ARTILERIJOS PUSKARININKIŲ PARUOŠIMAS 1922-1931 METAIS

V. ŠLIOGERIS

BENDRYBĖS

Mūsų kariuomenės istorikams teks gana sunkus uždavinys parašyti mūsų kariuomenės istoriją. Nors daug vyresnio amžiaus karių savo atsiminimus jau parašė, bet dar daugiau, galėjusių parašyti, nieko neparašė. Daugelis jau mirė, kitus dar gyvus, anuomet buvusius “jaunesniaja karta”, netolimoj ateityje laukia tas pats neišvengiamas likimas. Spaudoje ypač mažai tebuvo atsiminimų apie artileriją.

Laikotarpyje, nuo gruodžio mėn. 1922 m. iki 1931 metų pavasario, man teko, su pertraukomis, ištarnauti apie šešerius metus artilerijos mokomosiose dalyse vyresniojo karininko ar Mokomosios komandos viršininko pareigose. Taigi drįstu save laikyti kompetentingu pasisakyti, kaip tuo metu buvo ruošiami puskarininkiai artilerijai. Čia pateikiu tuo klausimu savo atsiminimus. Tikiuosi, kad istorikai mano rašinyje ras šį tą naudinga.

ISTORINĖS PASTABOS

1919-1920 metais organizuojant Lietuvos kariuomenę mums trūko karininkų ir puskarininkių, ypač specialiose dalyse. Mat lietuvių, “svetimtaučių—inorodcy,—todėl mažiau patikimų asmenų, mažesnis procentas tarnavo rusų kariuomenės specialiose dalyse, taigi ir artilerijoje.

Mūsų vadovybė anksti pradėjo rūpintis artilerijos puskarininkių ruošimu. Taip, tuoj po artilerijos pulko 1919 m. vasario 26 d. įsteigimo, prie pulko štabo (datos neteko patirti), bet, rodos, jau 1919 m. kovo mėn. buvo įsteigta Mokomoji komanda, A. Panemunėje. Į ją buvo parenkami daugiau prasilavinę savanoriai.

Vėliau Mokomoji k-da iš pulko sudėties buvo išskirta ir įjungta į naujai suformuotą Atsargos bateriją, kaip jos atskiras padalinys. Čia turiu paminėti, kad Atsargos baterijos vardas laikui bėgant buvo pakeistas į Atsargos—Mokomąją ba-

Mokomoji baterija A. Panemunėje

teriją, o dar vėliau, tik į Mokomąją bateriją. Tačiau baterija visą laiką buvo maždaug tos pat sudėties, būtent, susidėjo iš dviejų dalių: 1) Mokomosios komandos ir 2) normalios, kiek didesnės sudėties, Atsargos baterijos, su didesne ūkio dalimi, nes aprūpino du vienetus.

Ši Mokomoji baterija ilgą laiką, iki 1928 m. gegužės mėn., buvo vienintelė puskarininkių mokykla visai artilerijai, visiems keturiems pulkams ir šarvuotam traukiniui, bei artilerijos sandėliams, nežiūrint į tai, kad pulkai buvo ginkluoti įvairaus tipo pabūklais. Tiksliai neatsimenu, bet, berods, tuo pat metu, Mokomoji baterija buvo performuota j Atskirą artilerijos grupę, trijų baterijų sudėties. Gi vieton vienos Mokomosios k-dos, kiekviename artilerijos pulke buvo sudaryta pulko Mokomoji k-da, tik labai nedidelės sudėties. Taigi artilerijoje atsirado keturios Mokomosios k-dos. Kadangi pulkai, taikos meto etatais, teturėjo po keturias normalias baterijas ir po dvi suvystytas baterijas, labai mažos sudėties: tik bat. vadas ir 26 kareiviai, tai pulko Mokomajai k-dai puskarininkių reikėjo paruošti nedaug, paprastai į metus po dvi laidas, kiekviena po 35 puskarininkius.

