Vardai įvykiuose
Mečys Musteikis
Šių metų balandžio 10 d. Gautingo kapinės Vokietijoj priglaudė kūną a. a. Mečio Musteikio, mirusio balandžio 6 d. Gautingo plaučių ligų sanatorijoj, kurioj velionis buvo praleidęs beveik 19 metų.
Kaip daugelis tremtinių, a. a. Mečys nepasiekė to, ko jo įgimtos psichinės savybės leido tikėtis normaliose sąlygose; tačiau per savo vargingą gyvenimą jis vaizdžiai paliudijo, kad gerosios žmogiškosios ypatybės asmeny atsiskleidžia dažniausiai pasipriešinant aplinkai, šita rezistencinė žymė ryškėjo jame nuo pat jaunystės. Kaip neturtingos šeimos jauniausią sūnų tėvai nebuvo numatę jo leisti į mokslus. Bet šitokiai namiškių valiai Mečys pasipriešino. Bedirbdamas pavasarininkų krautuvėj, šiek tiek brolio Antano padedamas, jis pasiruošė eksternu brandos egzaminams. Tai jį įgalino gauti pelningesnį darbą banke (1939 m.). Netrukus prasidėjusi sovietinė okupacija Lietuvoje giliai tikinčiam jaunam patriotui, koks buvo Mečys, žadino pasipiktinimą ir protestą. Dėl to jis Telšiuose buvo suimtas ir tardomas. Iš kalėjimo jis išėjo vokiečių - sovietų karo pradžioj.
Lietuviams ėmus stiprinti pasipriešinimą vokiečių naciams, Mečys įsijungė į Lietuvių Frontą, tapo LF žemaičių apygardos iždininku, nes jam, dirbančiam banke, tai buvo tinkamiausios pareigos. 1944 vokiečių armijoms traukiantis, kad nepatektų vėl rusų komunistams, Mečys su broliais ir grupe žemaičių mėgino laiveliu pabėgti į Švediją. Nacių buvo pagautas, areštuotas ir pristatytas apkasų kasti. Šitą areštą Mečys laikė savo didžiosios nelaimės (ligos) priežastimi. Per atsitiktines nakvynes ir dėl peršalimų prie apkasų kasimo jis apsikrėtė džiova, kuri atvirai pasireiškė 1946 pradžioj. Paguldytas į sanatoriją, jis tikėjosi pasveikti, bet džiova progresavo. Jai sustabdyti Mečys pasidavė pavojingai plaučių chirurginei operacijai. Ji nepasisekė, nes, išimant nesveiką plaučių dalį, krūtinės ląstoj buvo užkrėsta žaizda, virtusi pūliuojančia fistula. Tai padarė Mečį invalidą, kuriam nebebuvo vilties išeiti iš ligoninės. Užuot puolęs į neviltį, jis nepagydomo ligonio gyvenimą nutarė matomai įprasminti — nuo poilsio atliekamas negausias valandas, sanatorijos leidžiamas, jis nutarė paskirti lietuvių laikraščių tarnybai. Šitaip tapęs žurnalistu, jis ėjo V. Kudirkos pėdomis. Beveik iki paskutinės valandos jis rašė laikraščiams straipsnius, nes tik dvi dienos prieš mirtį "Europos Lietuviui” jis buvo išsiuntęs savo paskutinį straipsnį "Lietuvė daktarė Muencheno universitete”.
