylos reikalu tų kraštų spaudoje, radijo ir televizijos programose. Australijoje praleido keletą dienų, lankydamas didesnes lietuvių bendruomenes. Romoje turėjo pasitarimus su Lietuvos diplomatijos šefu S. Lozoraičiu. VLIK-as turėtų ne tik dėkoti savo pirmininkui už minėto pobūdžio keliones, bet taip pat sudaryti jam tinkamesnes sąlygas darbui. Šiuo metu VLIK-as net nepajėgia išlaikyti vienos sekretorės savo pirmininkui. Apie kitą pagalbą pirmininko darbe nėra nė kalbos. Panaši padėtis yra ir visuose kituose veiksniuose ir didesniuose mūsų junginiuose. Kiek geresnė padėtis yra Lietuvos Laisvės Komitete. Mat, šį vienetą išlaiko amerikiečiai.
Skaityti daugiau: VLIK-O PIRM. DR. J. K. VALIŪNO KELIONĖS PO PASAULĮ
JAV-BIŲ INFORMACIJA LIETUVAI
“Amerikos Balsas kalba į Lietuvą.”, —tokiais žodžiais du kartu dienoje pradedamos lietuviškos Amerikos Balso radijo programos. Pavergtojoje Lietuvoje žmonės jų labai klauso, nors perdaug ir nevertina. Priešingai, dažniausiai apie jas iš-sireiškia kaip apie “labai blogas”.
Amerikos Balsas pirmą kartą lietuviškai prakalbo 1951 metų vasario mėnesio 16 dieną. Lietuvių visuomenė tai sutiko su dideliu entuziazmu, nes buvo palaikyta ženklu, jog Amerikos vyriausybė aiškiau angažuojasi už Lietuvos nepriklausomybę. Ilgainiui veiksniai ir visuomenė apie tas transliacijas veik visai pamiršo. Amerikos vyriausybė Amerikos Balso programas kelis kartus reformavo, lietuvišką skyrių siaurino, ir iš 12 transliacijų dienoje suredukavo į dvi pusvalandines programas.
Sovietai pradžioje AB programas trukdė. Vėliau, santykiams tarp JAV ir Sovietų Rusijos gerėjant, AB programos taikėsi prie naujo politikos kurso. Trukdymai silpnėjo, o dabar veik visai sustojo. Ir iš tiesų nebėra ko betrukdyti, nes siunčiamos žinios sovietinei santvarkai nebėra pavojingos.
Skaityti daugiau: KALBA AMERIKOS BALSAS
IDĖJOS SPAUDOJE
Bolševikų revoliucijos 50 metų sukakties proga daugelyje laisvojo pasaulio sostinių vyko puotos sovietų atstovybėse. Jose laisvės ir humanizmo atstovai kėlė tostus su genocido ir tironijos atstovais. Bet kai kur atsirado tos ciniškos politikos trukdytojų. Kanadoje prie sovietų atstovybės susitelkę puotos trukdytojai net langus bolševikams iškūlė ir sienas raudonu rašalu aptaškė. Ryšium su tuo, pasak “Tėviškės žiburių”, pasipiktino net toks santūrus Toronto dienraštis kaip “The Globe and Mail”. Nors “Tėviškės Žiburiai” taikliai pastebėjo, kad “labai keistas teisingumas tų, kurie smerkia palyginti nedidelius demonstrantų išsišokimus, bet nemato daug didesnės negerovės”, bet, savo ruožtu, pareiškė ir tam tikro rezervuotumo bolševikinės puotos trukdytojų atžvilgiu. Esą “akmenukai į ambasados langus, raudoni dažai ant jos laiptų nėra girtinas dalykas” ("Tėviškės žiburiai”, 1967.11.30). O negirtini dalykai yra ir nevartotini. Bet ar toks "Tėviškės žiburių” nusistatymas yra girtinas ?
