KONSULAS APIE ŽUVUSĮ BROLĮ
Praėjusių metų pabaigoje į Tėvynę buvo parvykęs Lietuvos konsulas Kanadoje p. Haris Lapas. Kalėdų dienomis lankėsi Kaune. „Sunkūs prisiminimai slegia krūtinę, pirmą kartą po penkiasdešimt metų stovint žemėje, kurioje ilsisi brolio Viktoro, 1941 metų birželio sukilėlio, palaikai,— susimąstęs kalbėjo buvusiose Kauno miesto kapinėse Vytauto prospekte.— Žuvo ginklu pasipriešinęs okupacijai. Deja, kapo nebėra“. Ne tik šio kapo nebėra. Nė pėdsako nebelikę nė vieno iš tų pusantro šimto brolių sukilėlių kapų abiejose Dariaus ir Girėno mauzoliejaus pusėse. Nebėra nė pačių kapinių. Žodis po žodžio atgyja prisiminimai...
Viktoras Lapas gimė 1917 metų rugpjūčio 15 dieną Ukrainoje. Tėvas buvo geležinkelietis, o čia ir pagrindinė priežastis, kad šeima gyveno taip toli. Atkūrus Nepriklausomybę ir šeimai grįžus į Lietuvą, Viktoras baigė Kėdainių gimnaziją. Keletą metų studijavo Vytauto Didžiojo universitete. Konkurso keliu gavęs Krašto apsaugos ministerijos stipendiją, išvyko į Prancūziją studijuoti povandeninių laivų inžinerijos. Po studijų užsienyje grįžęs į Kauną, baigė Karo mokyklą ir buvo paskirtas „Prezidento A. Smetonos“ laivan. Netrukus Lietuvos žemę mynė raudonojo okupanto batas. Prasidėjus Vokietijos—Sovietų Sąjungos karui, Viktoras suprato, kad išmušė valanda ginklu siekti laisvės. Dalyvavo užimant Kauno radiofoną,
H. Lapas brolio kapo vietoje buv. Kauno m. kapinėse Vytauto prospekte
per kurį buvo paskelbtas Nepriklausomos Lietuvos atstatymas. Birželio 24-osios rytą atsargos jaunesnysis leitenantas Viktoras Lapas vedė būrį sukilėlių dešiniuoju Nemuno krantu (tuo metu kairiajame krante, prie Aleksoto tilto, veikė aviacijos leitenanto Jono Dženkaičio sukilėlių būrys). Susišaudymo su besitraukiančiais sovietais metu buvo sunkiai sužeistas. Mirė nuo žaizdų liepos 1 dieną. Birželio 26 dieną Dariaus ir Girėno mauzoliejus iš abiejų pusių jau buvo apglėbęs po dvi eiles sukilėlių kapų, kai iškilo dar vienas žemės kauburėlis. Laidojant dalyvavo tėvai Elena ir Vladas, sesuo Stasė, broliai Edvardas ir Haris ir apie šimtas brolių sukilėlių.
...Pilkos, bespalvės šių metų žiemos puošmena — balta sniego pagalvėlė dengė sukilėliams atminti sienelę su pavardėmis, tarsi paslaptį slėpdama nuo atsitiktinių praeivių. Taip ir kapinių sulyginta žemė yra paslėpusi kovotojų už laisvę kapus. Negaliu nepriminti vokiečių rūpesčio — identifikuoti kiekvieno savo kario, žuvusio II pasauliniame kare, kapą. Jie negaili nei laiko, nei lėšų. Galgi ir mes, nerangumo atsikratydami, bandykime pažvelgti į tokią pat 1941 metų birželio sukilėlių kapų perspektyvą buvusiose Kauno miesto kapinėse Vytauto prospekte. Viena iš būtinų sąlygų — surinkti išlikusią medžiagą, liudininkų parodymus. Pradžia yra: jau žinome, kad šalia Viktoro Lapo buvo palaidoti inžinieriai Matutis ir Milvydas. Kreipiamės ir į mielą skaitytoją vienokių ar kitokių žinių. Jų nekantriai lauktų redakcija.
Jonas VORONAVIČIUS
