SU CLEVELANDO RAMOVE
K. Tallat-Kelpša
Niūrūs į nežinią vedantys yra politinės emigracijos keliai. Pradžioje jie skausmingai viltingi, kad kažkas kilnus, nešąs tiesos galią, nutrauks tautų žudynes, paskelbs taiką ir laisvę visiems ir grąžins mus į laisvąją Tėvynę.
Bet ilgieji klajonių keliai vis labiau atitolina emigrantą nuo Tėvynės, išsemia jį fiziškai ir dvasiškai, ir paaiškėja, kad to Kilniojo dar nėra, kad taika ir teisė įgyja kitas sąvokas, ir visų niekinamajam emigrantui lieka tik teisė grįžti atgal mirčiai, arba pradėti naują gyvenimą kitur, kur jo niekas irgi nelaukia.
Taip po daugelio vargo metų, gąsdinimų, gundymų ir žmogų žeminančių bandymų, politiniai emigrantai išsisklaidė po pasaulį, pakeliui palikdami senus, liguistus, nusilpusius tautiečius. Nemaža jų dalis pasiekė ir šį žemyną, už kelių tūkstančių mylių nuo Tėvynės. Tai laimingiausioji emigracijos dalis, nes šio krašto lietuviškosios kolonijos juos priglaudė, nes čia buvo palankesnės sąlygos įsikurti.
Pajutę po kojomis tvirtą žemę, naujieji emigrantai gaivalingai kūrėsi, panaudodami patyrimą, sukauptą per ilgus okupacijų ir klajonių metus, ir gerai įsikūrė. Kolonijoms gausėjant, gausėjo ir organizacijos, papildomos atkuriamomis Tėvynėje veikusiomis draugijomis. Tarpusavio bendravimo noras buvo didelis. Tikslas visuomet tas pat: burtis, išlikti lietuviais ir dirbti Tėvynės atvadavimui.
Clevelando kolonijoje įsikūrę buvę lietuviai kariai veikliai dalyvavo bendrinėse organizacijose, vis puoselėdami mintį, kad kariams privalu turėti savą organizaciją ir tuo pačiu pajėgiau dirbti bendrajam tikslui. Ypač nerimavo mūsų garbingasis Karo Muzėjaus kūrėjas gen. Nagius, neišvengiamame konflikte tarp laisvės ir vergijos matęs ir lietuviškus legijonus. Korėjoje kilęs karas ir drauge su juo naujos viltys, davė naują akstiną. Tačiau iniciatyva ėjo iš Chicagos.
Greitai susižinoję tarpusavy, 1950m. liepos 22 d. susirinkome V. Čyvo bute. Akivaizdoje buvome 12 žmonių. Negalėję atvykti gen. Nagius, plk. J. Musteikis ir kpt. J. Nasvytis davė įgaliojimus man ir kpt. Karosui balsuoti už karių draugijos steigimą.
Susipažinus su gautu iš Chicagos raštu, vienbalsiai nutarta steigti Clevelando “Ramovės” skyrių ir buvo išrinkta valdyba. Jau steigiamajame skyriaus susirinkime buvo nutarta ir centrui pasiūlyta vadintis “Lietuvių Karo Veteranų Sąjunga”, kurios nariais turėtų būti visų laipsnių lietuviai kariai, kas vėliau ir įvyko.
Taip atsirado Clevelando “Ramovės” skyrius. Su liūdesiu ir pagarba prisimename, kad iš steigėjų ir daug pasidarbavusių tarpo jau yra mirę gen. V. Nagius, mjr. Bartkūnas, kpt. K. Karosas ir netrukus Clevelandą apleidęs kpt.J. Nasvytis.
Skyrius augo savo narių skaičiumi, o savo veikla kolonijoje įsigijo vis daugiau prijaučiančių. Skyriaus rengiami minėjimai bei parengimai tautiečių buvo visuomet gausiai lankomi ir remiami.
Ramovėnai plačiai dalyvauja kolonijos kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime, dažnu atveju prisiimdami vadovaujančias pareigas bendrinėse (ALB, ALTo, BALFo) ir srovinėse organizacijose — pastarosiose tik savo asmens vardu, nes Ramovė yra apolitinė.
Veikime iškyla kartais ir nesklandumų bei nuomonių skirtumų, bet tai palaipsniui išsiaiškina, susiderina bei ušsimiršta. Valdyboje bei skyriaus darbuotėje netrūko ryžtingų veikėjų, kaip B. Auginas, A. Jonaitis, K. Budrys, K. Morkūnas, F. Eidimtas, A. Spirikaitis, L. Leknickas, J. Židonis, A. Mikoliūnas, E. Karnėnas, V. Raulinaitis ir daugelis kitų.