Man, anuomet tarnaujant 2me artilerijos pulke Kėdainiuose, teko būti pirmuoju to pulko Mokomosios k-dos viršininku, ją suorganizuoti ir įstatyti į mokymo vėžes, pagal anksčiau įgytą patyrimą, tarnaujant Mokomojoje baterijoje, A. Panemunėje.

MOKINIŲ SUDĖTIS

Mokinių skaičius Mokomoioie k-doje įvairiais laikais svyravo. Mokinius į Mokomąją k-dą siųsdavo visų pulkų baterijos iš savo sudėties iš kareivių išėjusių naujoko apmokymą, t.y., maždaug po 4-5 mėnesių tarnybos. Paprastai baterija siųsdavo apie 10 mokinių. Tokiu būdu kol tebebuvo viena visai artilerijai Mokomoji k-da mokinių skaičius svyravo tarp 100-200. Tačiau normaliai būdavo apie 120-140 mok. — trys būriai. Kiek prisimenu, tebuvo tik viena laida apie 200 mokinių — 4 būriai. Mokinius į būrius suskirstydavo žiūrint iš kokiais pabūklais ginkluotos baterijos jie atvyko. Kaip jau minėta, vėliau pulkų Mokomosiose komandose mokslą pradėdavom su apie 40 mokinių, baigdavo apie 35 — vienas būrys.

Buvo reikalaujama, kad baterijos atsiųstų mokinius baigusius nemažiau pradžios mokyklos 4 skyrius. Tačiau, pav. 1922-1925 metais, arti 1/3 mokinių buvo nebaigę 4 skyrių: mat Lietuvos valstybės gyvenimo pradžioje nedaug jaunų kareivių buvo baigę pradžios mokyklos 4 skyrius. Bet, laikui bėgant, mokinių išsilavinimas kilo. Jau 1928-1931 metais visi buvo baigę bent 4 skyrius; be to, buvo bent keliolika baigusių 7 metų pradžios mokyklą ar 4 gimnazijos klases ir bent keletas baigusių 5 - 6 ir 7 gimnazijos klases. Tokius prasilavinusius mokinius buvo lengviau mokyti ir jiems žymiai daugiau žinių perteikti. Jau tokie geriau pramokyti puskarininkiai, gavę dau-

Į pratimus pro pušyną


giau specialių žinių iš artilerijos šaudymo, reikalui esant, sekime ir nesudėtingame šaudyme galėjo pavaduoti net ir karininkus.

INSTRUKTORIAI

Kai 1922 m. gruodžio pradžioje iš 2-os gaubicų baterijos atvykau į Atsargos bateriją, A. Panemunėje, tai Mokomojoje k-je radau instruktorius visus karininkus ir beveik visus puskarininkius jau mūsų lietuviškų laidų. M. k-dos viršininku buvo I laidos ltn. (vėliau plk. ltn.) L. Valkūnas. Aš tuomet buvau paskirtas vyr. karininku. Būrių vadais buvo ltn. (vėliau mjr.) L. Jurkšas, ltn. (vėliau mjr.) J. Botyrius ir ltn. J. Chmieliauskas. Gi visos Atsargos baterijos vadas buvo kpt. (vėliau plk. ltn.) K. Alyta, prieš tai buvęs 2-os gaubicų baterijos vadas, kurioje aš tarnavau jaun. karininku ir jo pristatymu buvau paskirtas į Mok. k-dą vyr. karininku. Kpt. K. Alyta tebuvo vienintelis artilerijos karininkas tarnavęs rusų kariuomenės sunkiojoje artilerijoje ir karo metu iš puskarininkių pakeltas į karininkus. Čia turiu paminėti, kad anuomet karininkai-instruktoriai, artileristai, nors jau su poros ir daugiau metų rikiuotės ir fronto stažu, teoretiniai buvome silpnai paruošti. Todėl dauguma iš mūsų stengėmės įgyti daugiau žinių iš artilerijos teorijos. Kaune jau 1923 m. buvo galima gauti pirkti specialios literatūros apie artileriją, ypač rusų kalboje. Šį tą iš artilerijos knygų buvo galima gauti ir Centr. kariuomenės bibliotekoje. Tokios knygos kaip pav. rusų kalba Karmannaja knyžka artileristą ar vokiečių kalba Das Taschenbuch für Feldartilerie buvo mūsų karininkų pagrindiniai vadovėliai—enciklopedijos. Beto, buvo galima gauti pirkti rusų naujai išleistus artilerijos vadovėlius puskarininkiams ruošti. Tuos vadovėlius aš plačiai naudojau, nes jie buvo gerai paruošti ir pritaikyti mokymui panašaus kaip mūsų išsilavinimo mokinių.

