Marinų pulkininkas Bruno Andruška parvažiuoja į Čikagą paviešėti pas savuosius. Netrukus jam vėl teks išvažiuoti tarnybon užsienius.
Nijolė Grinkevičiūtė, išlaikius egzaminus, buvo priimta į JAV marinų moterų aviacijos skyrių ir šiomis dienomis išvyko į San Antonio, Texas.
Forest City, Penn. — Plk. ltn. Wesley Charles Yusavage-Jusevičius, ištarnavęs per 20 metų aktyvioje federalinėje tarnyboje, pasitraukė. Pulkininkas yra kilęs iš Forest City, sūnus Mr. ir Mrs. Vinco Jusevičiaus.
Reguliarėn armijon jis įstojo 1935 m. gegužės 18 d. 1942 m. buvo pakeltas antrojo leitenanto laipsnin, o pulkininko laipsnin pakeltas 1954 gruodžio 10 d. Jis turėjo atsakingas pareigas US vidaus tarnybose ir užsieniuose. Už uolų pareigų atlikimą jis yra apdovanotas daugybe medalių ir ordinų.
Kęstutis Bagdonas, Loyolos universiteto studentas, išvyko į armiją karinės prievolės atlikti į Missouri valstybę, parašiutininkų dalinius. Kęstutis aktyviai dalyvavo Čikagos studentų veikloje.
Nauja televizijos ir radijo aparatų parduotuvė atidaryta 2646 W.71 St., Marquette Parke, PRospect j-5374. Jos savininkas yra žinomas aparatų taisytojas, KARIO atstovas, Balys Brazdžionis. Krautuvėje galima gauti pirkti įvairių dova-ninių prekių, kristalo, knygų ir panašių dalykų, šeimininkas ir jo žmona Józefina visiems suteikia malonų patarnavimą. Vykdamas iš Bostono į Los Angeles, praėjusią savaitę pas Balį Brazdžionį viešėjo Bernardas Brazdžionis su žmona ir dukra.
Savanoriai - Kūrėjai, gen. K. Musteikis, plk. K. Ališauskas ir V. Rekus įeina į komisiją, kuri kores-pondenciniu būdu praves L. K. Kūrėjų-Savanorių Sąjungos, centro valdybos, revizijos komisijos ir garbės teismo rinkimus. Dabartiniai centro organai išrinkti 1953 m. savo kadenciją baigia ir pagal naujai išleistus sąjungos įstatus įvyks nauji rinkimai. Skyrių valdybos paprašytos iki š. m. spalio 30 d. pasiūlyti kandidatus.
Skaityti daugiau: Lietuviai kariai laisvajame pasaulyje
KALĖDŲ DŽIAUGSMAS
ROMAS KEZYS
Kūčių naktį žmonija prisipildo džiaugsmu, kai visas krikščioniškas pasaulis švenčia Tautų Karaliaus gimimo dieną. Daugeliui žmonių šis Karalius yra vienintelis vilties ir stiprybės šaltinis, daug kam gyvenimo tikslas yra sekti Jo pėdomis, kitiems gi Jo pagalba yra esminė, siekiant laisvės asmenims, valstybėms ir ištisiems kontinentams. Pastarųjų tarpe esame ir mes, lietuviai.
Tiesa, kad tankais ir paraku paremta idėja gali toli eiti. Tačiau nesugriaujama tiesa yra ir tai, kad vien jėgos globojami šūkiai greitai išsisklaido, palikdami vien skaudžias vagas žmonijos veide. Istorija tai patvirtina.
Mes kaip tik gyvename tokiame laikotarpyje, kuomet rusiškasis čebatas, paremtas barbarizmu, sėkmingai griauja tautų kultūros pastatus, žmoniškumo idėjos, kurios klabena raudonojo grobuonio sąžinę per Jungtines Tautas ir kitomis priemonėmis, nepaveikia šio milžino, nes jis pripažįsta tik smurto, bet ne idėjos jėgą.