Ieškodami atsakymo, sugretinkime “Tėviškės žiburių” nusistatymą su JAV liberalinės minties žurnalo “Youth and Freedom” ir su katalikiškos minties “Pax Romana Journal” atitinkamais nusistatymais.
"Youth and Freedom” (1967, Nr. 3) rašo apie studentų prievartinius pasireiškimus:
“Mes visi esame kieno nors kuo nors įskaudinti.. . (Todėl) daugelis mūsų marširuoja, šūkauja, piketuoja. Kai kurie svaido kiaušinius. Kiti verčiau griebias akmenų. Pasitaiko ir tokių, kurie bloškia “Molotovo kokteilį”. Ginklų pasirinkimas priklauso nuo to, kokio stiliaus susidūrimo siekiama. (Sū-sidūrimo) išraiškos forma turi atitikti skriaudos substanciją ... Ne-apsiskaičiavimas bus, kai vietoj rašalo butelio sviedžiama plyta ..
Skaityti daugiau: “MOLOTOVO KOKTEILIŲ” BLOŠKĖJAI AR DIEVOTI LEPŠIAI
Senieji ir naujieji Australijos lietuviai. Senų emigrantų Australijoje kaip ir nebuvo. Maža grupelė, apie 30 lietuvių, 1929 metais Sydney mieste buvo įkūrę Australijos Lietuvių Draugiją, kurios veikla dėl suprantamų priežasčių negalėjo būti naši.
Po antrojo pasaulinio karo apie 8,000 lietuvių pasiekė Australiją. Jie pasklido po visą platų kontinentą. Naujieji lietuviai imigrantai buvo surišti dviejų metų darbo sutartimi. Krašto imigracijos departamentas parūpino jiems darbus ir gyvenamas vietas, tuo būdu planingo ir kompaktinio įsikūrimo negalėjo būti. Pasibaigus darbo sutarčiai, buvo galima gyvenvietę pakeisti, bet kelionės išlaidos, nežinomos gyvenimo sąlygos kitose vietovėse, butų stoka ir kiti sunkumai nulėmė taip, kad beveik visi pasiliko ten, kur buvo valdžios paskirti pirmiesiems darbams. Didesnės lietuvių bendruomenės — Sydney, Melbourne, Adelaide ir kitos — pradėjo lietuvišką veiklą, ypač susibūrę apie lietuvius kapelionus, kurie lyg ir sudarė savųjų parapijų užuomazgas. Greitai atsirado spauda ir įvairios organizacijos bei kiti kolektyviniai junginiai.
Didelis lietuvių nubyrėjimas. Apie 3,000 lietuvių pasiliko toli nuo minėtų tautinių židinių ir, galima sakyti, jie patys ir jų vaikai yra jau nutautėję. Kiti lietuviai (apie 5,000) tebėra dar gyvi lietuviškai veiklai, bet, toli gražu, ne visi yra aktyvūs: tik maždaug pusė jų aktyviai dalyvauja organizuotoje lietuviškoje veikloje.
Skaityti daugiau: AUSTRALIJOS LIETUVIŲ PASTANGOS KOVOJE DĖL LIETUVOS LAISVĖS
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
Nauja centro valdyba
Lietuvių Fronto bičiuliai, gyveną ,JAV-se ir Kanadoje, 1967 metų pabaigoje išsirinko naują centro valdybą. Naujai išrinktos valdybos nariai yra iš Cleveland, Ohio (JAV), ar apylinkės. JAV-bių ir Kanados LFB centro valdyba pasiskirstė pareigomis taip: pirm. Juozas Mikonis, vicepirmininkai — Juozas Žilionis ir dr. Juozas Skrinska, sekr. Vladas čyvas, ižd. Jonas Vasaris, biuletenio redaktorius Vacys Rociunas ir biuletenio administratorius Viktoras Palonas. Centro valdybos adresas: 21526 Chardon Road, Cleveland, Ohio 44143. Telefonas: (216) 531-2190.
