1959 m. gegužės 4 d. žūtis
1959 m. gegužės 4 d. naktį, Šilalės r. Buišių k. (dabar - Šilalės r. sav.) gyventojo Kazio Nogniaus namuose KGB operatyvinė grupė nušovė du paskutinius Šilalės krašto partizanus. Žuvo Petras Povilas Oželis -Jaunutis ir Feliksas Urbonas-Algirdas.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir
Žemaičių apygardos, Vilnius: LGGRTC, 2010, I. 106.
„1959 m. gegužės 3 d. vakarą Šilalės rajono Buišių kaimo gyventojas Petras Nognius atvedė du partizanus pas savo pusbrolį Kazimierą Nognių. Sunerimo jo žmona Vanda. Prisiminė, kaip kartą, apsilankiusi pas Petro žmoną, iš kito kambario išgirdo: „Kam ponas tokius brangius saldainius ir tokius saldžius gėrimus atvežei" Pasirodo - pas juos lankydavosi saugumiečiai. O Petras Nognius išgėręs dažnai eidavo su partizanais į žygį. Buvo saugumo užverbuotas.
Ir štai Petras Nognius paskutinius du Šilalės rajono partizanus atvedė pas pusbrolį, o savo sūnų Praną Nognių pasiuntė į Kvėdarną pranešti saugumui. Netrukus Šilalės saugumas apsupo Kazimiero Nogniaus sodybą, apšvietė ją. Kaimynai manė, kad dega Nognių sodyba, bet rytą pamatė, kad sodyba tebestovi. Prasidėjo mūšis. Moterys su vaikais spėjo išbėgti. Kazimierą Nognių sugavę, saugumiečiai spardė, grasino uždegti namą. Pasipylė kulkosvaidžių ir automatų serijos. Partizanai stipriai atsišaudė. Ir dabar tebėra kulkų žymės. Saugumiečių buvo daug. Netrukus iš Klaipėdos atvyko pilna mašina pasieniečių. Feliksas Urbonas bandė išsiveržti iš namo, bet jį pervėrė automato serija. Petras Oželis iš karto atsišaudė nuo aukšto, paskui nulipęs bandė prasiveržti pro langą. Sužeistas prie lango su rankšluosčiu, matyt, šluostėsi kraują. Iš visų pusių lėkė kulkos - lubos buvo kulkų išvarpytos. Petras Oželis bandė išbėgti atsišaudydamas pro duris, bet sukniubo sunkiai sužeistas. Įsiveržę į namą saugumiečiai spardė merdintį partizaną, tyčiojosi, siūlė samagono. Partizanas amžinai užmerkė akis.
Kazimierą Nognių ir jo žmoną Vandą išsivežė į Šilalę tardymui. Vertė atpažinti partizanus, kuriuos buvo pametę daržinėje prie saugumo. Paskui dar ilgai tardė Kazimierą ir Vandą Nognius Šilalėje, Kvėdarnoje, Švėkšnoje. Vėliau Kazimierą Nognių, sirgusį vėžiu ir gulintį Klaipėdos ligoninėje saugumietis Gudavičius tardė sakydamas: Nogniau, neišnešk paslapties! Tau vėžys. Tu vis teik mirsi. Banditus maitini!" Kazimieras Nognius nieko neišdavė ir savo paslaptį nusinešė į amžinybę".
Kęstutis Balčiūnas „Paskutinis mūšis",
Tremtinys, 1999 10, Nr. 14 (29)
„ Praėjo keletas savaičių po partizanų Oželio ir Urbono nužudymo.
Vėl tas pats miškas. Prie kiek tolėliau nuo kruvinos dramos vietos esančios Nogniaus sodybos buvo vėlai vakare surengta pasala. Deja, nežinomiems keršytojams, surengusiems pasalą, nepasisekė.
Motociklu tą vakarą miško keliuku važiavo ne eigulys Nognius, o jo sūnus, kuris ir buvo likviduotas. Atvykusi į įvykio vietą, operatyvinė grupė pasalos vietoje surado tik keletą tuščių gilzių ir dviejų vyriškių pėdsakus. [...]