Daug gero nuveikta, karo invalidus šelpiant, KARĮ palaikant, skautus bei sportuojantį jaunimą remiant bei skatinant. Ramovėnams rūpi visi lietuvybės išlaikymo klausimai, dedamos pastangos padėti mokykloms, skyrius turi Vasario 16 gimnazijai remti būrelį, vadovaujamą nenuilstamo A. Mikaliūno.
Ši aštuonerių metų sėkminga veikla, minint Lietuvos Kariuomenės atkūrimo 40 m. sukaktį, buvo apvainikuota skyriaus vėliavos pašventinimu.
Clevelando Ramovės laimėjimai ir įnašas į lietuviškąjį gyvenimą, yra tikrai pažymėtini, ypač jau todėl, kad mūsų kolonija nėra gausi, plačiai išsisklaidžiusi amerikinio didmiesčio plote, organizacijų yra daug, ir reikalų begalės.
Nuoširdžiai sveikindamas Clevelando Ramovės vadovus ir brolius 40-siais Lietuvos Kariuomenės atkūrimo metais, skyriaus vėliavos šventinimo proga, kaip vienas iš skyriaus kūrėjų, linkiu:
LVS Ramovės uždavinių siekiant:1. Nenuilstamai veikti sąjungos tikslams siekti; 2. Išlaikyti savyje Lietuvos kario taurumą, ryžtą ir pasišventimą, stiprinti ir gaivinti tuos, kurie silptų savo ištvermėje; 3. Kaip brolijai, stipriau glausti savo eiles, geriau vienas kitą pažinti ir gerbti.
Visuomenėje:1. Visada remti ir talkininkauti Lietuvių Bendruomenės veiklai, nes tai yra visų laisvųjų lietuvių prievolė, be to ši organizacija savo idėjomis yra artimiausia mums; 2. Stiprinti ryšį su jaunimo organizacijomis ir supažindinti jas su mūsų organizacijos tikslais.
Nelietuvių tarpe:1. Visuomet elgtis taip, kad nebūtų pažeistas geras lietuvio vardas kitataučių tarpe ir su taktu sudrausti tuos kurie taip darytų; 2. Prie kiekvienos progos teikti teikalingas informacijas apie Lietuvą, lietuvių būklę, veiklą ir siekimus; 3. Reaguoti prieš šališkas ir neteisingas svetimųjų informacijas, dėkoti laiškais ir žodžiais visiems, ginantiems lietuviškus reikalus spaudoje, politikoje bei visuomeninėse organizacijose.
Iš CLEVELANDO RAMOVĖNŲ VEIKLOS
K. Morkūnas
LVS Ramovės Clevelando skyriui praeitą vasarą sukako aštuoneri metai. Karių veteranų organizacijai tai nėra ilgas amžius, tačiau, peržvelgus storoką veiklos dokumentacijos knygą, įsigilinus į atliktus darbus, ypač dabartinėmis sąlygomis — jo įnašas ne tik į Clevelando lietuviškąją veiklą, bet ir į visą LVS Ramovės organizaciją yra tikrai nemažas. LVS Ramovės organizacijoje Clevelando skyrius yra vienas ne iš paskutiniųjų. Pačiame Clevelande lietuviškoji veikla, išjungus Ramovės ir jos narių nuveiktus darbus, atrodytų daug silpnesnė ir spragota.
ORGANIZACINĖ VEIKLA
Oficiali skyriaus įsisteigimo data laikoma 1950 m. liepos 20 d., kada gen. K. Tallat-Kelpšos iniciatyva buvo sušauktas steigiamasis susirinkimas. Jame dalyvavo 15 Lietuvos buvusių karininkų. Pirmoj on skyriaus valdybon išrinkti: gen. K. Tallat-Kelpša — pirm., mjr. B. Bartkūnas — ižd. ir kpt. K. Karosas — sekr.
Dalies ano steigiamojo susirinkimo dalyvių nau nebėra gyvųjų tarpe, tačiau jų pradėtas darbas nenutrūksta, o vis gyvėja, apimdamas platėjančius barus. Dalis pirmųjų ramovėnų išvyko į kitus miestus, bet narių skaičius auga, jau perkopęs šimtinę.
Šiuo metu skyriuje yra 103 nariai. Pagal turimus Lietuvos kariuomenės ir JAV armijos laipsnius, jie skirstosi:
brigados generolų — 1, pulkininkų — 4,pulkininkų leitenantų — 2, majorų — 5, kapitonų — 4, leitenantų — 12, jaun. leitenantų — 18, kariūnų — 2, viršilų — 6, puskarininkių —17, jaun. puskarininkių — 13, grandinių — 1, eilinių — 18.
