DARBO KARYS

103 MĖNESIAI LAISVĖS SARGYBOJE

M. JŪRA

Ruduo, šaltas, drėgnas, niūrus ir pilkas, kaip ir vienuolika kitų panašių, tremtyje praleistų rudenų. žvarbus vėjas, stambūs lietaus lašai ir ant kieto asfalto spiečiais krintantys geltoni medžių lapai... Jeigu jie kristų į šiltą, molėtą, juodą žemę, — jie primintų prarastosios Tėvų žemės rudenius. Rudenius, kada gintariniame Baltijos pajūryje kvėpavo laisve visa mūsų tauta. Po mūsų mašinos ratais tiesiasi pilkas asfaltas, šaltas ir kietas kaip ir pati tremtis. Jos sukelto vėjo prikelti auksiniai rudens lapai iš po ratų sklendžia į šalis ir tupia plento pakraščiuose amžinajam poilsiui. Mašinų ant plento tiek daug, kiek ir rūpesčių vakarų pasaulio žmogui, kaip išlaikyti taiką ir atgauti pavergtosioms tautoms laisvę. Plentas švarus, lyg jį būtų rūpestinga ranka nušlavusi. Pravažiuojame viduryje plento stovinčią didžiulę mėlyną lentą su užrašu baltomis raidėmis: “KAISERSLAUTERN 42 km”. Už pusvalandžio jau esame mieste. Ilgokai sukinėjamės rangytomis miesto gatvėmis iki išneriame į kitą jo pusę — į ten, kur prieš 10 metų tanki, žalia giria siūbavo, o šiandien balti amerikiečių kariuomenės kareivinių blokai gretomis susirikiavę stūkso, čia ištisas baltųjų blokų miestas — pilnas judėjimo, bet tvarkingas ir monotoniškas, kaip ir pats kareivio gyvenimas. Jis sukelia tavyje pasitikėjimą ir viltį, taip kaip ir patsai žaliasis amerikiečių karys, kaip tūkstančiai jų, šiame mieste, sutinkamų važiuotų ir pėsčių. O tarp jų, tarp tų žaliųjų amerikiečių karių, matosi tiek daug, tokia pačia, tiktai pilkos spalvos uniforma dėvinčių pilkųjų karių. Jie sveikinasi kariškai, dėvi šalmus, nešioja šautuvus, vairuoja kariškas mašinas ir dirba įvairiausius kitus darbus drauge su amerikiečių kariais. Kokios valstybės armijai ir tautai jie priklauso? Tokia nematyta ir keista ta pilkoji kariuomene, tokie mišrūs ir skirtingi jų veidai. Ir kiek jų čia daug!

KAS JIE TOKIE?

Tai iš raudonojo slibino nąsrų ištrukusieji ir į laisvąjį pasaulį atbėgusieji įvairiausių tautybių tremtiniai, o taip pat ir Vakarų Vokietijos vyrai, savanoriais stojusieji į darbo talką, laisvę Europoje saugojančiai amerikiečių kariuomenei. Vyrai, kurie amerikiečiams pasiūlius, tuojau po Vokietijos kapituliacijos, savanoriais stojo į prie amerikiečių kariuomenės organizuojamą, taip vadinamą, DARBO TARNYBĄ (Labor Service), kad su šautuvu rankose neštų sargybas prie kariuomenės sandėlių ir kitų postų, kad statytų kariuomenei reikalingus per upes tiltus, kad atliktų įvairius kariuomenės reikmenų pakrovimo, iškrovimo ir transporto darbus, kad vairuotų kariškas mašinas ir bet kokiu kitu darbu pavaduotų Europos tautų laisvės sargyboje jau dešimtį metų kantriai stovintį amerikiečių karį. Tos tarptautinės darbo kariuomenės kiekvienas pilkasis karys išdidžiai nešioja ant kairiosios rankovės, peties augštyje prisiūtą JAV vėliavos spalvų skydelį, kurio viršuje, mėlyname fone auksinėmis raidėmis užrašyta to keistojo darbo kario tautybė.

