Pėstininkas ir šių dienų technologija
Šiandieninio mokslo ir technologijos pėstininkas kautynių lauke, atrodo, turėtų būti taip aprūpintas, kad jis būtų nenugalimas. Tačiau pėstininko padėtis yra nė kiek nepasikeitusi, nežiūrint milžiniškų technologinių prietaisų, mašinų ir įrengimų supančių pėstininką, kuris su šautuvu rankose, yra priekinėse linijose.
Kyla klausimas ne kuo pakeisti šautuvą, durtuvą, granatą ar kurį kitą pėstininko ginklą, bet kaip pėstininką įjungti į moderniškos technologijos organizaciją kad technologijos pažanga būtų pilnai išnaudota, kaip pėstininko kautynių įrankis. Pėstininkas vis dar tebestovi karo veiksmų teatre pirmaujančiam vaidmenyje, todėl ir siekiama paversti jį geriausiu ir pajėgiausiu kautynių lauko kariu.
Sunku pakeisti šimtmečiais nusistovėjusią pažiūrą, kad pirmųjų linijų kariai turi būti šauliai, kaip kad senovėje, ginkluoti kuokomis, jietimis, lankais, kardais, alebardomis, šių dienų pažiūrai pavaizduoti, daleiskim, kad kiekvienas kovotojas turi galimybę panaudoti kautynėse ugnį ir jos galingumą tolygiai kaip ir jo priešas, ir kad ši ugnis yra taip veiksminga, greita ir tiksli, jog jau 50 metrų atstume priešas neabejotinai būtų sustabdytas, arba neutralizuotas. Daleiskim kad ugnis yra tokia palanki ir galima taip valdyti, kad nuo vieno priešo kovotojo, kairiame sparne, pasekmingai būtų galima nukreipti į dešinį sparną, prieš puolantį priešo dalinį, trumpiausiu laiku, matuojamu sekundėmis. Be to, priedui, jei kovotojo pozicija būtų išlaikyta priešo nepastebėta ir jis galėtų, bet kokioje vietovėje, keisti pozicijų vietas greitai ir nepastebėtai, tai, visumoje, tokia pėstininko technologinė parama šių dienų kautynėse būtų ideali.
Imant vien iš technologijos pusės, tai padaryti būtų įmanoma panaudojant elektronikos ryšių priemones, radio bangomis valdomus mechanizmus ir suautomatintą ginklų valdymą. Šių dienų pėstininkui nereikia apsiriboti vien tik asmenišku rankiniu ginklu, kad nukautų priešą (Vietname pėstininkų daliniai valdo artilerijos ugnį taip, kaip pėstininko sprendimu aplinkybės reikalauja, net savąją ugnį nukreipiant ant savų pozicijų, kai priešas į jas įsiveržia). Pėstininkas ir tankistas, radio pagalba, taktiniams lėktuvams nurodo taikinius ir ugnies galingumą Ypatingai pabrėžtina artilerijos sekėjų inkorporavimas pėstininkų kautynių daliniuose, kurie būdami nuolatiniame ryšyje su taktine artilerija labai pasekmingai išnaudoja artilerijos ugnies galingumą.
Tanko įgula dėl triukšmo būna apkurtinta; tankas lengvai pastebimas ir pažeidžiamas daugybės prieštankinių ginklų; dėl nejudraus sekimo aplinkos, artimose kautynėse jis gali būti pasekmingai panaudotas ir apsaugotas tik glaudžiai bendradarbiaujant su pėstininkais. Pėstininkas, turėdamas tinkamas priemones, nevaržomai gali sekti aplinką ir koreguoti tanko judesį ir ugnį reikalinga kryptimi, taip pat apsaugoti tanką nuo priešo pėstininkų tiesioginio užpuolimo. Kitu atveju, kai vietovė yra padengta krūmais ar augšta žole, pėstininko matomumas darosi ribotas, tada tanko bokšte sekėjo galimybės būna geresnės stebėti aplinką ir koreguoti pėstininką. Tampriam ryšiui labai patogus jau praktikoje vartojamas šalme įrengtas miniatūrinis trumpų atstumų radio aparatas.