Per aštuonerius darbo metus skyrius turėjo 29 susirinkimus. Valdybų posėdžių ligi š.m. lapkričio 23 d. užprotokoluota 92.
Skyrius aktyviai rėmė centro valdybos šauktus atstovų suvažiavimus ir gausiai juose dalyvavo.
Kai buvo iškelta mintis, kad LVS Ramovė turėtų susijungti su Amerikos Lietuvių Legijonu, skyrius vieningai pasisakė prieš bet kokį jungimąsi, tačiau pabrėžė glaudų bendradarbiavimą. Prieš porą metų Chicagoje įvykusiame atstovų suvažiavime jungimosi klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės.
Minint Lietuvos Kariuomenės atkūrimo 40 m. sukaktį, skyrius įsigijo ir iškilmingai pašventino savo vėliavą.
SKYRIAUS VALDYBAS
praėjusių 8 metų laikotarpyje sudarė:
1950-51 m.: K. Tallat-Kelpša — pirm., B. Bartkūnas — ižd. ir K. Karosas — sekr.
1952 m.: K. Tallat-Kelpša — pirm., A. Jonaitis — ižd. ir B. Auginas — sekr.
1953 m.: . Tallat-Kelpša — pirm., A. Jonaitis — vicepirm., B. Auginas — kultūros ir švietimo vadovas, A. Mikaliūnas — ižd. ir K. Morkūnas — sekr.
1954 m.: K. Budrys — pirm., St. Asevičius —vicepirm., V. Pašakarnis — ižd., K.Karosas — sekr., J. Virbalis — kult. ir šviet. vadovas.
1955 m.: K. Budrys — pirm., F. Eidimtas — vicepirm., K. Morkūnas — sekr., P.Židonis —ižd., G. Gudėnas — kult. ir šviet. vadovas.
1956 m.: K. Budrys — pirm., L. Leknickas — vicepirm., V. Vilkutaitis — sekr., F. Eidimtas — ižd., A. Spirikaitis — kult. ir šviet. vadovas.
1957 m.: P. Židonis — pirm., A. Vaitaitis — vicepirm., F. Eidimatas — ižd., G. Gudėnas — sekr., A. Spirikaitis — kult. ir šviet. vadovas.
1958 m.: A. Jonaitis — pirm., L. Leknickis — vicepirm., F. Eidimtas — ižd., K. Morkūnas — sekr., A. Spirikaitis — kult. ir šviet. vadovas.
KULTŪROS VEIKLA IR TRADICIJŲ PALAIKYMAS
Kiekvienais metais skyrius rengia Lietuvos Kariuomenės atkūrimo minėjimus. Taip pat minimos Klaipėdos krašto atvadavimo, Dariaus ir Girėno žygio per Atlantą minėjimai.
Prisilaikant šios šalies tradicijų, kiekvienais metais, Memorial Day proga, užperkamos gedulingos pamaldos už mirusius skyriaus narius ir aplankomi jų kapai. Tą dieną vykstama į mauzolėjų ir padedamas skyriaus vainikas prie pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos Prezidento Antanos Smetonos kapo, susikaupimo minute pagerbiant buvusį vyriausiąjį laisvosios Lietuvos ginkluotų jėgų viršininką.
Aštuonerių metų bėgyje skyrius yra surengęs 24 kultūrinius parengimus — koncertus, paskaitas, minėjimus ir pan. Juos gausiai lanko visa lietuviškoji Clevelando visuomenė ir jaunimas, kuris tuo būdu skatinamas puoselėti lietuviškąsias tradicijas, tinkamai įvertinti Nepriklausomos Lietuvos gyvenimą, reikšti pagarbą Laisvės Kovų dalyviams. Glaudesniam ryšiui su jaunimu buvo skelbtas rašinėlio karine tema konkursas, sportininkams skiriami prizai už laimėjimus, lankomos skautų stovyklos.
1953 m. skyrius labai aktyviai rėmė Kersteno komiteto darbą, rinkdamas medžiagą ir surasdamas liudininkų. 1955.V.29 buvo pasiųstas padėkos raštas su daugeliu parašų senatoriui Dirksen už priminimą JAV vyriausybei, kad Ženevos “viršūnių konferencijoje’ nebūtų pamiršti ir Pabaltijo valstybių laisvės reikalai.