Nuo 1953 m., kada geros sveikatos lietuvių laikraštininkų mažai tebuvo likusių Vokietijoj, velionis apsiėmė tvarkyti ELI (Europos Lietuvių Informaciją). Nuo tada jis dažniausiai laiškais rinko žinias ir aktualesnius straipsnius iš kiekvieno, ir ragino rašyti kiekvieną, kas tik sugebėjo valdyti plunksną, nes tarnyba lietuviškai spaudai iš ligoninės buvo pasidariusi jo rezistencija prieš tremties nuovargį. Ir jo prašymą rašyti retas kuris nesuprasdavo, šitaip jis pririnko šimtus didesnių ir mažesnių straipsnių, o kita tiek pats prirašė, nors tam darbui aplinkybės buvo labai nepalankios, nes ligoninėj jis neturėjo atskiro sau kambario. Ir vis dėlto beveik kiekvieneriais metais Europos Lietuvių Fronto Bičiulių susirinkime velionis galėdavo pranešti nuo 150 iki 300 žinių ir straipsnių, išspausdintų įvairiuose lietuvių laikraščiuose. "Į Laisvę” kasmet buvo skiriama okupuotos Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalga. Ją Mečys ruošdavo kaip galima sąžiningiau pagal savo turimus negausius šaltinius. Tur būt sunkiausia jam buvo paruošti 1964 m. Lietuvos kultūrinio gyvenimo apžvalgą, nes "Į Laisvę” žurnalo redakto-
rius ją. norėjo gauti anksčiau negu paprastai, tuo tarpu Mečiui ją teko rašyti, gyvenant viename kambary su penkiais vyrais, kurie iš tolo nesuprato, kokio susitelkimo reikalauja protinis darbas. Ir šitokiose aplinkybėse jis savo pareigą atliko laiku.
Per dvyliką ELI vadovavimo metų velionis atskleidė tokią dvasinę energiją ir ištvermę, kokią retas sveikasis tegali parodyti. Reikia manyti, kad šitai jo stiprybei nemažos reikšmės turėjo jo tvirtas Dievo tikėjimas ir didelė meilė Dievui ir Tėvynei. Savo tarnybą Dievui ir Tėvynei pradėjęs “Pavasario” organizacijoj, ypač aukštu laipsniu ją išvystė per pastarąjį dešimtmetį, kai nebeturėjo vilties pasveikti. Nors liga nuolat jį vargino, bet jo gyvos dvasios palaužti neįstengė. Dėl savo ligos jis niekad nedejavo ir nesiskundė, stengdamasis savo pažįstamiems rodyti šviesų veidą, o visiems — padėti. Šito tauraus ligonio ir krikščionio mirtis ilgai bus laisvųjų lietuvių, ypač jų spaudoj, jaučiamas nuostolis.
Dr. J. Grinius
•
— Birželio 13 dr. ir ponios Kazickų patalpose New Rochelle, N. Y. LFB sambūrio valdyba suorganizavo vysk. P r. Brazio pagerbtuves, dalyvaujant prel. J. Balkonui, būriui svečių ir New Yorko LF bičiuliams.
— Min. S.Lozoraitis vasario m. dalyvavo Pietų Amerikos Lietuvių III Kongrese Sao Paulo mieste, po to aplankė Urugvajų, kur buvo priimtas užsienių reikalų ministro, Kolumbiją kur buvo priimtas prezidento ir JAV, kur turėjo tarnybinį pasitarimą su Lietuvos diplomatiniais ir konsulariniais atstovais JAV ir Kanadoje.
— Vytautas Pigaga iš Worcesterio išrinktas Massachusetts valstybės senatorium.
— Ateitininkų Federacijos naują tarybą sudaro: pirm. dr. V. Vardys ir nariai: dr. A. Liulevičius, prel. J. Balkūnas, V. Skrupskelytė, V. Lušytė, kun. V. Dabušis, dr. P. Kisielius, S. Barzdukas, V. Kleiza, B. Miniataitė, dr. J. Grinius, J. Šoliūnas, dr. J. Meškauskas, kun. dr. I. Urbonas, kun. P. Patlaba. Balsavo 1110 ateitininkų.
— Edna Kelly, JAV atstovų rūmų užsienių reikalų komisijos Europos reikalų pakomisio pirmininkė gegužės 17 ir 18 pravedė apklausinėjimus apie padėtį sovietų okupuotose Baltijos valstybėse. Apie padėtį Lietuvoje liudijo Lietuvos Laisvės Komiteto pirmininkas min. V. Sidzikauskas ir neseniai iš okup. Lietuvos atvykęs A. Milukas.