Bendrai imant, vėliau Mokomosios k-dos instruktoriais būdavo skiriami geriausiai baigę mūsų Karo mokyklą artilerijos karininkai ir geriausiai baigę Mokomąją k-dą mokiniai — puskarininkiais.

MOKINIŲ APRŪPINIMAS

Apranga.Iš baterijų mokiniai buvo atsiunčiami aprūpinti pilnu komplektu aprangos ir net su rankiniais ginklais.

Maistas.Maistui mokiniai būdavo priskiriami prie Atsargos baterijos. Mok. k-da buvo dalies padalinys. Maistas buvo sotus, gerai paįvairinamas daržovėmis, kurių ypač daug augino Atsargos baterija. Be to, beveik visi buvę vadai, ypač kpt. K. Alyta, rūpinosi, kad kareivių maistas būtų įvairesnis.

Patalpos.Gyvenamos patalpos buvo rusų statybos kareivinės, vidutiniame stovyje. Baldų pradžioje tebuvo tik medinės lovos. Vėliau atsirado spintelės (viena dviems mokiniams), susidėti sąsiuvinius, knygas, smulkmenas. Buvo ir šautuvams sustatyti piramidės. Teoretinėms pamokoms kiekvienam būriui buvo klasė aprūpinta lentiniais stalais, suolais, rašomaja lenta ir dideliais sieniniais Europos ir Lietuvos žemėlapiais. Baltinių plovimu, pradžioje, teko rūpintis patiems kareiviams, dauguma atiduodavo juos plauti privačiai A. Panemunės miestelyje. Vėliau atsirado dalies skalbykla, kurioje samdytos moterys išplaudavo baltinius. Asmeniškai švarai palaikyti buvo prausyklos. Be to, kas savaitę kareivius vesdavo į pirtį. Atsaros baterijoj buvo dar prieš I Pas. karą gan gera, rusų įrengta, pirtis su vandentiekiu.

Algomis mokinius aprūpindavo Atsargos baterijos ūkio dalis.

MOKOMIEJI DALYKAI

Buvo mokoma: Rikiuotės dalykai: 1) Veiksmai prie pabūklų, 2) važinėjimas pabūklais, 3) jojimas, 4 manevravimas lauke, 5) pėst. rikiuotė, 6) gimnastika ir 7) fortifikacijos pratimai. Teoretiniai dalykai: 8) Artilerijos teorija, 9) pabūklų techniškoji dalis, 10) artilerijos įrankiai, 11) topografija, 12) fortifikacija, 13) ryšiai, 14) rankiniai ginklai ir šaudymas jais, 15) statutai: rikiuotės, drausmės, vidaus, įgulos ir lauko, 16) higiena, 17) hipologija, 18) lietuvių kalba (tik keletą pirmų metų), 19) aritmetika, 20) trumpa Lietuvos istorija ir 21) Lietuvos geografija.

Gimnastika vykdavo kasdien iš ryto po 50 minučių. Svarbiausiam artilerijos rikiuotės dalykui — veiksmams prie pabūklų, savaitėje buvo skiriama apie 12 valandų. Važinėjimas su pabūklais vykdavo vieną kartą savaitėje apie 4 val. Labai svarbiam dalykui, manevravimui lauke, išvažiavimui pilnos baterijos sudėtyje į lauką — buvo skiriama permažai laiko, kartą į dvi savaites po pusdienį, apie 6 valandas.

Fortifikacijos pratimams per visą vienos laidos kursą buvo skiriama tik po du pusdienius.