RAMOVĖS CLEVELANDO SKYRIUS KARYJE
Šiais metais, švęsdami 40 metų Lietuvos Kariuomenės atkūrimo sukaktį, kartu įsigiję ir šventindami skyriaus vėliavą, norime atžymėti KARIO puslapiuose ir savo 8 metų veiklą. Su veiklos atžymėjimu Clevelande turime ir daugiau glaudžiai susijusių dalykų, kurių kiti miestai neturi. Todėl laikome savo pareiga supažindinti plačiau apie tai ir visus KARIO skaitytojus.
Į Clevelandą atvykęs pirmasis ir ketvirtasis prezidentas Antanas Smetona, čia apsigyveno ir mirė. Turbūt ir šiandien jis dar tebebūtų gyvas, jei ne ištikusi jį skaudi nelaimė. Clevelandietis inž. Pijus J. Žiurys mums pasakoja apie A. Smetonos atvykimą, įsikūrimą ir mirtį. Jo straipsnį įjungiam į šį Clevelandui skirtą KARIO numerį.
Niekur kitur Amerikoje neturime kultūrinių darželių, Clevelande juos turim su dr. J. Basanavičiaus ir dr. V. Kudirkos biustais. Mums, lietuviams, yra pasididžiavimas įsirikiuoti tarp didžiųjų tautų darželių, iškeliant savo tautos žymiuosius vyrus. Biustai darželiui buvo dovanoti Lietuvos Karininkų Ramovės, ir ta dovana šiandien mus nenutrūkstamu ryšiu sieja su Lietuvos kariuomene. Apie darželius rašo vienas iš aktyviųjų darželio organizatorių — Kazys S. Karpius.
Su Clevelando birutietėmis glaudžiai bendradarbiaujame. Stf. Stasienė savo straipsnyje aprašo jų susiorganizavimą, veiklą ir ateities gaires.
Brig. gen. K. Tallat-Kelpša savo straipsnyje trumpai peržvelgia pirmuosius skyriaus darbus ir pateikia realių linkėjimų Ramovėnams.
Savo veiklos aprašyme nenorime nei pasigirti, nei peiktis. Atžymime tai, kas padaryta per 8 metus. Skaitytojai tevertina patys. Norėtume, kad ir kiti skyriai pasisakytų, ką veikia, tuo būdu sueitume į glaudesnius ryšius, vieni iš kitų pasimokytume, išvengtume klaidų.
Veiklos medžiagą renkant, daug pasidarbavo speciali komisija, J. P. Palukaitis parengė spaudai B. Auginąs, Ramovės rašytojas-poetas, gražiai pravedė minėjimą, jį aprašė.
Visų straipsnių autoriams, už paramą ir nuoširdų bendradarbiavimą priklauso didelė ir nuoširdi padėka.
Šiemetinis Lietuvos Kariuomenės sukakties minėjimas susijo su skyriaus vėliavos šventinimu. Visiems vėliavos šventinimo dalyviams nuoširdus ačiū.
Dėkojame vėliavos pagaminimo komisijai-dail. Vyt. Raulinaičiui, Iz. M. Jonaitienei ir Edv. Karnėnui; Dr. Pautieniui už padovanotą tautinę juostą prie vėliavos su įsiūtu joje Lietuvos žemės žiupsneliu; muzikui Alf. Mikulskiui ir jo vadovaujamam vyrų chorui su dirigentu R. Babicku už puikiai parengtas ir sudainuotas dainas bei sugiedotas giesmes; Birutietėms už parengtą puikų stalą ir suaukotus maisto produktus; o taip pat visiems Ramovėnams, prisidėjusiems prie iškilmių gražaus pasisekimo.
Dėkojame organizacijoms, sveikinusioms šventės proga ir dalyvavusioms su vėliavomis bažnyčioje. Ačiū visuomenei, gausiai dalyvavusiai minėjime.
Nuoširdi padėka tenka KARIO Redakcijai už duotą progą mūsų skyriui pasireikšti KARYJE. Temato ir kiti skyriai, ką mes veikiame, ką pasiekėme ir ko viliamės.
Su nuoširdžia padėka,
LVS Ramovės Clevelando skyriaus valdyba
A. Jonaitis, L. Leknickas, F. Eidimtas, K. Morkūnas, A. Spirikaitis.
Jei ne didžiausias savo narių skaičiumi tai tikriausiai vienas žymiausių savo veikla Ramovės organizacijoje yra Clevelando Skyrius. Jo lietuviška veikla yra ypač juntama Clevelando lietuvių gyvenime.
Aštuonerių metų sukakties ir skyriaus vėliavos įsigijimo proga, su giliu dėkingumu KARYS skiria sekančius puslapius šiam veikliam Ramovės vienetui ir savo stipriam Rėmėjui.
