_files/I-Laisve-1967-41(78)x-24.jpg)
BRONIUS NAINYS, Chicago, Illinois (JAV), JAV-bių Lietuvių Bendruomenės centro valdybos pirmininkas su žmona Brone ir dukromis — Rūta (kairėje) ir Laima (dešinėje).
Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės naujai išrinktoji Taryba turėjo savo pirmą sesiją 1967 metų rugsėjo mėnesio 23 ir 24 dienomis New York’o mieste ir sudarė savo vykdomuosius organus. Centro valdybos pirmininku išrinktas Bronius Nainys iš Chicagos (Illinois).
Bronius Nainys gimė 1920 metų lapkričio mėnesio 15 dieną Grikpėdžių kaime, Pašvitinio valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Baigė Linkuvos gimnaziją, P. L. P. karo mokyklą (aspirantu) ir Vytauto Didžiojo universitetą. Studijas gilino Chicagoje (Illinois Institute of Technology), įsigydamas magistro laipsnį civilinėje inžinerijoje, šiuo metu dirba kaip skyriaus vedėjas vagonų statybos įmonėje Chicagoje. Yra užpatentavęs kelis išradimus.
Bronė (Vilcinaitė) ir Bronius Nainiai augina dvi dukras: Laimą, baigusią gimnaziją, Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklą ir Chicagos lietuvių pedagogini institutą, šiuo metu Loyolos universitete Chicagoje studijuojančią politinius mokslus ir Rūtą — lankančią Marijos aukštesniąją ir Chicagos aukštesniąją lituanistinę mokyklas.
Skaityti daugiau: BRONIUS NAINYS, NAUJASIS JAV-BIŲ LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS CENTRO VALDYBOS PIRMININKAS
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
1967 metų spalio mėnesio 21 ir 22 dienomis laisvinimo tradicinių veiksnių viršūnės buvo suplaukusios specialiai konferencijai į JAV-bių krašto sostinę Washingtoną. Konferencija atsiribojo nuo kitų gyvų mūsų politinių junginių, neatsižvelgdama visai į tai, kad pastarųjų atsiekti laimėjimai paskutinių kelerių metų laikotarpyje buvo žymiai didesni, negu kad amžiumi senesniųjų veiksnių.
Konferencijos dalyviai
Konferenciją organizavo ir jai iki aukšto laipsnio vadovavo Vyriausias Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas, pakviesdamas LB, diplomatinės-konsularinės tarnybos, ALT-bos ir LLK-to atstovus. Štai toms penkioms grupėms atstovavę asmenys:
VLlK-as— Dr. K. Valiūnas, J. Audėnas, dr. A. Budreckis, J. Sonda, P. Vainauskas ir dr. Br. Nemickas.
Lietuvių Bendruomenė — J. Bachunas, St. Barzdukas, dr. A. Nasvytis, J. Staniškis, J. Gailiušytė, M. Lenkauskienė, Br. Nainys, A. Rinkūnas ir A. Mikulskis.
Diplomatinė - konsularinė tarnyba —J. Kajeckas, A. Simutis, dr. P. Daužvartis, dr. S. Bačkis ir dr. J. Žmuidzinas.
Amerikos Lietuvių Taryba — A. Rudis, dr. V. Šimaitis, L. Šimutis, T. Blinstrubas, E. Bartkus ir M. Vai-dyla.
Lietuvos Laisves Komitetas— V. Sidzikauskas, dr. J. Puzinas ir V. Vaitiekūnas.
Skaityti daugiau: VEIKSNIŲ KONFERENCIJA WASHINGTONE
Prieš keletą metų JAV-bių lietuviai, latviai ir estai suformavo taip vadinamą Joint Baltic American Com-mitte. Lietuviams tame komitete atstovauja Amerikos Lietuvių Taryba. Šis vienetas niekad ypatingos veiklos nebuvo išvystęs; pasitenkindavo pora ar trejetą rutininių metinių posėdžių. Šiais veiklos metais (1966-67) to komiteto pirmininko postas priklausė lietuviams, ir jį pasiėmė A. Rudis, ALT-bos vykdomojo komiteto pirmininkas. Buvo lauktina veiklos gyvinimo ir santykių su latviais ir estais stiprinimo. Toli gražu taip neįvyko.
