DARBINGA IR POZITYVI

Lietuvių Fronto bičiulių studijų savaitė Dainavoje

Šią vasarą Dainavoje įvykusi 33-ji Lietuvių Fronto bičiulių studijų ir poilsio savaitė buvo gana gausi dalyviais ir įdomi savo paskaitomis bei simpoziumais. Prie jos pasisekimo, be abejo, prisidėjo ir patys Lietuvos įvykiai, atnešę ir į išeivijos tarpą naujo impulso ir naujų temų. Tad Lietuva ir su ja susiję klausimai išimtinai užpildė paskaitų ir svarstybų temas, o taip pat vyravo ir privačiuose pokalbiuose prie pietų stalo ar bevaikščiojant Spyglio pakrantėmis. Prie programos aktyviai prisidėjo ir Lietuvos lietuviai, dalyvavę savaitės metu ir labai teigiamai ją vertinę.

Jau net ir pats atidaromasis žodis buvo duotas Sauliui Galadauskui, jaunam Lietuvos Sąjūdžio ir ateitininkų veikėjui. Savaitės programos metu tas pats Galadauskas skaitė paskaitą apie Lietuvos jaunimo įnašą į Sąjūdžio veiklą. Išsamiai kalbėjo apie atsikuriančias Lietuvoje jaunimo organizacijas, jų specifines problemas. Kitą paskaitą Lietuvos Bažnyčios atgimimo tema skaitė kun. Ričardas Repšys, supažindinęs klausytojus apie sunkią Bažnyčios padėtį ankstesniaisiais okupacijos laikais, kada visomis priemonėmis buvo bandoma palaužti, ir dalinai pasisekė tai padaryti, daugelį kunigų. Jų ryšys su žmonėmis pasidarė negyvas. Tik kalėjimo kančios ir lageriai, kur lietuvių kunigai, susitikę kitų tautybių disidentus, atgijo dvasioje, sustiprėjo ir grįžo iš tremties pasiruošę kovai. Bažnyčia, ypač tikintis jaunimas, atgimė. Dabar tik reikėtų daugiau perspektyvinės įžvalgos ir programos ateičiai. Reikėtų keistis kunigais su išeivija, kurios kunigai — pensininkai galėtų dar dirbti pastoracinį darbą Lietuvoje, o iš Lietuvos atvažiuotų laikinai jaunesnieji.

Kun. Alfonsas Svarinskas savo paskaitoje kėlė dabartinės Lietuvos problemas, Bažnyčią, dvasinių vertybių stoką, ekologinius rūpesčius. Jis palietė ir prieš keletą dienų Gotlando saloje įvykusį susitarimą, atsisėdus prie vieno stalo su komunistų partijos ideologu J. Paleckiu. Kun. Svarinskas priešingas tokiam bendradarbiavimui, nes dar ne laikas ir dar negalima išskirti Lietuvos komunistų iš visos komunistinės sistemos. Jei KP eina kurti nepriklausomos Lietuvos, darosi baugu.

Dainava. Į LFB stovyklautojus kalba tarybos pirm. dr. A. Šležas. Nuotr. V. Maželio.

Dr.Kęstutis Girnius savo paskaitoje davė labai išsamų ir objektyvų padėties Lietuvoje įvertinimą. Jis šiuo metu yra turbūt labiausiai informuotas tokiais klausimais asmuo, nes ir jo darbas Muenchene, vadovaujant Laisvosios Europos radijo lietuvių skyriui, reikalauja tokio žinojimo. Plačiai kalbėjo apie Sąjūdį, apie jo radikalųjį sparną iš jaunesniųjų bei kauniečių sąjūdininkų, apie partiečius Sąjūdyje, apie atsikūrusias įvairias partijas, apie Lygą ir t.t. Anot dr. Girniaus, Partija tebeturinti didelę galią. Brazauskas, pradžioje galvojęs Sąjūdį visai pajungti, bet paskui pats prie jo prisitaikęs. Kiek toli eis Partijos liberalėjimas — dar neaišku. Didelių pasiketimų nenumatoma. Žvelgdamas į Lietuvos ateitį, prelegentas pastebėjo, kad net didieji optimistai nežino, kaip būtų galima priversti Maskvą pasitraukti iš Lietuvos. Europa, ypač vokiečiai, taip pat nepasisako teigiamai, nes jie visas viltis sudėję į Gorbačiovo krepšį, bijo atominio karo ir yra reikalingi rinkų nesuskaldytoje sovietų imperijoje.