Palyginti, ypač pirmus keletą metų, iki 1925 m., daug laiko buvo, pasakyčiau, gaišinama, pėst. rikiuotei, net iki 10 val. į savaitę. Vėliau, Artilerijos viršininkui nurodžius, pėst. rikiuotei tebuvo skiriama tik 2-4 val., o dar vėliau tik 1-2 val. į savaitę. Mat, pradžioje, net juokingai atrodė, kai atvykęs Pėstininkų inspektorius reikalaudavo iš artilerijos Mokomosios k-dos parodyti gražų paradinį vaikščiojimą tiestinėje rikiuotėje, būrių voroje, arba būrio šaudymą salvėmis, vienai eilei gulom, kitai klupsčiom ir trečiai stačiom. Tai gal tiko rusų karo su japonais laikams bet ne 1924 metais. Šito pav. reikalavo atvykęs inspektuoti Mokomosios k-dos Pėstininkų inspektorius gen. Ramanauskas. Kiek prisimenu, Mokomoji k-da tą atliko, bet tik ne taip “švariai”, kaip Karo mokykla parado metu.

Tuomet aš ėjau Mokomosios k-dos viršininko pareigas ir iš generolo gavau pastabą, kad reikia sustiprinti pėst. rikiuotės apmokymą. Tačiau, įvyko kaip tik priešingai. Artilerijos v-ko nurodymu pėst. rikiuotei skiriamas laikas buvo sumažintas, mat mokomųjų dalykų buvo daug ir ruošiami buvo puskarininkiai artilerijai, bet ne pėstininkams.

Iš teoretinių dalykų svarbiausiu buvo laikoma artilerijos teorija. Iš artilerijos buvo duodamos bendros žinios apie sprogstamąsias medžiagas, sviedinius, sviedinių išsisklaidymą šaudant ir pagrindinės žinios iš šaudymo taisyklių. Nuo 1929 m. šaudymo taisyklių mokant, geresniam jų įsisavinimui, buvo naudojami tuomet jau pulkuose turėti “šaudymo aparatai”. Būsimi puskarininkiai gaudavo tais aparatais pašaudyti granata ir gavę praktikos, geriau suprasdavo šaudymo taisykles.

Techniškosios pabūklų dalies buvo mokoma: rusų 76,2m/m kalibro 1902 m. pabūklas ir vokiečių 77m/m kalibro 1916 m. pabūklas. 1924 m. rudenį kpt. P. Dočkus grįžo baigęs prancūzų Artilerijos mokyklą ir atvežė 75m/m kalibro 1897 m. pabūklo techniškosios dalies ir veiksmų prie pabūklų statutus. Atsargos baterijos pabūklų garaže stovėjo 16 tų prancūziškų pabūklų, dar 1920 metais paimtų iš lenkų. Tačiau nebuvo kas iš mūsų žinotų, kaip jais naudotis. Mokėdamas prancūzų kalbą, iš kpt. Dočkaus atvežtų prancūziškų statutų pats pasimokiau ir dar dvi Mokomosios k-dos laidas išmokiau tų pabūklų techniškosios dalies ir veiksmų prie jų. Žymiai vėliau, bene 1936-1938 m., visa mūsų lauko artilerija buvo apginkluota tais, kiek patobulintais, 75m/m 1897 m. pranc. pabūklais.

Mokant topografijos buvo spaudžiama, kad mokiniai gerai išmoktų skaityti žemėlapį. Artilerijoj tai ypač svarbu, nes dažnai tenka šaudyti į ant žemėlapio nurodytą tašką. Taip pat buvo padaroma ir keletas lauko nuotraukų. Paminėtina, kad mokindamiesi topografijos mokiniai rodė didelį susidomėjimą ir stengėsi.

Ryšių būdavo pramokama tiek, kad mokiniai galėtų pravesti lauko telefono liniją, turėtų supratimą apie telefono aparatą ir galėtų kalbėti — perduoti komandas. Taip pat buvo mokama ir vėliavėlių signalizacijos, t.y. komandų perdavimo iš sekimo punkto į bateriją vėliavėlių pagalba.