Skaityti daugiau: NUTRAUKTI RYŠIAI SU LATVIAIS IR ESTAIS
LIETUVOS VALSTYBĖS ISTORINĖS DATOS
Per beveik 50 metų besididžiuodami atgauta nepriklausomybe, nepasirūpinome ir nepasistengėme jaunųjų respublikų sujungti su senąja praeitimi. Šimtametė rusų priespauda buvo išdildžiusi visus valstybinio gyvenimo likučius. Lietuva atgimė tik tautinės sąmonės išbudinta. Nepriklausomybę atgavus, visi valstybiniai pagrindai reikėjo kurti naujai.
Bet laikas ėjo, ir susirūpinimas augo: Lietuva sena valstybė, dargi karalystė, o mes iškilmingai minime tik vos prieš keletu dešimtmečių atgautų nepriklausomybę, dažniausia net neužsimindami apie gilių senovę, lyg jos nebūtų buvę. Kartais atrodydavo, lyg kai kuriose sferose todėl nenorėta senovės prisiminti, kad nebūtų užtemdyta naujai iškovota nepriklausomybė.
Bet kai nepriklausomybės metai buvo perviršyti naujos vergijos metų, kai pasaulyje atsirado dešimtys naujų valstybių, kilusių iš laukinių genčių, niekad neturėjusių tautinio-valstybinio gyvenimo, laisvieji lietuviai su nerimu pradėjo ieškoti ryšių su giliųja praeitim. Prasidėjo mindauginis sųjūdis. Kai prieš 5 metus Baltimorėje Vasario 16 minėjime iškėliau reikalų minėti ne Ūk nepriklausomybės paskelbimo, bet ir valstybės įsteigimo sukaktį, tai minėjimo dalyviai šiam pasiūlymui gyvai pritarė. Buvo suorganizuota speciali peticija Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybai. Spaudoje nuolat pasirodydavo mindauginėmis temomis straipsnių.
Dabar viso šio sųjūdžio pirmasis laimėjimas pasiektas. Lituanistikos Instituto Istorijos skyriaus vedėjas (kun. dr. V. Gidžiūnas, O.F.M.) tik kų paskelbė to skyriaus pasisakymų (spausdinamų atskirai), padarytų Lituanistikos Instituto suvažiavime, į-vykusiam 1967 m. gegužės 6 d. Minėto instituto istorijos skyrius nutarė, kad galutiniu Lietuvos vaistybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.
Skaityti daugiau: KARALYSTĖ NUO 1251 METŲ
Lituanistikos Instituto suvažiavime Philadelphijoje, 1967 m. gegužės 6 d., popietiniame posėdyje, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas Stasys Barzdukas, Baltimorės Lietuvių Bendruomenės valdybos prašomas, kreipėsi į Lituanistikos Institutą, kad jis nustatytų Lietuvos valstybės įsikūrimo datą. Išklausęs jo prašymą, suvažiavimo prezidiumas klausimą spręsti pavedė Lietuvos istorijos skyriui, kuris tą pačią dieną savo posėdyje nutarė, kad galutiniu Lietuvos valstybės įkūrimu reikia laikyti Lietuvos karalystės įkūrimo datą — 1251 m. liepos 17 d.
Lietuvos valstybė kūrėsi per keliolika šimtmečių. Jau I-jo amž. gale (apie 98 m.) minimas aisčių vardas. Vėliau iki XI-jo amž. pradžios minimos įvairios aisčių kiltys, 1009 m. jau paminėtas ir Lietuvos vardas. Nuo to laiko iki Mindaugo įvairiose kronikose užtinkame daug fragmentarinių žinių apie lietuvių kovas su rusais, lenkais ir Livonijos ordinu. Deja, tos kronikos neduoda konkrečių žinių apie Lietuvą ir jos valdovus. Pirmoji žinia apie Lietuvos kunigaikščius, be aiškios datos (1215-1219?), užtinkama Ipatijaus metraštyje, kur tarp kitų kunigaikščių minimas ir Mindaugas.