Pėstininkui būtų privalu turėti savus vežimus su įmontuotais ginklais prieš lėktuvus ir žemės taikinius (branduolinės energijos raketas prieš tankus ir ugnies lizdus ir didesnio-kalibro kulkosvaidžiai). Vežimai — žemo silueto, galintieji pravažiuoti laukais, pelkėta ir smėlėta vietove, šarvai atsparūs prieš rankinius ginklus, ypatingai saugantieji vairuotoją ir jautresnes vežimo vietas, padidintų nepažeidžiamumą. Šitokia priemonė būtų naudojama kautynėse ir pėstininkų judriam kilnojimuisi. Kuro ir išteklių tiekimas turėtų būti rūpestingai apskaičiuotas didesnių atstumų sąskaitom
Lauko sekimo priemonės turėtų būti pagerintos daugeriopai: lengvi reflektoriniai žiūronai pritaikyti šalme, nekliudydami bendram matomumui ir ginklo vartojimui, kiekvienam kovotojui padidintų galimybes intensyviau sekti ir toliau pastebėti taikinius; klausymo maži elektroniniai aparatai, labai mažo svorio, perduodantieji mažus garsus iš didesnių atstumų (200 metrų), bet automatiškai išsijungiantieji pasiekus tam tikrą balso stiprumą, galėtų būti pritaikyti kovotojo galvos srityje. Tas pats įrengimas galėtų būti pritaikytas kaip mikro siųstuvas netolimiems atstumams, keičiama banga, tarpusavio ryšiui.
Dabartiniame manevre pėstininkas dengia judesį savo paties rankiniu ginklu (šaulių dalinyje, vienam kovotojui darant perbėgimą į naują poziciją, kaimyninis kovotojas “dengia” jį savo individualaus ginklo ugnimi). Pilnas dengimas pasireikštų jei netarpinės artilerijos ugnis, koreguojama pačių pėstininkų, sudarytų priedangą (artilerijos sąvoka apimtų visokius didesnio kalibro ginklus, pradedant 12 mm kulkosvaidžiais, baigiant branduolinės energijos užtaisų taktinėmis raketomis). Reikėtų prisiminti ir anksčiau minėtus, pėstininkų transporto ir lydimuosius, specialiai pritaikytus, motorizuotus vežimus su įmontuotais ginklais, kurie būdami dalinai šarvuoti galėtų laisviau judėti priešo artimųjų ginklų ugnies įtakoje, Šie vežimai sėkmingai galėtų vykdyti vietines dūmų uždangas pridengiančias pėstininkų judesį. Mažėjant atstumams tarp puolančiojo ir priešo-pozicijų, anksčiau minėti sekimo įtaisai tiksliai nurodytų kryptį (apie 150' - 200 metrų atstu) kurią pėstininkas sekdamas tiesioginiai atsidurtų prieš taikinį. Užimtose pozicijose nepasiliekant, puolančiojo sekantis uždavinys yra pasirengti ir įsitvirtinti vietinio priešpuolio atrėmimui.
Pėstininko apmokymas tokiems, veiksmams privalo būti išbaigtas, kad ginklai išvesti tiesioginėn priešo ugnies įtakon būtų pilnai pavartoti, šiuo atveju, pėstininkas tampa tartum automatinės mašinos valdytojas—spaudo atatinkamus mygtukus, pagal aplinkybes reikalingai ugnies paramai, kad praskintų kelią judesiui. Pėstininkų telkimas artimiems veiksmams pasidarytų mažesnis, o dažnai ir visai būtų nereikalingas.
Kaip viena iš daugelio galimybių, technologiškos pažangos šešėlyje, modernus pėstininkas, bendrai, atrodytų sekančiai: priekinių linijų kovotojas mažai kur pastebimas, slenka lydinčių priemonių ugnies priedangoje; pėstininkų dalinys plačiai išsiskleidęs, nesudarydamas apčiuopiamo taikinio priešui, tačiau valdantis paslankią ir pakankamai galingą ugnį, kuri neutralizuotų bet kokį priešo pasipriešinimą trumpesniu laiku negu priešas suspės išvystyt savo naikinamąją ugnį. Atsidūręs tiesioginėje priešo ugnies įtakoje, pėstininkų dalinys manevruoja staigiai ir užtikrintai, motorizuotas ar nusipėstinęs, derindamas judesį su stipria ir tikslia savos ugnies priedanga.
Kaikurios moderniškos armijos savo pėstininkus šia kryptimi ir rengia. Be abejo, yra daugelis įvairių tuo klausimu nuomonių ir studijų, poligonuose ir manevruose vykdomi bandymai. Viena pravartu pabrėžti, kad jau yra stipriai linkstama pėstininką aprūpinti galimomis technologinėmis priemonėmis ir jo vaidmenį kautynių lauke keleriopai padidinti— šalia individualaus ginklo, duoti jam tiesioginiam naudojimui kuo daugiau ugnies ir kitokių pagalbinių priemonių. Pirmųjų linijų kovotojas yra modernizuojamas. B. B.