Šiaip, ryšių puskarininkius, specialistus ruošdavo Ryšių batalionas, į kurį baterijos siųsdavo po keletą mokinių į kiekvieną laidą.

Rankinių ginklų techniškosios dalies buvo mokoma vok. karabinas, vok. lengv. kulkosvaidis ir keletas tipų pistoletų. Iš tų ginklų buvo atliekama ir keletas šaudymų šaudykloje.

Šaudymo iš pabūklų praktika tekdavo atlikti tik kas antrai laidai. Mat poligono šaudymo pratimai tebuvo daromi kartą į metus — vasarą. Todėl toji Mokomosios k-dos laida, kuri pradėdavo mokslą pavasarį gaudavo praktikos baterija pašaudyti. Gi laida, kuri mokslą pradėdavo rudenį ir baigdavo pavasarį, tos praktikos negaudavo.

Iš bendrų dalykų buvo spaudžiama aritmetika, pakartojami keturi pagrindiniai veiksmai ir pramokoma reikalingų artilerijoje dešimtainių trupmenų.

Statutai drausmės, vidaus ir įgulos buvo pakartojami, bei kiek plačiau pramokomi. Kitų dalykų buvo mokoma tik pagrindinių žinių, bet jas reikėjo gerai išmokti.

MOKYMO PROGRAMA

Mokymo programa buvo sudaroma Artilerijos inspektoriaus (viršininko) štabe ir atsiunčiama dalims vadovautis. Programai išeiti buvo duodama šeši mėnesiai laiko. Dėl programos didumo teko spausti. Kiek prisimenu, tik viena laida dar Atsargos baterijoj mokėsi kiek ilgesnį laiką, berods, 8 mėnesius. Laikui bėgant, mokymo programa buvo keičiama. Buvo stiprinamas artilerijos teorijos mokymas, ypač šaudymo taisyklių. Laikas skiriamas bendro lavinimo dalykams buvo mažinamas. Tai buvo galima nes ateidavo vis geriau išsilavinę, kiek augštesnio mokslo lygio, mokiniai. Programa buvo suskirstyta savaitėmis. Tačiau praktiškai ją einant tekdavo daryti gana daug pakeitimų. Savaitės pamokų tvarkaraštį būriais sudarydavo Mokomosios k-dos vyresnysis karininkas, vėliau pulkuose M. k-dos viršininkas. Tvarkaraštį sudarant reikėjo derinti-kombinuoti, pav., jei vienas būrys mokosi veiksmų prie pabūklų, tai kitas jodinėja. Paskui pasikeičia. Tai todėl, kad skaičius mokymo priemonių: pabūklų, arklių, artilerijos įrankių ir pan., buvo ribotas.

MOKYMO PRIEMONĖS

Pradžioje, keletą metų, mokymo priemonių buvo mažoka, vėliau šis reikalas vis taisėsi. Nuo pat pradžios techniškosios pabūklo dalies mokymui turėta du rusų 76,2m/m 1902 m. pabūklai. Tie du pabūklai ir vokiečių 77m/m 1896 m. du pabūklai, labai panašūs į rusų, buvo naudojami mokyti veiksmų. Taip pat buvo skolinta mokymui iš 9 baterijos vokiečių 77m/m 1916 metų pabūklai.

Artil. įrankių pradžioje buvo tik dvi vokiečių busolės, Ceiso vamzdis ir keletas žiūronų. Vėliau gavome ir rusų busoles, celuloido kampius ir daugiau žiūronų. Dar vėliau, iš pulko štabo paskolindavom supažindinimui ir teodolitą. Važinėjimo su pabūklais mokymui nuo 1924 metų naudodavom prancūzų 75m/m pabūklus, mat jie turėjo atskiras dėžes sviediniams vežti, tai buvo galima važinėti aštuoniais kinkiniais. Važinėjimui ir jojimui arkliai buvo gaunami iš Atsargos baterijos. Kada reikėjo, iš ten gaudavom ir telefono bei kitus vežimus. Mat, pati Mokomoji k-da tų priemonių pagal etatus neturėjo. Vėliau pulkų Mokomosios k-dos tas visas priemones gaudavo iš vienos kurios, pulko vado nurodytos, baterijos.