— Filisterių Skautų Sąjungos suvažiavime gegužės 29-30 Clevelande buvo simpoziumas tema: lietuvio inteligento profesinė ir visuomeninė kryžkelė. Dalyvavo R. Kezys, dr. J. Gimbutas, dr. I. Užgirienė, D. Bulgarytė, V. Kamantas, P. Molis.
— Lietuvių Fondas birželio 12 išsirinko 3 metams naują valdybą: dr. E. Lenkauskas, S. Rauckinas, A. Rėklaitis, V. Šimaitis, dr. J. Valaitis. Fondas turi $183,176,06. Fondas neauga tokiu tempu, kaip turėtų. Pradžioj užsimojęs remtis tūkstantininkais, vėliau nusileido į šimtininkus, o šiuo metu jau skardenasi balsai, kad Fondas nusileistų į dešimtininkus. Tai smailėjimas. Lengviau yra surinkti 1000 x 1000, negu 1,000, 000 x 1. LF yra pirmiausia lietuvių profesionalų ir verslininkų tautinės pareigos ir garbės uždavinys. Jei dr. J. Kazickas gali LF duoti $16,000.00, tai po 10 ar 5,000.00, juoba po 1,000 gali duoti kiekvienas ar beveik kiekvienas lietuvis profesionalas ir verslininkas. Juo labiau LF smulkinsis, juo lėtesnis bus jo augimo tempas.
— BBC, Britanijos pusiau valstybinis radijas, šiais metais savo laidose jau nebevartoja “šaltasis karas ’, “geležinė uždanga”, “Raudonoji Kinija" terminų.
— Kanados Lietuvių Bendruomenės naują tarybą sudaro: J. Yčas, kun. P. Ažubalis, G. Rinkūnaitė, J. Kardelis, J. Matulionis, H. Nagys, A. Rinkūnas, J. Simanavičius, P. Lukoševičius, J. Sungaila, A. Pacevičius, S. Kairys, J. Staškevičius, P. Lelis, A. Lukoševičiūtė, V. Aušrotas, A. Kuolas, E. Čuplinskas, G. Beresnevičius, A. Šileika, M. Paplauskiene, L. Skripkutė, S. Čepas, A. Jurkus, V. Judzentavičiūtė, S. Masionis, R. Staškevičius, G. Balčiūnas, J. Šemogas, S. Bakšys. Balsavo 1866 lietuviai.
— Gegužės 12 New Yorke įvykęs Lietuvių moterų klubų federacijos suvažiavimas naujon valdybon išrinko:
I. Banaitienę, L. Bieliukienę, V. Čečetienę, M. Kregždienę, A. Kazickie-nę, V. Leskaitienę, V. Šileikienę, M. Ulėnienę ir G. Žilionienę.
Jaunimo “Dainavos” stovyklavietės administratorium paskirtas kun. P. Patlaba, ligšiolinis Cicero lietuvių parapijos vikaras.
— "Dirvą” leidžianti “Vilties” draugija į savo naują valdybą išsirinko A. Laikūną (pirm.), E. Cibą, V. Blinstrubą, K. Pocių, V. Rastenį, V. Staškevičių, V. Vinclovą. “Vilties” susirinkime prieš "Dirvos” dabartinę liniją pasisakė L. Sabaliūnas.
— Lietuvių Studentų Sąjungos naują centro valdybą sudaro: P. Žygas, U. Kubilius, K. Girnius, R. Petrikonytė, R. Liutkus, Š. Gavelis, G. Karosaitė. Valdyba bus Bostone,
— Išėjo iš spaudos dr. V. Vardžio redaguota knyga “Lithuania Under the Soviets”, 300 p. Leidėjas F. A. Preager, New York. Kaina $7.00
— Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos nauja valdyba sudaryta taip pat Chicagoje: M. Naujokas, J. Jurkūnas, A. Siliūnas, J. Mildažis, A. Šantaras.