Kpt. Juozas Venckus, Baltų ryšių karininkas

Sulėtiname mašinos greitį ir stebime praeinančius, pravažiuojančius, dirbančius ir sargybų postuose stovinčius pilkuosius karius. Daugiausia — pagyvenę ir senesni veidai, jaunų nedaug. Veidai sunkių karo išgyvenimų ir tremties rūpesčių raukšlėmis išvagoti, tėvynės laisvės ilgesio kupini, kai kurie lyg granito šaltame akmenyje iškalti — pilki, ryžtingi ir kieti. Skaitome jų skydeliuose ant rankovių tautybių užrašus: Lithuanian, Latvian, Estonian, Polish, German, Chechoslovakian ir kt. Vaizduotėje iškyla jų atstovaujamųjų pavergtųjų valstybių žemėlapiai. Žemėlapiai, kurie šiandieną raudona spalva nudažyti; spalva, kuria tų vyrų broliai, tėvai ir seserys bolševikų pavergtose tėvynėse ne cheminiais dažais, bet savo kūno krauju dažo kiekvieną gimtosios žemės pėdą. Kraujuoti takai tęsiasi paskui tremiamųjų kolonas iki Sibiro, iki Altajaus, Kazachstano, Vorkutos ir kitų laisvės ir laisvojo žmogaus naikinimo fabrikų — kacetinių darbo stovyklų. Tie pilkieji darbo kariai, tai gyvieji visos eilės tautos ir valstybių pavergimo liudytojai. Juos matant, kiekvienam savaime kyla mintis: — kol šitų vyrų tėvynės tebėra neišlaisvintos iš vergijos ir jie negali grįžti į savo gimtąsias žemes — karas už laisvę tebėra nepasibaigęs.

Prie vieno bloko, pro kurio langus matosi raštinėje dirbantieji, sustabdome savo mašiną. Tai mūsų kelionės tikslas. Įeiname į didžiulę raštinę. Už gausybės rašomųjų stalų ir prie rašomųjų mašinėlių sėdi ir įtemptai dirba įvairių tremtinių tautybių pilkieji darbo kariai. Pastebime, kad čia pat sėdi vienas su užrašu skydelyje ant rankovės: Lithuanian. Pasisveikiname lietuviškai. Paaiškėja, kad tai buvęs prie Vasario 16 Gimnazijos veikusios, šių metų pavasari likviduotosios, lietuvių pradžios mokyklos ilgametis vedėjas, kuris netekęs darbo savo profesijoje, įstojo į Labor Service dalinius prie amerikiečių armijos. Pasisakome kas esą ir ko jieškome, ir jis mums maloniai nurodo gretimas kabineto duris, ant kurių prikalta lentelė su užrašu anglų kalba:

Taip. Tai tas pats kapt. Venckus — Baltų Ryšių Karininkas, kurio mes šiandien ir jieškome, norėdami pasikalbėti. Pabeldžiame. Pasigirsta trumpas, griežtas lietuvio karininko balsas “prašau”, — ir įeiname. Už stalo sėdi stambus, plačios krūtinės, vidutinio amžiaus žemaitis. Mums prisistačius ir pasisakius, kad norėtume “KARIO” žurnalui gauti kiek informacijų apie pilkuosius lietuvių darbo karius, sustingęs kapitono veidas nušvinta malonia šypsena ir jis draugiškai paprašo mus sėstis. Pakėlęs ant jo stalo gulėjusį paskutinį “KARIO” numerį ir jį rodydamas mums pareiškė, kad “KARIUI” jis mielai sutinkąs papasakoti apie lietuvių dalinius ir jo paties darbą Labor Service tarnyboje, kiek tai neliečia tarnybinių paslapčių.

Užsimezga įdomus ir nuoširdus pasikalbėjimas. Paaiškėja, kad kapt. Venckus yra vienas iš seniausiai tarnaujančių prie JAV kariuomenės Vokietijoje Labor Service lietuvių karininkų.

JAU 103 MĖNESIAI

prabėgo jam tarnyboje nuo to laiko, kai 1947 m. kovo mėn. 26 d. jis pradėjo Labor Service tarnybą 4060 LS lietuvių darbo kuopoje Frankfurte. 103 mėnesiai — tai virš 8 1/2kariško gyvenimo ir darbo metų! Tai savotiškas jubilėjus, kuriuo pasidžiaugti tegali tik retas lietuvis karininkas tremtyje.