Skaityti daugiau: LITUANISTIKOS INSTITUTO ISTORIJOS SKYRIAUS PASISAKYMAS LIETUVOS VALSTYBĖS ĮKŪRIMO KLAUSIMU
JAUNIMAS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE
Lietuvių Fronto Bičiulių studijų savaitės (įvykusios 1967 metų rugpiūčio mėnesio 14-20 dienomis Dainavoje, Michigan, JAV) organizatoriai įtraukė į programą, ir mūsų studentijos atstovus. Jie simpoziumo forma (rugpiūčio mėn. 19 d.) pasisakė apie savo prisidėjimą prie kovos dėl Lietuvos laisvės ir apskritai apie Lietuvos laisvinimo darbą. Jų pasisakymai ir galvosena tais klausimais sukrėtė ir išgąsdino studijų savaitės dalyvius, atstovaujančius vidurinei ir senajai kartai.
Simpoziumo dalyviai. Dr. P. Kisieliaus ir kitų pastangomis iš Chicagos buvo iškviesti aštuoni aktyvesni lietuvių studentijos atstovai, aktyviai dalyvaują ateitininkuose ar skautuose: A. Zailskytė, M. Pakalniškytė, G. Mačionytė, U. Juodvalkis, P. Prapuolenis, P. Zailskas, V. Valaitis ir L. Valaitis.Prie chikagiškių prisijungė pora studentų iš Detroito (Michigan): I. Damušytė ir V. Kutkus. Visi išvardintieji yra įpusėję ar jau bebaigią savo studijas kolegijose ar universitetuose. Simpoziumo moderatorius dr. A. Klimas (Rochester, New York, JAV) leido kiekvienam dalyviui išdėstyti savo mintis, vėliau jas papildyti ar atsakyti į klausytoji} klausimus. Beveik visi simpoziumo dalyviai turėjo paruošę minėta tema įžanginius kelių minučių pareiškimus ir juos perskaitė.
Skaityti daugiau: JAUNIMAS SAVO GALVOSENA IŠGĄSDINO SENIMĄ
EUROPOS LIETUVIUOSE
Kokios tai būtų lietuviškosios studijos, jeigu jose nebūtų liečiami lietuvybės ir lietuvių tautos klausimai. Nuo šitos savo tradicinės linkmės nenukrypo nė XIV-ji Lietuviškųjų studijų savaitė, įvykusi 1967 metų rugpiūčio 20-27 Vasario 16-sios gimnazijoje, Romuvoje. Ypatinga ji buvo tuo. kad iš dalies sutapo su LK MA Vll-ju suvažiavimu ir įsijungė į jo darbus (VIII.23-27). Dėl tos priežasties originali savaitės paskaitinė dalis buvo kiek siauresnė, negu paprastai, ir labiau apsiribojo laiko aktualijomis.
_files/I-Laisve-1967-41(78)x-1.jpg)
STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. dr. V. Kazlauskas (Roma, Italija) su dr. K. J. Čeginsku (Upp-sala, Švedija). Visos nuotraukos šiame puslapyje yra kun. J. Dėdino.
_files/I-Laisve-1967-41(78)x-3.jpg)
STUDIJŲ SAVAITĖJE EUROPOJE — Kun. Domininkas Kenstavičius (dešinėje) dėsto savo mintis dr. Jonui Griniui (Muenchen, Vak. Vokietija).
_files/I-Laisve-1967-41(78)x-29.jpg)
VETERANAI VEIKĖJAI STUDIJŲ SAVAITĖJE — Dr. Juozas Eretas (Bazei, Šveicarija), kairėje, su dr. Zenonu Ivinskiu (Bonn, Vakarų Vokietija).
Tautos valia ir pasipriešinimas
Taip pavadintoje paskaitoje dr. K. J. Čeginskas (Švedija) aptarė tautų, išeidamas iš jos valios būti tauta. Anot jo, tauta yra, kas, kiek ir kol nori būti tauta. Analizuodamas tokią “tautos valios” sąvoką, jis išskyrė keturis pagrindinius jos veikimo laukus, kuriuose ji labiausiai pasireiškia: tautinę sąmonę, valstybingumą, visuomeninį solidarumą ir tautinę kultūrą.
Skaityti daugiau: ATSINAUJINIMAS PASIPRIEŠINIMO DVASIA (Mintys iš XIV-sios lietuvių studijų savaitės)
LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE
_files/I-Laisve-1967-41(78)x-31.jpg)
VYTAUTAS GALVYDIS, Cicero, Illinois (JAV), Lietuvių Fronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininkas, netrukus perduodąs valdžią naujai išrinktai centro valdybai.