Ilgą laiką blogai buvo su artilerijos rikiuotės ir teorijos statutais bei vadovėliais. Ilgesnį laiką lietuvių kalba tebuvo Veiksmų prie pabūklų, bei važinėjimo statutas ir Laikinosios šaudymo taisyklės. Tai viskas. 1926 m. išėjo plk. P. Bytauto parengtas vadovėlis Artilerija I dalis, su bendrom žiniom iš artilerijos; berods 1928 m. išėjo to vadovėlio II dalis. Kareiviams pritaikytų vadovėlių nebuvo. Jau 1923 m. gale karininkai -instruktoriai griebėmės improvizacijos. Kompiliuota - sudarinėta iš rusų ir vokiečių kalbų vadovėlių artilerijos dalykams mokytis konspektai, pritaikyti mūsų mokiniams. Jie buvo spausdinami savo jėgomis šapirografu, po kelias dešimtis ar šimtą egz. Tai buvo didelė pagelba mokiniams, nes savus užrašus klasėse jie nesugebėdavo gerai vesti. Taip pav. prisimenu, ltn. A. Žvironas paruošė artilerijos įrankių konspektą. Aš paruošiau kiek didesnį artilerijos teorijos ir trumpesnį fortifikacijos kospektus. Nebeatsimenu, kas paruošė rusų 76,2 m/m 1902 m. pabūklo techniškosios dalies konspektą. Vėliau buvo išleista ir daugiau tokių konspektų iš kitų dalykų. Mūsų artilerijos visokių statutų nemažas komplektas—serija tebuvo išleisti 1936-1940 m. Tai daugiausiai I laidos artileristo gen. št. plk. (vėliau generolo) V. Žilio pastangomis. Kiek teko patirti, tai buvo mums pritaikytos kompiliacijos iš prancūzų, bei belgų kariuomenių atitinkamų statutų. Mat mūsų lauko artilerija visa buvo perginkluota (kaip minėjau) prancūzų 75m/m 1897 m. patobulintais pabūklais. Čia noriu paminėti, kad gen. V. Žilys buvo mūsų paskutinysis Artilerijos inspektorius.

Klasėse užrašams vesti mokiniai būdavo aprūpinami pakankamu kiekiu sąsiuvinių bei pieštukų. Topografijos mokymui turėta gana daug įvairių žemėlapių daugiausia vokiškų. Turėta ir pakankamas kiekis planšetų, liniuočių ir kompasų nuotraukas daryti.

Pėst. rikiuotės, drausmės, vidaus, įgulos ir lauko statutai (laikinieji) jau buvo išleisti ir jų turėta, gal tik ne visų pakankamas kiekis.

Užsiėmimams aikščių A. Panemunėj buvo dvi: kareivinių rajone ir važinėjimui didelis plotas valdiškos žemės, tarp artilerijos kareivinių ir Miško urėdijos (prie Basanavičiaus šilo), kurs iki 1926 m. dar buvo neužstatytas namais bei vasarnamiais. Šiame plote buvo galima su aštuonių kinkinių baterija (4 pabūklai ir 4 dėžės) ir zovada gerai įsibėgėti ir įvairiai sukinėtis.

Mokant važinėjimo keletą kartų netikėtai atjojo anuometinis kariuomenės vadas gen. Žukauskas su adjutantu. Paminėtina, kad jis gerai atjautė sunkumus mokant ne tik jojimo, bet ir važinėjimo su pabūklais, darant įvairius posūkius bei figūras, ypač zovada. Jam atvykus, prijojęs atraportuodavau koks dalinys ir ko mokosi. Jis liepdavo tęsti mokymą ir kartais pats kokią pastabą padarydavo, net ir “stiprų” žodį pavartodavo. Taip, kartą, jo inspekcijos metu, po mano komandos “Į kairę, atgal!” kraštutinis kinkinys pasuko į dešinę, atgal. Aš pakartojau komandą ir “sustiprinimui” dar pavartojau stiprų žodį. Tačiau, generolas nič nieko. Atrodo, jog laikė, kad tas yra tvarkoj. Išvykstant iš aikštės jis dar man pasakė, kad gerai mokau, o vyrus pagyrė. Grįžus iš važinėjimo, baterijos vadas kpt. Alyta pasakė, kad gen. Žukauskas mane pagyręs, sakydamas, kad gerai vedu mokymą.

