Apie PL sr. štabo likvidavimą ir S. Staniškio-Lito žūtį. Pokalbis su K. Stanaičiu

(versta iš rusų k.)

P r a n e š i m a s

apie PL sr. štabo likvidavimą ir t. p. LLKS
Prezidiumo pirmininko pavaduotojo Staniškio—
Lito likvidavimą.

...Ag. Panaktinis buvo užverbuotas dirbant su Aido būriu dar 1950 m. (...) Kai du jo broliai (Aidas ir Trimitas) buvo likviduoti, ag. Panaktiniui buvo pasiūlyta išduoti trečią brolį Briedį (...) Panaktinis sutiko (...)

Vykdydamas užduotį, Panaktinis per Saulę (savo žmoną — red. past.) pranešė, kad jis kartu su Briedžiu (...) yra Budninkų km. (Prienų raj.) ir kad banditai jam siūlo eiti su jais į Lito bunkerį (...) Su ag. Panaktiniu buvo sutarta, kad naktį į vasario 2 d. jis atves banditus pas Klimą nakvoti, iki nakties pabus su jais name, o paskui miegoti eis į daržinę, kur jie bus paimti (...)

...Dirbant su jais ir veikiant Panaktiniui, iš Briedžio buvo išgauti duomenys apie Lito bunkerį Prienų šile, į pietvakarius nuo Naravos kaimo. Briedžio parodymus patvirtino Šermukšnis.

Vasario 4 d. rytą, dalyvaujant Briedžiui ir Šermukšniui, Lito bunkeris buvo apsuptas ir paimtas. Tačiau Litas, kareiviams einant prie bunkerio, nusišovė (...)

...Apie banditų Briedžio ir Šermukšnio paėmimą, t. p. Lito likvidavimą žmonės nežino, o tai leidžia operatyviai panaudoti banditus ieškant ir paimant Ungurį ir Žilviną.

Kauno apskr. MGB virš.
KGB plk. Sinycin.

1953 m. vasario 16 d. Nr. 3/496

(LTSR VSK archyvas. Operat. b. f. B.6656. T. 1. L. 84—88.)

PIETŲ LIETUVOS SRITIES VADO SERGIJAUS STANIŠKIO
(SL. LITAS, TĖVUKAS, VILTIS) ŽŪTIS

(Pokalbis su KGB agentu Klemensu Stanaičiu)

Pokalbyje dalyvavo: M. Gražulienė, J. Skaržinskas, C. Kišonas.

Kada ir kodėl tapote KGB agentu?

Tiksliai metų neprisimenu, tas buvo jau po 1950 metų. Mano 2 broliai žuvo miške, dėl to mane pastoviai šantažuodavo. Tuo metu partizanų jau buvo likę nedaug. Mane įtikinėjo, kad greitai jų visai neliks ir prasidės geras gyvenimas. Aš norėjau gyventi.

Norėjote gyventi bet kokia kaina?

Taip. Mane moraliai sugniuždė.

Saugume jūs turėjote slapyvardį? Kokį?

Mano slapyvardis buvo „Panaktinis“.

Kokia buvo jūsų pirmoji užduotis?

Man reikėjo padėti paimti gyvą mano brolį Albiną, partizaną Briedį.

Kada ir kaip jūs tai padarėte?

Tada, atrodo, buvo jau 1952 metai. Susitariau su broliu susitikti tėviškėje. Tą dieną pasislėpę kluone, šiauduose, laukė saugumiečiai su stribais. Kai brolis įžengė į kluoną, aš garsiai su juo pasisveikinau — tai buvo sutartinis ženklas. Tada jie puolė brolį ir surišę išsivežė į Prienus.

Kas buvo paskui?

O paskui... jį taip pat prigrasino ir užverbavę su ginkluota palyda paleido.

Kokia buvo sekanti užduotis?

Mes abu su broliu turėjom padėti paimti srities vadą Litą arba jį likviduoti.

Jūs žinojote srities vado slėptuvę?

Aš nežinojau. Ją nurodė brolis Albinas.

Papasakokite, kur ir kokiomis aplinkybėmis žuvo srities vadas Litas? Ar jūs pats dalyvavote toje operacijoje?

Tai buvo 1954 m. žiemą. Mėnesio neprisimenu. Slėptuvė buvo Prienų šile iš Naravų kaimo pusės. NKVD-istai apsupo bunkerį ir reikalavo pasiduoti. Litas (mes jį vadindavome dar Tėvuku) sudegino dokumentus, sudaužė ryšio aparatūrą, supjaustė batus ir pats nusišovė į kaktą.

Iš kur jūs tai žinote, jeigu nedalyvavote?

Brolis pasakojo.

Kur nuvežė srities vado lavoną?

Jį nuvežė į Kauno saugumą.

Kur daryta ši nuotrauka? Ką pažįstate?

Nežinau. Manęs čia nėra. Majoras Gromykas, leitenantas Rasimavičius (netvirtinu). Civiliais rūbais iš dešinės — mano brolis Albinas. O kairėje — nepažįstamas.

Jums saugumiečiai davė ginklus? Kur juos padėjote?

Taip, mes abu su broliu turėjome ginklus. Kai pasibaigė šis darbas, ginklus atėmė.

Kur po to gyveno brolis Albinas?

Iš pradžių Kaune, paskui gavo butą Vilniuje. Ten ir mirė 1976 m.

Žmonės pasakojo, kad po Lito žuvimo jūs su broliu Albinu ginkluoti bėgote iš Prienų šilo „vejami“ NKVD-istų. Ar tiesa? Kur bėgote?

Taip, tiesa. Tai buvo surežisuotas spektaklis, vaizduojantis Lito „pabėgimą“.

Kam tai buvo reikalinga?

Buvo likę dar du partizanai — Kelmas (Ungurys) ir Dobilas. Reikėjo juos įvilioti į susitikimą su nesančiu Litu.

Tokie žygiai buvo daromi?

Taip. Buvo parašyti keli laiškai, Lito vardu, kviečiantys į susitikimus.

Ar jus skaitėte Kelmo (Ungurio) laišką, rašytą Albinui Stanaičiui? Kas jį perdavė saugumui?

Gal ir skaičiau, gerai neprisimenu. Laišką saugumo viršininkui perdavė Albinas. Jis su jais artimai bendravo.

Jūs 1945 m. buvote partizanas. Paskelbus amnestiją, legalizavotės. Vėliau dirbote saugume agentu. Kuriems širdyje labiau pritarėte?

Iš pradžių atrodė, kad partizanai teisūs. Paskui, kai jau mažai jų liko, perėjau į kitą pusę. Žinoma, ne savo noru.

Štai jūs išlikote, gyvenate. O kaip sąžinė?

Visko būna. Nelengva. Visą laiką gyvenu baimėje, laukime.

Ko?

Mirties. O gal... atpildo.

Šitaip ir gyvena Prienų raj. Vartų km. invalidas, išdaviko naštos slegiamas, vienintelis likęs gyvas iš penkių brolių Klemensas Stanaitis. Vienoje šeimoje ir partizanai, ir KGB agentai... Matyt, vėlu nagrinėti šią bylą. Teisti ar atleisti? Žemė kaip motina — visiems atleis. Bet ir jai skauda. Šito užmiršti nevalia.

1992 07 16

Pokalbį užrašė Marija GRAŽULIENĖ

Prie žuvusio S. Staniškio-Lito. Civiliais drabužiais iš dešinės: buv. partizanas A. Stanaitis-Briedis ir A. Šalčius-Šermukšnis. MGB daryta nuotrauka