Šiais laikais bet kurios organizacijos ar jos vieneto pirmininko pareigos yra nepaprastai sunkios, pareikalaujančios daug laiko, darbo, kantrybės, patvarumo, ištvermingumo, energijos ir pinigo. Vytautui Galvydžiui teko išbūti Lietuvių Pronto Bičiulių JAV-bių ir Kanados centro valdybos pirmininku ne vienerius, ne dvejus, bet trejus metus, šiomis dienomis jis perduoda valdžią naujai išrinktai LFB JAV-bių ir Kanados centro valdybai, kurios visi nariai yra iš Cleveland’o (Ohio, JAV) ir jo apylinkių.
Vytautas Galvydis, perduodamas valdžią naujajai valdybai, gali pasidžiaugti ir kartu pasididžiuoti, nes, jam ir jo bendradarbiams vadovaujant, JAV-bių ir Kanados Lietuvių Fronto Bičiulių veikla ir pagyvėjo, ir sustiprėjo. Visa tai neįvyko be centro valdybos planavimo, pastangų ir darbo. Vytautas Galvydis ir visi jo bendradarbiai verti už tai visų LF Bičiulių padėkos ir pagarbos.
Vytautas Galvydis gimė, augo ir baigė gimnaziją rytų Aukštaitijoje. Aukštojo mokslo studijas pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetuose; Lietuvoje buvo pasirinkęs humanitarinius mokslus. Vokietijoje ir JAV-se studijų šaką pakeitė, galutinai apsispręsdamas už inžineriją. Inžinerijos studijas pradėjo Tuebingen’o universitete (Vokietijoje), jas tęsė ir baigė Chicagoje (Loyolos universitete ir Chicagos tech. kolegijoje), įsigydamas bakalauro laipsni statybos - konstrukcijos srityje. Šiuo metu jis dirba kaip statybos inžinierius Illinois steito kelių skyriuje.
Skaityti daugiau: VYTAUTAS GALVYDIS, VADOVAVĘS TREJUS METUS JAV-BIŲ IR KANADOS LF BIČIULIAMS
Lietuvių Fronto Bičiulių, gyvenančių JAV-se ir Kanadoje, centro valdyba perkeliama į Cleveland’ą (Ohio, JAV). Trejetą metų centro valdybos būstinė ir visi jos nariai buvo iš Chicagos ir apylinkės. Į naujai renkamą JAV-bių ir Kanados frontininkų centro valdybą kandidatuoja (visi iš Cleveland’o): V. Akelaitis, V. Čyvas, J. Mikonis, V. Palonas, V. Rociūnas, J. Skrinska, J. Vasaris ir J. Žilionis. Rinkimai (korespondenciniu būdu) bus pravedami lapkričio mėnesį. Rinkimų rezultatai paaiškės gruodžio mėnesio pradžioje. Į kontrolės komisiją kandidatuoja (visi iš Cicero, Illinois, JAV): G. Bučmys, K. Gimžauskas, V. Laniauskas, K. Račiūnas ir A. Šatas. Rinkiminę komisiją sudaro: V. Skladaitis (pirm.), G. Maurutienė ir J. Gelumbauskas. Rinkiminės komisijos adresas: 128 Chambers St. Waterbury, Connecicut, 06708, USA. (rd.)
Lietuvių Fronto Bičiulių studijų ir poilsio savaitė įvyko 1967 metų rug-piūčio 13 - 20 dienomis Dainavoje (Manchester, Michigan). Studijų savaitės tema — Lietuvos valstybingumo kelias. Tema parinkta atsižvelgiant į tai, kad ši (11-ji iš eilės) studijų savaitė įvyko Lietuvos nepriklausomybės atstatymo 50 metų sukakties ženkle ir išvakarėse. Susidomėjimas buvo nemažas: savaitės dienomis susirinkdavo iki 80 LFB sąjūdžio narių ir svečių, o savaitgalyje sugužėjo net iki 200.