MOKYMO METODAI

Mokant busimuosius puskarininkius stengtasi kuo daugiau, kas tik buvo galima, parodyti praktiškai. Mat, viena, trūko artilerijos statutų bei vadovėlių, o antra, nedidelio išsilavinimo mokinius tuo būdu buvo galima lengviau išmokyti. Kadangi Lietuvoj žiemos šaltos, tai griebėmės ir šiokių tokių improvizacijų. Taip, baterijos lygiagrečių vėduoklių, bei kampų ant panoramos nustatymo mokymui įsitaisėme ant stalo pastatomus geležinius stovus, lyg patrankas; į juos buvo įstatomos panoramos ir klasėje, ant stalų, ar kareivinėje, tuos stovus sustatę lyg patrankas, mokėme. Techniškosios pabūklo dalies mokymui, pabūklų spyną bei taikiklį ir be užtaiso sviedinius atsinešdavom į klases. Čia pamokų ruošimo metu, ar laisvalaikiu, mokiniai galėjo pasipraktikuoti ardyti ir vėl sudėti, bei gerai apžiūrėti visas smulkias dalis.

Vėliavėlių signalizacijos mokantis, mokiniai, pamokų ruošimo metu, kareivinėse perduodavo komandas iš vienos klasės per laiptus į kitą augštą kur nors į kokį kareivinių kampą, kur buvo tariamoji baterijos ugniavietė. Komandas užrašinėjo, kad patikrintų.

Mokant topografijos duodavom nupiešti klasės bei kareivinių planą, vėliau kareivinių rajono planą - schemelę ir panašiai. Fortifikacijos mokant smėlio dėžėje padarydavom, pagal mastelį, apkasus, bei išdėstydavom sekimo punktus, baterijos ugniavietę ir pirmgalius. Pėst. lauko statutą mokant naudota smėlio dėžė, bei mediniai kareivėliai. Vieną kitą pėst. taktikos pratimą atlikdavom lauke.

DIENOS TVARKA

Dienos tvarka buvo tiksliai suskirstyta ir to suskirstymo buvo griežtai prisilaikoma. Vasarą, pavasarį ir rudenį 5 val. (žiemą 6 val.) kėlimas. Prausimasis, kareivinių aptvarkymas ir rytinis patikrinimas iki 6 val. Pusryčiai 6 - 6:30 val. Po to, trumpas laisvalaikis ir be 10 min. 7 val. rikiuodavo gimnastikai. Gimnastika iki 7:50 val. Po gimnastikos nuo 8 iki 12 val. pamokos lauke — rajone, ar jojykloje, ar išvažiavimas. Jei būdavo išvažiavimas baterijos sudėtyje į lauką — manevravimas, tai gimnastikos nebūdavo. Bateriją kinkyti pradėdavom nuo 6:30 val. ar net anksčiau. Išvažiavimas trukdavo iki 12-14 val. Išvažiavimai - manevravimai paprastai būdavo daromi šeštadieniais, kad sugrįžus, kartais pavėluotai, nebūtų paliestas mokymo tvarkaraštis. Be to, iš lauko pratimų sugrįždavom su daugiau ar mažiau supurvintais pabūklais bei pakinktais, tai šeštadienį po pietų jie būdavo išvalomi.