_files/I-Laisve-1968-42(79)-33.jpg)
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ VADAI — Lietuvių Fronto Bičiulių Vyr. Tarybos pirm. dr. A. Damušis (antras iš kairės) susitinka su JAV-bių ir Kanados LFB centro valdybos nariais. Iš kairės dešinėn: V. Rociūnas, biuletenio redaktorius; dr. A. Damušis; J. Mikonis, centro valdybos pirmininkas; ir V. Palūnas, biuletenio administratorius.
Valdyba yra pajėgios sudėties; valdžią iš čikagiečių (senosios valdybos) jau perėmė ir sumaniai ir energingai pajudėjo. Sėkmės!
Skaityti daugiau: NAUJA CENTRO VALDYBA PERIMA VALDŽIĄ • STUDIJŲ SAVAITĖ
KRITUSIEJI UŽ LAISVĘ
Maždaug prieš 12-15 metų atvėso partizanų ginklai ir ištuštėjo Lietuvos miško brolių slėptuvės. “Girėnų kolchozas”, kaip rašo vienas partizanas iš miško bunkerio seseriai tremtinei į Sibirą, likvidavosi.
Legendarinės ūkanos dengia tolimosios mūsų istorijos herojiką,. Tai suprantama ir pateisinama. Nepateisinama, kad neparuošėme Lietuvos nepriklausomybės kovų po I-jo didžiojo karo pilnos istorijos, nors turėjome palankias sąlygas ir savo rankose visus šaltinius. Partizaninės kovos Lietuvoje II-jo pasaulinio karo pabaigoje ir pokaryje — tai pats herojiškiausias epizodas tūkstantmetėje lietuvių tautos istorijoje. Kaip bus su tuo laikotarpiu? Ar jam irgi lemta pilnai neišsiskleisti istorijos amžinybei? Pavojų yra. Ir tai dėl kelių priežasčių: (a) Lietuvą pavergęs priešas deda visas pastangas to meto herojiką suniekinti; (b) iš 30,000 laisvės kovose kritusių partizanų, kaip teisingai pastebi “Kritusieji už laisvę” knygos 142 puslapyje autorius V. Ramojus, “kiekvienas jų turėjo savo gyvenimą, savo biografijas ir i įsiliepsnojusią partizanų kovą išėjo laisvės ilgesio vedini” (tur būt, vedami - J. D.). Mirtis sunaikino jų biografijas, ir “laisvės ilgesio” pažadinti žygdarbiai liko neužregistruoti; (c) gyvųjų liudininkų likučiai išeina pas kritusius kovos draugus, o jų teisingam liudijimui kraštą pavergęs priešas yra užčiaupęs burnas.
Vyresniosios kartos lietuvis Lietuvoje, pats išgyvenęs partizaninių kovų laikotarpį, užklaustas apie partizanus, paprastai atsako: "Jei ne partizanai, lietuvių Lietuvoje nebūtų likę”. Jų įsitikinimu, Stalinas buvo sudaręs planą po karo iš Lietuvos išvežti bent 70 proc. lietuvių.
Skaityti daugiau: NAUJOS KNYGOS
Vytautas Volertas, SĄMOKSLAS ("Draugo” premijuotas romanas). Išleido Lietuviškos knygos klubas; spausdino “Draugo” spaustuvė, 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois 60629. 1968. Aplanką piešė P. Jurkus. 278 psl. Kaina 3.50 dol.
Jurgis Gliauda, THE SONATA OF ICARUS (a fictional biography of M. K. Čiurlionis, a composer and painter). Translated from the Lith-uanian by Raphael Sealey; introduction by Charles Angoff. Published by Manyland Books, Ine., 84-39 90th ST., Woodhaven, N. Y. 11421. 1968. Price: $5.00.