— Lietuvių Tautinės Sąjungos nauja valdyba taip pat Chicagoje: pirm. J. Jurkūnas, kuris taip pat yr LL KS valdybos narys, nariai: D. Bartkuvienė, T. Blinstrubas, Č. Modestavičius, M. Šimkus.
— A. Mažeika, A. Budreckis, A. Sniečkus, P. Vytenus, A. Barzdukas organizavo gegužės 15 lietuvių jaunimo demonstraciją Washingtone. Dalyvavo apie 2500 demonstrantų. Prezidentui įteiktas memorandumas Lietuvos reikalais.
— Kunigų Vienybės nauja valdyba sudaryta Chicagoje: pirm. kun. E. Abromaitis, sekr. kun. dr. A. Juška, nariai: kun. P. Činikas, prel. A. Deksnys, kun. P. Patlaba.
— Rašytojo A. Mirono novelė "Po laivu” laimėjo “Dirvos” konkursą.
— Popiežius Paulius VI atžymėjo Lietuvos atstovą Washingtone J. Rajecką šv. Gregorijaus ordino komendantu, buv. Ateitininkų Federacijos vadą prof. S. Sužiedėlį šv. Silvestro ordino komendantu, Pax Romana pirmininką dr. V. Vygantą šv. Silvestro ordino vyčiu, katalikių moterų veikėją B. Venckuvienę Pro Ecclesia et Pontifice ordinu.
— Lietuvių šv. Antano parapija Reading, Pa., Lietuvių šv. Mykolo parapija Easton, Pa., taip pat McAdoo lietuvių bažnyčia, aptarnauta Tama-qua, Pa. Šv. Petro ir Povilo parapijos, Allentown katalikų vyskupo yra panaikintos. Readingo lietuvių parapija priskirta airių parapijai, Eastono lietuvių parapija — airių šv. Bernardo parapijai. Finansiškai Eastono lietuvių parapija stovėjo gerai. Taip pat nestigo ir lietuvių kunigų. "Daugiau kaip prieš 35 metus čia buvo nustota vaikus mokyti lietuvių kalba tikėjimo tiesų ir ruošti prie sakramentų. Daugiau kaip per 35 metus buvo migdoma lietuviška sąmonė. Jie nustojo jaustis lietuviais. Jiems lietuviška bažnyčia pasidarė nereikalinga”; skundžiasi senas lietuvis “Darbininke”. Pagal L. Enciklopediją, Eastone 1952 buvo 488 lietuviai. Veikė kelios draugijos “Lithuanian Citizen’s Club” turėjo 781 narį, tarp jų tik 270 lietuvių. Readinge lietuvių dar mažiau ir parapija laikėsi kitataučiais.
— Britanijos Lietuvių Taryba kreipėsi į Foreign Office (Britanijos užsienių reikalų ministeriją.) dėl B BC radijo laidų lietuvių, estų, latvių kalbomis. Taryba pažymėjo, kad tokios laidos reikalingos, nes Baltijos tautos turi visiškai skirtingas nuo rusų etnines, istorines ir kultūrines sąlygas. (Rusams BBC skiria kasdien 3 valandas). Atsakydamas Foreign Office nurodė, kad tam reikalui stinga lėšų. Nors tuo tarpu ir nelaimėjusios Britanijos Lietuvių Tarybos pastangos yra sveikintinos. Pralaužti Foreign Office sluoksnių rezervuotumą, be abejo, pastangos bus tęsiamos ir visų lietuvių remiamos. Antra vertus, reikėtų daugiau iniciatyvos ir kitomis kryptimis Lietuvai laisvos informacijos priemonių ieškoti, pirmiausia per Radijo Free Europe New Yorke, ir Deutsche Welle, Vokietijoje.
— JAV LB Taryboje dr, A. Klimas skaitė paskaitą apie Lietuvių bendruomenės organų tolimesnę veiklą.