Tačiau netikėtina, kad istorija staiga nusilenktų prieš kardo jėgą, gi žmoniškumo idėjos būtų pasmerktos žūti. Naujai atgimęs Karalius neleis savo krauju atpirktos žmonijos paaukoti barbarų garbei. Tik mes turime su Juo vieningai stoti į kovą prieš bendrą priešą — giliai tikėkime Jo idėjų kilnumu, Jo galinga ir teisinga ranka, ir prašykime Jo pagalbos.
Nenusiminkime, kad negalime durtuvais pergalėti savo priešo. Mūsų kovos idealas — laisvo apsisprendimo teisė — yra kilnus. Apsišarvuokime juo, ir tikėkime, kad, kaip praeityje, taip ir ateityje, žmoniškumas pergalės barbariškumą, ir tuomet visa žmonija galės pasipuošt tyru Kalėdų džiaugsmu.
Skaityti daugiau: Kariai ir jaunimas
NEVISAD PAGEIDAUJAMI DRAUGAI
Mūsų lietuviškoji patarle kai kada sako: “Viešpatie, apsaugok nuo draugų! O nuo priešų aš pats apsiginsiu”. Dievaž, iš tikriausio gyvenimo patyrimo pasakysiu, kad tie žodžiai kilę iš išmintingiausių lūpų. Iš tikrųjų, nuo priešų gali apsiginti. Davei kumščiu pašonėn, paėmei pagalį, o jeigu savo pačiomis jėgomis neįveiki, pašaukei policininką, ir viskas tvarkoje. Bet kaip apsiginti nuo geriausiųjų savo draugų? Šios priemonės netinka, o kitokių dar niekas neišrado.
O gerieji draugai tau visokiausių šunysčių ir kiaulysčių prikrečia. Sakysime, pasiskolina iš tavęs pinigų, ir nebandyk paprašyti grąžint. Užgausi geriausią draugą. Arba, nueini į restoraną su gerais draugais išgerti. Geri, sąskaita didėja, ir kai jau netoli 50 ar 70 dolerių sumelė priauga, žiūrėk, po vieną draugą pradeda nykti nuo stalo. Pagaliau pasilieki vienas ir apmoki visą sąskaitą.
Na, sakysime, susirandi gražią, kaip lėlę, mergaitę. Užsimezga meilė, malonūs susitikimai. Į pasimatymus visad laiku ateina. Minutė į minutę. Tiesiog angelas! Ir pagaliau supažindini ją su savo geriausiu draugu. Ir kągi! Po kiek laiko tavo meilė pradeda vėluotis į pasimatymus. Kuo toliau, tuo daugiau vėluojasi, kol pagaliau jos visai nebesulauki ir pagauni su tavo geriausiu draugu kokiame nors kine ar kitur maloniai bečiulbant. Prirašytumei visą jaučio odą draugų šunysčių, bet neapsimoka. Užteks ir šių kelių pavyzdžių.
Ne aš vienas tokios nuomonės apie savo geriausius draugus. Mano geras prietelis Simas Barblaitis irgi nekitokios. Kartą vienoje Brooklyno gatvių pagaunu už rankovės beskubantį Simonėlį ir sulaikau:
— Bene, prieteliau, į kokį valdybos posėdį ar susirinkimą taip skubi?
Prietelis Simas sustoja, atsikvepia, ranka perbraukia per savo rasotą kaktą, ir kaip kirviu atkerta:
— Raulai, jau trys metai, kai į susirinkimus nebevaikščioju!
— Tai, Simai, atšalai nuo visuomeninio darbo! Taip negražu! — norėjau pradėt jį graudenti. Bet jis sulaikė mano kalbą ir pradėjo save teisinti neblogiau kaip koks advokatas.
— Girdi, prieteliau Raulai, — pradėjo kalbėti Simas. — Prieš trejetą metų ir aš uoliai lankiau susirinkimus, priklausiau prie keletos organizacijų, ir kitokias visuomenines pareigas atlikdavau. Bet dabar!.. Per tuos geruosius draugus teko nutraukti.
Skaityti daugiau: Kuprinės pabiros
