Vardai įvykiose
Jei žmogus gyvenime didelis įvykis yra mirtis, tai iš gyvųjų eilės pernai pasitraukė prof. Vaclovas Biržiška (sausio 2), prof. med. ir varpininkas Juozas Bagdonas (birželio 8), Klaipėdos gubernatorius Viktoras Gailius, Lietuvos domininkonų atnaujintojas Tėvas Bonaventūra Pauliukas (liepos 13), lakūnas Feliksas Vaitkus, 1935 perskridęs Atlantą (liepos 25), agronomas ir ateitininkų veikėjas Balys Špokevičius (rugpjūčio 6), prelatas Ignas Starkus (rugsėjo 10), gydytojas, tautininkų organizacijų, Balfo, Bendruomenės veikėjas Motiejus Colney-Aukštakalnis (spalio 17).
Lietuvoje mirę — Prof. P. Jodelė, Prienų gimnazijos ilgametis direktorius kun. P. Martišius, grąžintas iš Sibiro Šiauliuose mirė birželio 8konsulas Eduardas Jatulis, liepos 29 nužudyti prof. J. Žemaitis su žmona.
Tik pernai patirta apie kun. prof. F. Kemėšio mirtį Sibire, nors jis mirė jau 1952; patirta, kad profesorius ir Sibire kunigas Pranas Dovydaitis yra palaidotas Riešioty srityje; ten pat palaidotas ir prof. kun. Izidorius Tamošaitis.
Patirta apie sugrąžintus vysk. T. Matulionį, vysk. Pr. Ramanauską, dr. Joną Pankauską, žurnalistą Valentiną Gustanį, žurnalistą Juozą Keliuotį, prof. Tadą Petkevičių, kuris per Vėlines vėl buvo suimtas porą savaičių.
*
Tarp garbingų sukakčių pastebimi tokie vardai: prelatas Kazimieras Šaulys, nepriklausomybės akto signataras, susilaukė 85 metų, gyvena Šveicarijoje; kitas signataras prof. Mykolas Biržiška susilaukia 75 metų (rugpjūčio 24); Ernestas Galvanauskas, ilgametis ministeris pirmininkas ir Klaipėdos prekybos instituto rektorius, 75 metų (lapkričio 20), gyvena Madagaskare; advokatas Rapolas Skipitis susilaukė 70 metų (sausio 31), gyvena Chicagoje; ministeris Povilas Žadeikis 70 metų (kovo 26), taip pat 70 metų senųjų Amerikos lietuvių veikėjas Petras Montvila, Brooklyne. Po 65 metus susilaukia Draugo redaktorius ir Alto pirmininkas Leonardas Šimutis, Garso redaktorius Matas Zujus, prof. Steponas Kolupaila. Šešiašdešimt metų jau pernai atšventė kompozitorius Kazimieras Viktoras Banaitis (dabar parašęs operą "Jūratė ir Kastytis”).
Jei didysis slenkstis yra 50 metai, tai prie jo atsidūrė gausus būrys: Bernardas Brazdžionis, poetas—žadintojas, kalbėjęs senimui ir jaunimui — kaip Vytė Nemunėlis, dabar Lietuvių Dienų redaktorius (vasario 2); kiti rašytojai — Pulgis Andriušis, Australijoje (kovo 18), Antanas Gustaitis Bostone (kovo 12), Nelė Mazalaitė New Yorke (rugpjūčio 20), Antanas Rūkas Chicagoje (rugsėjo 10); dailininkai — Vytautas Kazys Jonynas New Yorke (kovo 16), Povilas Puzinas New Yorke (rugpjūčio 3); pedagogai ir nepraradę pedagoginės dvasios Clevelande Kazimieras Graužinisir Petras Balčiūnas; visuomenės veikėjai Alena Devenienė, Balys Paramskas, profesorius Kazimieras Alminas ...
Šv. Kazimiero Seserų vienuolija taip pat susilaukė 50 metų. Jų steigėjas buvo kun. A. Staniukynas. Pirmas branduolys — K. Kaupaitė, J. Dvaranauskaitė, A. Unguraitytė. Dabar viršininkė yra Motina M. Teofilė.
Visi čia suminėti tebėra daugiau ar mažiau aktyvūs savo darbuose. Tylomis praeiname pro mažesnio slenksčio sukaktuvininkus, sakysim, po 55 metus (prel. Jonas Balkūnas, prof. Antanas Salys, poetas Stasys Santvaras, rašytojas Vytautas Alantas, poetas ir redaktorius Juozas Tysliava), ir stebim, kad žengia į tą slenkstį dar jaunesnė generacija, apie 40 metų, kuriai tenka prisiimti vis didesnę atsakomybę už naujas ir kūrybines pastangas filosofinėje, literatūrinėje, politinėje srityse (Girniaus, Kisieliaus, Vardžio, Majausko, Vyganto, Dudzilos, Repečkos, Naudžiaus, Gimbutienės, Kavolio . . .' generacijos) .
Darbuose iškyla vis nauji veikėjai, organizatoriai. Europoje pasireiškė plataus masto organizatoriaus kun. Antano Bungos veikla, pajėgianti įtraukti vokiečių, šveicarų žmones į darbą Lietuvai. Europos LFB studijų dienų organizavime su organizaciniais talentais, sugebėjimu sukurti kolektyvinę kūrybinę dvasią pasireiškė Alina Grinienė, kun. B. Liubinas. Amerikoje tokiu pat idealistiniu dinamizmu ir pasisekimu dėmesį yra patraukęs dr. Vincas Šmulkštys Waterbury. O Chicagoje rengiant 1941 sukilimo minėjimą gruodžio 9 didžiulio pasisekimo nuopelnai priklauso programos komisijai (Č. Grincevičius, A. Jasaitytė, Lauciūtė, dr. Kižys, dr. P. Kisielius), kuri sugebėjo parinkti tinkamus tai programai žmones: sceninę pusę meistriškai tvarkė dail. A. Valeška, kalbėtojai buvo Vytautas Vardys ir dr. Adolfas Damušis, aktoriai ir dek-liamatoriai H. Kačinskas, Dikinis, B. Brazdžionis, dainininkai Vaclovas Verikaitisir Prudencija Bičkienė. Tai tie žmonės, kurie visada gyvai atsiliepia, kai tik jų talkos šaukiamasi. Val. Šimkus ir kt. priklausė čia taip pat prie tų žmonių, kurie atskuba su materialine ir technine pagalba iš širdies plaukiantiems sumanymams. Specialiai tarp kalbėtojų tektų suminėti konsulą. P. Daužvardį. Kur tik lietuvių susibūrimas Chicagoje, jis reiškiasi visur kaip Lietuvos valstybinės idėjos šviesi dvasia. (O jo pasakyta minėjime kalba, kurioje jis sugretino Vengrijos sukilimą su Lietuvos sukilimu, buvo plačiai atpasakota Chicagos amerikinėje spaudoje. To sukilimo dvasios didybę iškėlė amerikiečių spauda, o kai kurie lietuvių laikraštininkai mėgino tuos sukilėlius degraduoti į savinaudžius).
Tokiomis pat šviesiomis pastangomis iškelti Lietuvos vardą svetimųjų akyse paminėtinas Putnamo lietuvių studenčių kolektyvas, kuris vasario 13 Annhursto kolegijos specialioje “lietuvių dienoje” inscenizavo lietuviškas vestuves. Iniciatyvos čia parodė kun. dr. V. Cukuras, sesuo M. Bernarda, sesuo M. Kristofora, sesuo M. Paulė, Jurgis Petkaitis.
Europoje veržliai Lietuvą neša į prancūzų spaudą Ričardas Bačkis, bendruomenės studentų sekcijos pirmininkas. Jo keturi straipsniai buvo išspausdinti “Jeunesse Libre” ir “Nouvel Horizon” laikraščiuose. Rašinių temos rodo, kuriais atžvilgiais kalbant apie Lietuvą ten įtelpama: “Kraštai, kurie kenčia nuo kolonializmo”, “Destalinizacija Lietuvoje”, “Atidaras langas į sovietinę politiką”, “Lietuvos jaunimo nuotaikos”.
Philadelphijos lietuvių komitetas išsirūpino iš arkivyskupo O’Hara, kad paskelbtų kovo 3 maldos dieną už Lietuvą. Komitete buvo vietos lietuvių parapijų klebonai — prel. Ig. Valančiūnas, kun. J. D. Čepukaitis, kun. V. J. Martusevičius, taip pat bendruomenės atstovai — O. Čeledienė, Ir. Bendžiūtė, dr. A. Klimas.
Kan. dr. J. Končiusišsirūpino iš kardinolo Spellmano 15,000 dol. lietuviams tremtiniams Vokietijoje.
Amerikoje iš vyčių, kurie kreipiasi laiškais Lietuvos reikalais, šiuo tarpu atkreiptas dėmesys į Daratą Dutkutę iš Maywoodo, N. J., čia gimusią lietuvaitę, kuri per metus parašo po 600-800 laiškų Lietuvos reikalais.
*
Chicagos naujas užsimojimas — birželio 30 rengiama tautinių šokių šventė. Organizavimo darbus prisiėmė Br. Shotas, St. Daunys, J. Jasaitis, A. Jasaitytė, Z. Dailidka, A. Gintneris, J. Kudirka ir E. Bartkus, šventės užnugaryje stovi Chicagos apygardos bendruomenė, kuriai vadovauja dr. J. Bajerčius. Vardai yra dėmesio verti kaip ženklas, kad yra žmonių, kurie ryžtasi prisiimti pareigas ir pasipriešinti tuo būdu sustiprėjusiam palinkimui — nuo visokių pareigų atsisakinėti. Tai vėl kita rezistencijos forma tremtyje.
*
Tarp moksline kūryba besireiškiančių žmonių pastebim prof. Joną Grinių parašius monografiją apie lietuvių kryžius; tos rūšies veikalą parašė dr. Marija Gimbutienė angliškai; dr. Juozas Girnius parašė filosofinį veikalą "Žmogus be Dievo”; dr. Adolfas Šapoka parašė platesnį veikalą apie Vilnių; jie visi nespausdinti; prof. Z. Ivinskis paruošė spaudai Lietuvos vyskupų pranešimus Šv. Sostui — išleis kun. J. Paškauskas; Antanas Mažiulis parašė veikalą iš lietuvių etnografijos; Simas Sužiedėlis parašė 286 puslapių kun. Švagždžio biografiją “Kunigas Jonas nuo Kryžiaus”; dr. Antanas Kučas parašė 370 pusl. knygą ‘Lietuvių Romos Katalikų Susivienijimas”. A. Šlepetytė rašo disertaciją apie Milašių. Iš tų mūsų mokslininkų, kurie dirba universitetuose ar su jais arčiau sutapę, teko pastebėti veikalais pasireiškusius tik dr. Antaną Maceiną, dr. Antaną Kučą, dr. Antaną Paplauską Ramūną.
Adv. D. Nargelevičius rašo stipriai dokumentuotą knygą apie lietuvių kelią į nepriklausomybę ir nepriklausomą gyvenimą.
Prof. A. Maceina šalia paskaitų Freiburgo universitete skaitė dar atskiras paskaitas Freiburgo vokiečių katalikų mokytojams, Giesseno augštosios mokyklos studentams ir kovo pabaigoje Lueneburge baltų-vokiečių draugijos suvažiavime.
Juozas Tininis išleidžia novelių rinkinį “Sužadėtinė”.
*
Iš Europos atvyko į Ameriką ir padidino Chicagos bendruomenę Naručių šeima, Prapuolenių šeima, E. ir K. Gimžauskai, dr. Z. Brinkis, dr. K. Pemkus. New Yorke sustojo Obelėno šeima ir Augustaitytė. Juodvalkis atvyko pas šeimą Rochestery. Prel. M. Krupavičius atvyksiąs kovo mėn.
A. Pauliukonis atvyko pas brolį į Worcester, Mass. Iš Italijos, Chicagos liet. bendruomenės pakviesta, atvyksta pakoncertuoti Janina Liustikaitė. Vokietijoje Amerikos Balse pakviesta dirbti dr. K. Čeginskas, prof. St. Žymantas ir V. Natkevičius. Iš “Pobiedos” laivo “iššokusi” B. Bilevičiūtė jau turi taip pat vizą į Ameriką. Iš Amerikos grįžo į Paryžių J. Lanskoronskis, atsisakęs nuo Vykdomosios Tarybos sudarymo, kada jis nesutiko duoti dr. P. Karveliui užsienių reikalų tarnybos, o krikščionių demokratų ir ūkininkų sąjungos lyderiai nesutiko nuo to atsisakyti.
LFB Clevelando sambūrio sudėta rezistencijos vardo stipendija 500 dol. įteikta studentui Jonui Šoliūnui; skyrimo komisijoje buvo dr. J. Kazickas, D. Karaliūtė, J. Baužys, A. Gureckasir R. Šilbajoris. Arch. Edmundas Arbas Detroite, išlaikęs egzaminus, gavo teisę savarankiškai verstis architekto profesija. Kun. dr. Juozas Prunskis paskyrė 500 dol. dainos ir giesmės konkursui.