Didesnė savaitės programos dalis buvo nagrinėjama simpoziumuose. Pirmame išjų dalyvavo VytautasVolertas, dr. Adolfas Šležas irPilypas Narutis. Jie svarstė galimybes ir reikalą bendros veiksnių konferencijos. V. Volerto pranešimas spausdinamas šiame numeryje ištisai. Visų buvo teigiamai pasisakyta dėl bendro sutarimo sprendimuose ir darbuose.

Simpoziumas „Atgimstanti Lietuva išeivio akimis" žvelgė į Lietuvą, iškeliant pastebėtus ten bendros padėties vaizdus. Simpoziumo dalyviai buvo neseniai Lietuvoje lankęsi — Bernardas Brazdžionis, dr. Adolfas Damušis, Juozas Kojelis ir Vacys Rociūnas. Brazdžionis, laimingas Lietuvoje susitikęs su savo poezijos skaitytojais, pasakojo apie tai, kad žmonės ten tiki poezijos žodžiu. Rociūnas atskleidė įdomių statistinių duomenų apie tai, kuo labiausiai Lietuvoje dabar žmonės rūpinasi, ką vertina. Damušis apsistojo prie Kauno universiteto atsteigimo problemų, o Kojelis atskleidė pastebėtą didėjantį nudvasėjimą ir socialines blogybes. Siūlė Lietuvoje paskleisti geros literatūros, jos tarpe ir LFB leidinį „Į pilnutinę demokratiją".

Bendruomenės akimis į Lietuvą ir Sąjūdį žvelgė bendruomenininkai: dr. Vytautas Bieliauskas, dr. Antanas Razma, dr. Petras Kisielius ir Bronius Nainys. Šioms svarstyboms vadovavo dr. Vytautas Vardys, kuris savo įvadiniame žodyje pažymėjo, jog Maskva tikrai nelaukusi, kad persitvarkymo sąjūdžiai galėtų išsivystyti į tautinius judėjimus. Pirmieji trys prelegentai kalbėjo už glaudžius santykius su Sąjūdžiu, džiaugėsi, kad išeivija gražiai atsiliepianti į LB veiklą ta kryptimi savo pritarimu ir finansine parama. Kiek kritiškiau apie visą išeivijos veiklą kalbėjo Bronius Nainys. Jo žodžiais, tauta kovoja Maskvoje, o mes veliamės Washingtone ir nieko nepasiekiame. Esame pasimetę, blaškomės iš vieno kraštutinumo į kitą. Reikia suprasti, kad joks veiksnys pačiai Lietuvai neatstovauja. Prelegentas pateikė 10 būtiniausios veiklos ir jos metodų punktų.

Dar praeitais metais LFB Taryba svarstė platesnės apimties lietuvių politinio centro klausimą. Tuo reikalu projektą padaryti buvo pavesta Ingridai Bublienei ir Juozui Ardžiui. šie du bičiuliai kontaktavo keletą jaunų profesionalų, dirbančių politinėje ar jai artimoje srityse, sudarė grupę entuziastingų jaunų žmonių, kurie sutiko atvyktį į šią savaitę ir padaryti savo pranešimus, supažindinti su galimybėmis įsteigti „Akcijos centrą", lietuvių „lobbying" įstaigą.

Visas penktadienis buvo skirtas tokio projekto svarstyboms, kurioms vadovavo Ingrida Bublienė. Pirmasis kalbėjo Linas Kojelis, atvėręs politinės lietuvių veiklos nesugebėjimą ir gal nenorą naudoti naujus metodus, ieškoti ir patikėti darbą sugebantiems. Dažnai mes dar veikiame knygnešių gadynės metodais. Todėl toks profesionališkai tvarkomas lietuvių „lobbying" centras būtų tikrai reikalingas. Kojelio mintys buvo teisingos, tik pats dalyko pristatymas dažnai per aštrus ir ypač seniesiems LB darbuotojams ne prie širdies. Kalbėdamas apie politinės veiklos reikalą, Kojelis galėjo pats būti diplomatiškesniu politiku: būtų daugiau pasiekta ir užsispyrusios galvos labiau paveiktos.

Dalykiškai ir konkrečiai apie panašų ukrainiečių centrą, veikianti jau dvejus metus, kalbėjo jo vedėjas ukrainietis Eugene Ivancew. Jis dėstė, kaip per porą metų ukrainiečiai pasiekė ne tik politinių, ekonominių laimėjimų, bet pradeda gauti jau ir finansinę paramą iš amerikiečių fondų.

Rima Janulevičiūtė,Atlantoje vadovaujanti kabelinės CNN televizijos rytinių žinių tinklui, kalbėjo apie televizijos ir didžiosios spaudos lietuvių reikalui panaudojimo galimybes. Daugeliu pavyzdžių ji iškėlė praleistas progas Lietuvos vardui, ypač dabartiniams įvykiams pristatyti amerikiečių ir viso pasaulio visuomenei. Jos pranešimas buvo įdomus ir pozityvus.

Jau kurį laiką dirbanti politinio darbo koordinavimo ir organizavimo srityje Asta Banionytė-Connor davė įvairių statistinių žinių apie kongresmanus, kuriuos lietuviai turėtų kontaktuoti ir paveikti. Iškėlė taip pat daug savo projektų, kuriuos toks lietuvių politinis centras turėtų atlikti: paveikti EPĄ skirti lėšų oro taršos tyrimams Lietuvoje, kreiptis į USIA dėl paramos organizacijoms, įtaigoti kongresmanus vykti rinkimų metu Lietuvon, padėti lietuviams susirišti su darbo unijomis ir t.t.

Visos dienos svarstybos susilaukė gyvų diskusijų, dalyviai įpareigojo LFB tarybą galutinai aptarti ir priimti politinio centro projektą. Entuziastingi savaitės dalyviai savo parašais pasižadėjo aukoti tokiam projektui pradėti: buvo surinkta arti 27 tūkstančių dolerių. Sekančią dieną posėdžiavo LFB Taryba, konkrečiai svarstė tokio centro galimybes. Buvo nutartą centrą steigti, organizuojant jį LFB iniciatyva ir prisidedant lygiais partneriais savo įsipareigojimu Lietuvių Bendruomenei ir Baltų Laisvės Lygai. Vėliau centrą praplėsti, kviečiant kitus veiksnius ar organizacijas. įsipareigojimas būtų vieneriems metams. įstaiga vadintųsi „Akcijos centru”. Buvo svarstomas pirmųjų metų biudžetas, nutarta tuoj kalbėtis su LB. Neatrodė, kad atsirastų kokių kliūčių. (Tačiau vėliau buvo sužinota, kad LB JAV krašto valdyba nesutinka įeiti į platesnės apimties politinio centro organizavimą ir nutarė visiškai panašų centrą organizuoti vieni patys LB rėmuose. LB krašto valdybos posėdyje esą iškilo net baimė dėl galimos „frontininkų” diktatūros. šitokia baimė yra nepagrįsta, užsispyrimas — nesuprantamas, o staigus idėjos bei dirbančių asmenų pasi-

Simpoziumas politinės akcijos klausimais. Kalba R. Janulevičiūtė, toliau A. Banionytė, E. Ivanciiv, L. Kojelis, I. Bublienė. Visos nuotr. V. Maželio.

Ekonominiais klausimais kalba prof. F. Palubinskas. Prie stalo: V. Vardys, V. Bieliauskas, A. Damušis, R. Aukštuolis, J. Pabedinskas, A. Raulinaitis.

savinimas — nepateisinamas. Gaila, kad bandymas turėti platesnės apimties politinės veiklos centrą bus vėl pakibęs ore.)

šeštadienio simpoziumas lietė ekonominius ir ūkinius Lietuvos klausimus. Jame kalbėjo: Algis Raulinaitis, Jonas Pabedinskas, dr. Rimas Aukštuolis, prof. Feliksas Palubinskas, dr. Adolfas Damušis ir dr. Vytautas Bieliauskas. Moderavo dr. V. Vardys.

Vakarais po paskaitų ir diskusijų skambėdavo daina, būdavo specialios programos. Vieną vakarą apie Europos lietuvių studijų savaitę kalbėjo Juozas Ardys. Miško brolių — partizanų vakaras buvo tikrai įspūdingai paruoštas ir atliktas Lietuvos lietuvių su maldomis, dainomis ir kun. Svarinsko žodžiu prie žvakių šviesos ir dail. K. Balčikonio nupiešto Vyčio.

Dail. Kęstutis Balčikonis ir dail. Lina Palubinskaitė buvo išstatę savo meno kūrinių parodoje, kuri vyko visą savaitę. Parodą atidarė Milda Lenkauskienė. Apie save ir apie Lietuvą kalbėjo dail. Kęstutis Balčikonis, parodęs ir savo bei savo tėvo meno darbų skaidres.

Savaitės užbaigai įvyko nuotaikingas Bernardo Brazdžionio poezijos ir solistės Ritos Markelytės-Dagienės dainų vakaras. Brazdžionio poezija ir jo komentarai apie savo kūrybą buvo nuoširdžiai klausytojų sutikti. Koncertinę dalį atliko sol. Rita Markelytė-Dagienė, palydima pianinu Vido Neverausko. Jos unikalus balsas ir dainų interpretacija buvo visų šiltai įvertinta. Vakarui vadovavo Ingrida Bublienė.

Susumuojant ir įvertinant studijų savaitę, dr. Vytautas Vardys pabrėžė, kad šioje savaitėje pasireiškė egzistencinis išgyvenimas, dalyvavo kartu žmonės ir iš Lietuvos, sukūrę gyvą ryšį. Pasidžiaugė, kad buvo ypatingai ryškus svarstybų metodas, kad nebuvo rezoliucijų, bet buvo įsipareigojimai ir prieita tam tikrų sutarimų. Nors kai kurie pokalbiai buvo emociški, rezultatai pasiekti geri. Atsirado galimybės praplėsti LF dimensijas jaunesnėje profesinių specialistų generacijoje, o taip pat ir bandymas kurti vieningą politinį centrą — tai du pasiekti rezultatai, kurie teigiamai gali įvertinti šią Lietuvių Fronto bičiulių studijų ir poilsio savaitę. Svarbu dabar visa tai įvykdyti.

LFB savaitėje Dainavoje dalyvavę dailininkai, iš k.: Ona Baužienė, Nijolė Palubinskienė, Saulius Galadauskas, Lina Palubinskaitė, Kęstutis Balčikonis.


IR VĖL PAVILIOJO KAPAI..,

x Andrius Daugirdasmirė Čikagoje

1989 gegužės 6. Buvo gimęs 1902 metais Dzūkijoje. Dar Lietuvoje įsijungęs į spaudos darbus, neužmiršo jų ir Amerikoje. Buvo ateitininkas, „Kęstučio" korporantas ir tos korporacijos vienas iš steigėjų, Lietuvių Fronto bičiulis, ilgametis Į Laisvę Fondo valdybos narys.

x Inž. Albertas Sušinskasmirė Cle-velande 1989 gegužės 27. Albertas buvo gimęs 1917 metais, studijavo Kauno VDU, pirmosios sovietų okupacijos metais suimtas, vėliau išlaisvintas iš kalėjimo prasidėjus karui. Studijas baigė Karlsruhe Technikos institute. Savo profesijoje dirbo Clevelande, su žmona Irena išaugino ir išmokslino dukrą ir du sūnus. Albertas buvo ateitininkų „Grandies" korporantas, Lietuvių Fronto bičiulis. Jo netekimą visi bičiuliai skaudžiai pergyvena.

x Kun. Jonas Borevičius, SJ,mirė Čikagoje 1989 rugpjūčio 23. Buvo gimęs Alytuje 1906 metais. Žinomas pamokslininkas, daugelio organizacijų dvasios vadas, LB veikėjas, nuoširdus Lietuvių Fronto bičiulis, visada optimistiškos ir šviesios nuotaikos skleidėjas.

x Prel. Jonas Balkūnasmirė 1989 gegužės 31 Putnam, CT. Buvo gimęs 1902 metais Pennsylvanijoje, su šeima grįžęs Lietuvon, ten baigęs vidurinius mokslus (Marijampolėje mokėsi kartu su Brazaičiu, A. Daugirdu ir kt.), vėl grįžęs į Ameriką 1922 metais. Tai buvo vienas iš šviesiausių lietuvių Amerikoje, dirbęs su visomis patriotinėmis organizacijomis, redaktorius, visuomenininkas, kalbėtojas ir pamokslininkas, mokėjęs ir norėjęs su visais sugyventi, visų mylimas ir gerbiamas. Buvo taip pat nuoširdus Lietuvių Fronto bičiulių bičiulis. Amerikos lietuviai su jo mirtimi neteko didelės asmenybės.

Amžino atilsio prašome visiems mirusiems, o jų artimiesiems reiškiame nuoširdžią užuojautą.

Simpoziumo metu kalba B. Brazdžionis. Už stalo J. Kojelis, V. Vardys, V. Rociūnas, dr. A. Damušis.