Nuo 1959 metų iki 1991 metų taip ir nepavyko KGB nustatyti keršto vykdytojų..."
Vilius Baltinas „Kas atkeršijo už partizanų mirtį?",
Lietuvos darbininkas, 1991, Nr 11
Paskutiniai Pietų Žemaitijos partizanai laikinoje palapinėje. Sėdi, iš kairės: P. P. Oželis-Jaunutis, F. Urbonas-Algirdas ir Juozas Urbonas-Jonukas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai: P. P. Oželis-Jaunutis (kairėje) ir F. Urbonas-Algirdas (dešinėje). Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
PETRAS POVILAS OŽELIS-JAUNUTIS
1932 01 01-1959 05 04
Petras Povilas Oželis gimė 1932 m. sausio 1 d. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Lekiškės k. Juozapo Oželio ir Elenos Lomsargytės-Oželienės šeimoje. Be jo čia augo dar keturi vaikai: seserys Bronė (1926 m.) ir Joana (1939 m.), broliai Juozas (1923 m.) ir Kostas (1930 m.).
1947 m. buvo suimtas tėvas J. Oželis ir nuteistas dviems metams už pyliavų nevykdymą. Kalintas Šilutės Macikų lageryje, iš kurio grįžo 1949 m. rudenį labai ligotas ir netrukus mirė.
1949 m. kovo 27 d. motina E. Oželienė kartu su dukromis ir sūnumi Kostu buvo ištemti į Ust Abakaną, Krasnojarsko kr. Tų pačių metų liepos 5 d. tremtyje mirė brolis. Motina su dukromis paleistos 1958 m. liepos 7 d. 1962 m. grįžo į Lietuvą.
Petras Povilas kartu su broliu Juozu sugebėjo išvengti tremties ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus rajono (vėliau -tėvūnijos) Pilies būrio Antano Kontrimo-Paramos grupės partizanais. Juozas gavo slapyvardį Dagilis, o Petras Povilas -Jaunutis. Tokį slapyvardį jis gavo neatsitiktinai. 1949-aisiais, kai tapo partizanu, jam tebuvo septyniolika metų. Galima sakyti, visa jo jaunystė prabėgo miške.
Brolis J. Oželis-Dagilis žuvo 1952 m. sausio 26 d. Žadvainių miške (dabar - Rietavo sav.) kartu su keturiais bendražygiais.
1999 m. gegužės 12 d. P. P. Oželiui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar - Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 20 d. d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
FELIKSAS URBONAS-ALGIRDAS
1937-1959 05 04
Feliksas Urbonas gimė 1937 m. Tauragės aps. Švėkšnos vls. Bumbuliškės k. Tėvai buvo partizanų rėmėjai. 1953 m. mirus motinai, našlaičiais liko keturi broliai. Vyriausiajam Leonui ėjo septyniolikti, o Feliksui - šešiolikti.
1955-aisiais, kai daug kam atrodė, kad partizaninis karas jau baigėsi, jie išėjo į mišką ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos partizanais. Leonas, deja, greit pateko į saugumiečių rankas ir buvo nuteistas kalėti lageryje, o F. Urbonas partizanavo beveik ketverius metus.
1999 m. gegužės 12 d. F. Urbonui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar -Vyčio kryžiaus ordino Karininko kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. gegužės 20 d. d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
Parengė Rūta Trimonienė
Kryžius 1959 m. gegužės 4 d. naktį šioje vietoje buvusioje K. Nogniaus sodyboje žuvusiems paskutiniams Šilalės krašto partizanams P. P. Oželiui-Jaunučiui ir P Urbonui-Algirdui atminti. Bendras kryžiaus ir atminimo lentelės jame vaizdas. Šilalės r. sav. Kvėdarnos šen. Buišių к., V. Nognienės sodyba. Atidengtas 1991 m. spalio 6 d. V. Almопаičio nuotr., 1998 m.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2019/201905_PZ_zutis.pdf