Dauguma bičiulių su šeimomis iš Detroito, Clevelando ir Chicagos suvažiavo jau sekmadienį, rugp. 13 d., nors oficialus studijų savaitės atidarymas įvyko pirmadienio rytą, “Dainavos” kalneliuose pakėlus vėliavą, sugiedojus Lietuvos himną ir LFB JAV ir Kanados cv pirm. V. Galvydžiui tarus žodį. Po to stovyklavietės koplyčioje šv. Mišias atlaikė prel. A. Bačkis, pamoksle akcentuodamas būtinumą lietuvių vieningos kovos už tautos laisvę ir už kenčiančią Lietuvos Bažnyčią.
Lietuvos diplomatų amžius kelia nerimą
Pirmąją paskaitą tema “Lietuvos problema ir Lietuvos diplomatinė tarnyba” skaitė dr. S. Bačkis. Jis pabrėžė, kad skaudžiausias smūgis Lietuvos problemai ir kartu Lietuvos diplomatijai būtų, jei JAV pripažintų Lietuvos okupaciją. Bet kol kas tokių ženklų nesimato: mirusių konsulų vieton vis paskiriami nauji. Dr. S. Bačkis pastebėjo, kad kai kieno keliama mintis, jog Lietuvai reikia siekti satelitinio statuso, yra labai pavojinga. Kol kas dabartinę Lietuvos okupaciją iš laisvųjų Europos kraštų pilnai pripažinusi yra tik Švedija. Jis iškėlė daug įdomių smulkmenų iš Lietuvos diplomatijos veiklos pokario laikotarpyje. Pastebėjo, kad mūsų diplomatai turi būti labai atsargūs ir negali kištis į jokius lietuvių politinius ar organizacinius ginčus. Liūdnoka žinia, kad Lietuvos diplomatų amžiaus vidurkis 65-70 metų. Kas ateis į jų vietas? Buvo kelta klausimų, ar negalėtų jaunosios jėgos įsijungti į Lietuvos diplomatinę tarnybą? Bet, dr. S. Bačkio žodžiais, kuris universitetą baigęs ir diplomatinei gamybai pasiruošęs akademikas norėtų dirbti už tą atlyginimą, kurį gauna Lietuvos diplomatinės tarnybos žmonės ? Kitas klausimas, ar tokius žmones JAV-bių, Britanijos ir kitų kraštų vyriausybės leistų į pareigas įvesti.
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ STUDIJŲ SAVAITĖ
• Dr. Zenonas Ivinskis, Bonn (Vakarų Vokietija), Bonn’os universitete žiemos semestre (1967-68 mokslo metais, nuo spalio mėnesio 15 d.) skaito kursą: “Pabaltijo valstybės jų nepriklausomybės metais ir II-jo pasaulinio karo metu (1918 - 1945)”. Pratybų (seminarų) tema: “Pabaltijo valstybių užsienio politika tarp dviejų pasaulinių karų”. Šitam kursui ir seminarui bus panaudota Vakarų Vokietijos užsienių reikalų ministerijos ir kitų vokiečių archyvų medžiaga. Paminėtina, kad prof. dr. Zenonas Ivinskis perrinktas Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininku.
• Dr. Antanas Maceina, Muenster (Vakarų Vokietija), dėl sušlubavusios sveikatos negalėjo vasaros semestrą skaityti paskaitų Muenster’io universitete. Jo sveikata nėra pagerėjusi ir nė žiemos semestre negali savo paskaitų tęsti.
• Kun. Jonas C. Jutkevičius, Worcester, Massachusetts (JAV), šv. Kazimiero parapijos klebonas ir JAV-bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas, Kunigų vienybės seime, įvykusiame 1967 metų rugpiūčio mėn. 23-24 dienomis New Yorko mieste, pritariant kitiems kunigams, pateikė ir pravedė rezoliuciją, kuria raginamas JAV-bių prezidentas L. B. Johnson įgyvendinti JAV-bių Kongreso priimtą rezoliuciją (H. Con. Res. 416) Pabaltijo kraštų laisvinimo reikalu, perkeliant tų kraštų bylą į Jungtines Tautas ir priverčiant sovietus pasitraukti iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Panašią rezoliuciją kun. kleb. J. C. Jutkevičius pateikė ir pravedė Lietuvos Vyčių seime, kuris įvyko rugpiūčio mėn. 4-6 dienomis Dayton mieste (Ohio, JAV).
Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME
