Katalikų Federacijos sukaktis
Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacija atšventė 50 metų sukaktį.
Taip jau susiklostė mūsų tautos gyvenimas, kad tautinės diasporos Anglijoje ar juoba Amerikoje tam tikrais laikotarpiais turi palankesnes sąlygas, nei pati tauta savame krašte. Taip yra ne tik šiais sovietų okupacijos metais. Taip buvo ir carinės okupacijos laikais.
1906 Lietuvoje organizacijų viešas veikimas dar buvo labai silpnutis. Dar tik kur nekur pro rusų okupacinės žiemos ledus kalėsi lietuvių katalikiškosios akcijos pirmieji daigeliai krikščionių darbininkų sąjungos, šv. Juozapo darbininkų draugijos ir kitais pavidalais. Ogi JV tuo pat metu lietuvių katalikų organizacijų veikimas jau buvo taip išplitęs, kad subrendo reikalas paskirai veikiančias draugijas, sąjungas ir susivienijimus apjungti bendroje jų visų federacijoje.
1906 balandžio mėnesį Wilkes-Barre, Pa., tada lietuvių tirščiausiai gyvenamam Amerikos kampely, įvyko pirmasis ALRK Federacijos seimas, dalyvaujant iš 32 lietuvių kolonijų 120 atstovų. Federacijai pagrindą sudarė vadinamos centrinės lietuvių katalikų organizacijos, tariant tos, kurių veikimas apima ne vieną, bet daugelį lietuvių parapijų, kaip lietuvių katalikių moterų sąjunga, vyčiai, darbininkų sąjungą, vargonininkų sąjunga, savišalpinio apsidraudimo susivienijimas, kunigų sąjunga.
Nors vyriausiasis federacijos tikslas — katalikiškoji akcija tarp Amerikos lietuvių, tačiau, būdama ne apskritai katalikų, bet LIETUVIŲ katalikų organizuoto veikimo derintoją, skatintoja ir vadove, federacija gal net platesnį barą yra išvariusi tautinėje nekaip religinėje dirvoje. Jei religinės srities veikla federacija daugiau testatė užtūras lietuviuose skleidžiamam ateizmui ir per jį skiepijamam bolševizmui, taigi reiškėsi daugiau defenzyvinio pobūdžio veikimu, tai grynai tautinės srities veikloje federacija nuo pat savo gimimo yra ofenzyvoje.
Net jeigu kas betkuriais sumetimais ir stengtųsi bagatelizuoti federacijos įnašą katalikiškajai akcijai ar tautinei kultūrai, organizuojant lietuvių katalikų parapijas, steigiant lietuvių mokyklas, leidžiant laikraščius bei knygas, tai niekas negali neigti federacijos milžiniškos moralinės ir finansinės paramos Lietuvai.
I-jo pasaulinio karo metais federacija suorganizavo kovai dėl Lietuvos nepriklausomybės Tautos Fondą, kuris surinko per 700,000 dolerių, ir Tautos Tarybą, kuri 1) pravedė visoj Amerikoj Lietuvių Dieną, davusią 120,000 dol., 2) įsteigė informacijos biurus Washingtone, New Yor-ke, Paryžiuje, Šveicarijoje, 3) suorganizavo lietuvių delegaciją Lietuvos reikalams ginti taikos konferencijoje Versalėje. Be to, Federacija surinko šimtus tūkstančių parašų po peticija JV prezidentui, kad Lietuvą pripažintų de jure; išplatino už kelis milijonus dol. Lietuvos laisvės paskolos lakštų; organizuojantis Lietuvos Raudonajam Kryžiui paaukojo 40,000 dol., tiek pat paaukojo ir Vilniui vaduoti. Įvairioms lietuvių draugijoms Lietuvoje Federacija yra suteikusi per 150,000 dol. paramos, neskaitant stipendijų studentams ir besiruošiantiems profesūrai, kurioms
Federacija yra skyrusi apie 55,000 dolerių.
Federacija pirmoji ėmėsi iniciatyvos sutelkti visas patriotines Amerikos lietuvių jėgas kovai su dabartiniu Lietuvos okupantu, taip pat tremtinių paramai. Alto ir Balfo darbuose Federacijai tenka pati didžioji naštos dalis, nors formaliai Federacija tose įstaigose stovi lygiomis su sandariečiais, su socialistais, su tautininkais.
Federacijos 50 metų indėlis yra didžiai reikšmingas ne tik lietuviams katalikams, bet visiems lietuviams, ir ne tik Amerikos lietuviams, bet visai mūsų tautai.
Pastaraisiais metais Federacijos vadovybė ypač daug dėmesio skiria Amerikos lietuvių jaunimui. Prie Federacijos veikiąs kultūros institutas leidžia “Eglutę” mažiesiems lietuviukams. Pati Federacija įsigijo stovyklavietę, kurioje netrukus turi išaugti lietuvių jaunimo tautinės dvasios ugdomasis centras.
Savo sukaktį Federacija atžymėjo spalio 12-14 dd. Bostone, Mass., įvykusiu jubilėjiniu kongresu. Prof. S. Sužiedėlis pateikė kongresui patrauklių minčių dėl Federacijos ateities veikimo gairių, pasisakydamas už apaštalavimą ne žodžiais, bet darbais ir pavyzdžiais. Dr. V. Vygantas svarstė senųjų ir naujųjų Amerikos lietuvių jaunimo bendravimo būdus. Kongresas priėmė atsišaukimą dėl padėties okupuotoje Lietuvoje į viso pasaulio katalikų hierarchus ir į visas laisvojo pasaulio vyriausybes.
Prieš kurį laiką kaikuriuose Federacijos sluogsniuose pasirodžiusi tendencija vietoj akcijos padaryti Federaciją tik reprezentacijos veiksniu, atrodo, yra bent iš paviršiaus išnykusi, ir Federacija vis efektyviau ima pastaraisiais metais reikštis kaip dinamiška kūrybinga jėga, kaip veiksminga ir pajėgi dalininkė tautinės dvasios išlaikymo bei ugdymo pastangose. Taigi ne tik Lietuvos laisvinimo, bet ir lietuvybės išsaugojimo atžvilgiu Federacija yra mūsų tautinės rezistencijos ir kultūros bendrininkė.
Džiaugdamiesi jos praeities darbais, linkime su dar didesniu ryžtu bei sėkme dirbti Dievui ir Tėvynei per ateinantį pusšimtį metų.
J. M.