Pietūs 12-12:30 val. Po pietų iki 13:50 poilsis, bei laisvalaikis. Nubaustieji atstovėdavo “valandas”. Nuo 14 - 17 val., jei nebūdavo arklių valymo, iki 18 val. pamokos klasėse, su 10 min. pertrauka kas valandą. 18 -18:30 val. vakarienė. Po vakarienės pusvalandis laisvalaikio. Nuo 19 -21 val. pamokų ruošimas, arba ginklų, telefonų nagrinėjimo praktika. Vakarinis patikrinimas 21 -21:20 val. Po to iki 22 val. laisvalaikis. 22 val. gesinamos šviesos — buvo laikas gulti. Tačiau, kas norėjo, galėjo klasėje iki 23 val. pasimokyti ar laiškus rašyti.

Mokomoji k-da savo etatinių patrankų, arklių, bei pakinktų ir balnų neturėjo. Tačiau, kad įgytų arklių valymo, bei patikrinimo praktiką, mėnesį ar du, po du - tris kartus į dieną, valydavo bei šerdavo baterijos arklius. Tuo metu atitinkamai būdavo sutrumpinamas pamokų laikas.

Šeštadieniais po pietų pamokų nebūdavo. Šeštadienio popiečiais būdavo atliekamas pabūklų, pakinktų ir kareivinių, bei rajono pagrindinis valymas.

Sekmadieniais prieš pietus mokiniai (katalikai) rikiuotėje būdavo vedami į bažnyčią Po pietų sekmadieniais jie būdavo išleidžiami į miestą iki 24 valandos.

Mokomosios k-dos mokymo laikotarpiu mokiniai atostogų negaudavo. Tik per Kalėdas bei Velykas nedidelis jų procentas gaudavo trumpas, apie penketos dienų, atostogas. Paprastai, baigus Mokomąją k-dą mokiniai, pakelti į grandinius, o kai kurie ir į jaun. puskarininkius, grįžę į savo bateriją, gaudavo ilgesnes atostogas.

DRAUSMĖ

Kaip ir visose kariuomenės mokomose dalyse, drausmė buvo gana kieta. Tačiau per lauko užsiėmimus, dėl nevykusiai įvykdytų veiksmų, mokiniams “užkrautas” valandas, grįžtant į kareivines karininkai dažnai dovanodavo — nuimdavo. Praktiškai, valandas atstovėti tekdavo tik daugiau nusižengusiems. Mat daugelis karininkų laikė, kad valandų stovėjimas tai tik laiko gaišinimas. Geriau mokinį pasodinti laisvalaikiu klasėje mokytis to ko jis nemoka ir už ką gavo baudą.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Artilerijos Mokomąją k-dą baigę būdavo pakeliami į grandinio laipsnį, o geriausiai baigę į jaun. puskarininkių laipsnį. Vėliau, betarnaudami savo dalyse, jie pagal sugebėjimus, būdavo keliami net iki viršilos laipsnio. Atlikę karinę tarnybą, nedidelė jų dalis likdavo tarnauti liktiniais puskarininkiais, tačiau dauguma grįždavo į civilinį gyvenimą.

Nemaža dalis jų vėliau tarnavo viešojoje ir pasienio policijoje, pašte, įvairiose įstaigose, raštinėje, bei sandėliuose.

Taip, kartą, atvykęs iš Kėdainių į Kauną, išėjęs iš stoties, žiūriu, aikštėje stovi mano buvęs mokinys, dabar policininkas. Jis pasisveikina ir nusišypso. Toliau, autobusu pavažiuoju iki Įgulos bažnyčios, išlipu, gi, vėl žiūriu — policininkas, kitas buvęs mano mokinys; ir tas pamatęs mane pasisveikina ir šypsosi. Priėjęs dar pasišnekėjau su juo.

Daug buvusių mano mokinių pasklido po visą pasaulį. Net tokioje Australijoje, Sydney mieste suradau du buvusius mano mokinius: viršilas A. Baužą ir J. Jarmalavičių. Susitikę prisimenam tuos senus laikus, kaip pav. po komandos: “Priešas iš užpakalio; Baterija, tiesioginiu šaudymu, taikyti į gaidį ant arklidės! Kartečių! Ugnis!” ir baterija greitai nusitaikydavo.