—“Ateitis” išleido Antano Jasmanto — dr. A. Maceinos poezijos rinkinį “Gruodas”.
— “Nida” išleido Kazio Almeno noveles “Bėgiai”.
— Vasario 14 Romoje konsekruotas vyskupu Marijonų kongregacijos vicegenerolas kun. Pr. Brazys, MlC. Jo rūpesčiui pavesti Europos lietuvių katalikų reikalai.
— Sukaktuvininkai. 85 metų amžiaus sukaktį atšventė Amerikos lietuvių, pirmiausia lietuvių katalikų žymusis veikėjas Kazimieras Krušinskas balandžio 20 New Yorke; 80 metų amžiaus sukaktį atšventė: lietuvių kalbos didis puoselėtojas prof. J. Balčikonis, kovo 26 okupuotoje Lietuvoje, buv. Vytauto Didžiojo Universiteto rektorius, prof. Julijonas Gravrogkas, vasario 5 Clevelande, Ohio; antrasis nepriklausomos Lietuvos .. prezidentas ..Aleksandras Stulginskis vasario 26 okup. Lietuvoje; jis 1941 bolševikų buvo deportuotas Sibiran, 1952 — nuteistas 25 metus kalėti, 1954 išleistas iš kalėjimo, 1956 grįžo į okup. Lietuvą; valstiečių liaudininkų veikėjas, nepriklausomos Lietuvos demokratinių seimų atstovas Jonas Makauskis balandžio 14 New Yorke; 75 metų amžiaus sukaktį atšventė: lietuvių meno istorikas prof. Paulius Galaunė sausio 25 Vilniuje, Amerikos lietuvių veikėjas Fabijonas Zaranka Paterson, N. J.; 70 metų sukaktį atšventė: kan. Feliksas Kapočius gegužės 31 Chicagoje, Ill.; didysis Vasario 16 gimnazijos rėmėjų organizatorius kun. B. Sugintas sausio 3 Chicago, Ill.; 1941 sukiliminės laikinosios Lietuvos vyriausybės ministras pirmimininkas pulk. K. Škirpa vasario 18 Washingtone, D. C.; 60 metų amžiaus sukaktį atšventė: rašytojas V. Ramonas sausio 14; tautininkų veikėjas V. Rastenis sausio 16 (savotiškai Rastenio linijai “Dirvoje” tautininkuose yra stipri opozicija. Tautinės Sąjungos seime jį tik Bačiūnas gynė); kun. dr. Juozas Vaišnora Romoje sausio 15; žurnalistas Gediminas Galva kovo 3 Chicagoje, Ill.; 50 metų amžiaus sukaktį atšventė: Ateitininkų Federacijos vadas, “Aidų” redaktorius dr. Juozas Girnius gegužės 25 Bostone, vysk. Pranas Brazys vasario 18 Romoje. Vysk. Vincentas Brizgys gegužės 19 atšventė 25 metų vyskupavimo sukaktį.
Visiems sukaktuvininkams ilgiausių metų!
— Mirusieji: Rašytojas Kazys Boruta okup. Lietuvoj kovo 9.Sausio 6atšventė 60 metų sukaktį; J. Fledžinskis, dail. A. Kašubienės tėvelis, buvęs nepriklausomos Lietuvos Žemės Ūkio Rūmų pirmininkas, kovo 2 okup. Lietuvoje (gimęs 1885); rašytoja - feljetonistė Liūne Janušytė gegužės 6 Vilniuje (g. 1909): prof. Jonas Šimoliūnas vasario 11 Jungtinėse Valstybėse (g. 1878); pulk. Kazys Grinius gegužės 22 Washingtone, D. C. (g. 1899); rašytojas Stasys Laucius birželio 15 Jungtinėe Valstybėse (g. 1897); Lietuvių katalikių moterų veikėja, pedagogė Ona Krikščiūnienė birželio 20Jungtinėse Valstybėse (g. 1895).