Renė Rasa, MEILĖ TRIKAMPY (romanas). Išleido Lietuviškos knygos klubas, spausdino “Draugo” spaustuvė, 4545 West 63rd Street, Chicago, Illinois, 60629. 1967. Aplanką piešė P. Jurkus. 219 psl. Kaina 3 dol.
Skaityti daugiau: ATSIŲSTA PAMINĖTI
Prieš pat pradedant spausdinti šį “Į Laisvę” numerį, pasirodė LFB Studijų Biuro išleista V. Vaitiekūno studija “Bendravimas su Lietuva”. Redakcija bendravimo klausimą laiko principiškai svarbiu ir praktiškai aktualiu, tad ir apsisprendė sulaikyti kitos medžiagos spausdinimą, o paskelbti keletą ištraukų iš V. Vaitiekūno studijos. “Bendravimas su Lietuva” gaunama "Darbininke”, 910 Willoughby Avenue, Brooklyn, New York 11221. Redakcija
Bendravimas nusiangažuojant
Jau kuris laikas laisvųjų lietuvių bendravimas su okupanto aneksuotąja Lietuva yra įgavęs aštrėjančios kontraversijos pobūdį. Eilė kultūrininkų, intelektualų, daugiausia iš Santaros-Šviesos ir skautų sluoksnių, mažiau iš ateitininkų, frontininkų, krikščionių demokratų, socialistų, liaudininkų, tautininkų sluoksnių, bendravimo galimybių klausimu išsiskiria iš bendrojo laisvųjų lietuvių nusistatymo. Tokio išsiskyrimo pagrindas yra dvejopas: atsitiktinis ir principinis. Bendravimo galimybių supratimo atsitiktinis skirtingumas kyla dėl atsitiktinio aneksijos neskyrimo nuo okupacijos, dėl atsitiktinio nesuvokimo teisės reikšmės Lietuvos bylai, dėl atsitiktinio neskyrimo, kas bendravimui galima nuo to, kas tikslingai galima. Visokiu atveju atsitiktiniai bendravimo galimybių supratimo skirtingumai visada galimi išsiaiškinti ir išlyginti.
Skaityti daugiau: Bendravimas su Lietuva
• Dr. Algirdas Budreckis, Richmond Hill, New York (JAV), yra pakviestas redaguoti neperiodinį “Vairo” žurnalą,, kurį leis Amerikos Lietuvių Tautinė Sąjunga, žurnalas nagrinės lietuvių politinio ir visuomeninio pobūdžio temas bei klausimus. Dr. A. Budreckis, gimė, augo ir aukštąjį mokslą baigė JAV-se. Pačios jaunystės dienomis jam kartu su tėvais teko tik labai trumpai pagyventi Lietuvoje, šiomis dienomis išeina iš spaudos jo knyga anglų kalboje apie 1941 metų sukilimą -“Lithuanian National Revolt of 1941”. Knygos išleidimas buvo nudelstas apie 3 metus, nes nesuradęs leidėjo. Knygą leidžia pats autorius. Knygos gydytojų draugija, surinkusi tam tikslui $650.00, ir Lapkričio 13-sios išleidimą parėmė New Yorko lietuvių žygininkai, paskolinę $1,000.00. Knyga turės apie 250 puslapių, ir joje duodama virš 100 šaltinių. J. Kapočiaus leidykla atlieka spaudos darbą.
• Valdas Adamkus - Adamkavičius, Chicago, Illinois (JAV), yra Respublikonų partijos parinktas kandidatu į Chicagos sanitarinio distrikto patikėtinių tarybą. Šiame poste ilgą laiką yra buvęs a. a. A. Olis. Valdas Adamkavičius reiškiasi labai aktyviai ir pozityviai lietuvių veikloje, šiuo metu užimdamas JAV-bių LB centro valdybos vieną iš vicepirmininkų vietą. Iš profesijos V. Adamkavičius yra inžinierius, bet savo profesijoje nedirba; administruoja J. Bachuno Tabor vasarvietę (Sodus, Michigan).
Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