Jo vadovaujamoji 4060 LS kuopa pradžioje dirbo įvairiausius darbus amerikiečių karių šeimų gyvenamame rajone Frankfurte. Vėliau, atsiradus Berlyno blokadai ir alijantams įsteigus Berlyno aprūpinimui maistu ir kitomis prekėmis oro tiltą, 1948 m. birželio 24 d. visa kuopa buvo perkelta į Frankfurto aerodromą — oro tilto lėktuvų pakrovimo darbams. Ten bedirbdamas būrio vado pareigose, kapt. Venckus trumpiausiu laiku įsigijo amerikiečių karinės vadovybės pasitikėjimą ir savo darbų įvertinimą, buvo pakeltas į Senior Superintendant laipsnį ir paskirtas tos pačios kuopos vadu, kuriai ir vadovavo iki Berlyno blokados pabaigos — 1949 m. vasaros. Jo vadovybėje 300 vyrų lietuvių kuopa, vadinama 4060 LABOR SERVICE COMPANY, dirbdama prie oro tilto lėktuvų pakrovimo pasižymėjo ypatingu darbštumu ir daugeliu atvejų pasiekė rekordinių darbo rezultatų. Amerikiečių karinė vadovybė vadą ir visus kuopos vyrus keliais atvejais ypatingai įvertino ir atžymėjo pagyrimo lapais ir garbės ženklais. Lietuvių vardas dažnai buvo minimas ano laiko amerikiečių kariuomenės ir vokiečių spaudoje dėl jų atliktų rekordinių darbų kovoje už laisvę ir žmoniškumą Berlyno blokados metu. Kuopos vyrai dirbo tada prie lėktuvų pakrovimo kasdien ištisas 24 valandas, dviem pamainom, šita lietuvių kuopa buvo pirmoji (iš eiles kitų Lbr Svc kuopų) paskirta ir perkelta lėktuvų pakrovimo darbams į. Frankfurto aerodromą. Nors tuo laiku kuopos vyrų

aprūpinimas ir atlyginimas buvo labai menkas, odarbas buvo labai sunkus, skubus, be atodairos į laiką, oro sąlygas ir reikalaująs visų jėgų įtempimo ir pasiaukojimo, — lietuviai vyrai atliko jiems pavestą darbą pavyzdingiausiai ir pasiekė rekordinių darbo rezultatų. Štai vienas iš būdingesnių JAV Karinės Vadovybės išduotų lietuvių kuopai pagyrimo lapų. adresuota 4060 LS Kuopos Vadui Kapt. J. Venckui:

“1949 m. balandžio 27 d. Jūsų kuopa, vadinama 4060 Labor Service Company, pasiekė 1/2 MILIONO DARBO VALANDŲ SKAIČIŲ dirbdama Berlyno Oro Tilto tiekime. Tuo metu tai reiškė puikų rekordą, kuriam pasiekti Jūs dėjote savo asmeniškas pastangas ir pasiaukojote tarnybai. Oro Tilto aprūpinimo darbe Jūsų kuopa 1949 m. balandžio 16—17 dd., 24 valandų laikotarpyje, pasiekė geriausią lėktuvui pakrauti reikalingo laiko vidurkį. Tas laikas

9 MINUTĖS VIENAM LĖKTUVUI PAKRAUTI.

Mums yra malonu įteikti šitą Pagyrimo Lapą Jums, kaip 4060 LS kuopos nariui, už pasigėrėtinų darbo rekordų pasiekimą”.

(pas) E. McGinley Colonel, FA.,

Commanding.

Sąryšyje su šitų pagyrimo lapų įteikimu, amerikiečių kariuomenės laikraštis “THE OCCUPATION CHRONICLE” 1949 m. balandžio 29 d. Nr. 19, pirmame puslapyje atspausdino šitokį straipsnį:

“Lietuvių Kuopa Vyrauja ‘Tilto’ Darbe

Pagyrimo lapai — įvertinimas atliktu pusės miliono darbo valandų, dirbant Berlyno Oro Tilto pagrindinėse fazėse — bus įteikti 4060 LS Kuopos vyrams iškilmėse, kurios įvyks šiandien Zeilsheim’?, vakar pranešė FMP Headquarters.

Įteikimą atliks Brig. Gen. Robinson E. Duff, FMP Commanding General, ir Brig. Gen. Philip E. Gallagher, kuris nuo ryt dienos perims generolo Duff, Post CG pareigas. Generolus — Duff ir Gallagher — lydės pulk. E. McGinley, Commanding Officer of the 7933 Airlift Support Command ir pulk. It. Edward Whiting, head of the FMP Labor Supervision Section.

Be paminėtųjų pagyrimo lapų, gen. Duff įteiks asmeniškus pažymėjimus 10-čiai šios kuopos vyrų — tremtinių, kurie neseniai pasiekė naują rekordą, pakraudami kiekvieną ‘Vittles’ tipo

LĖKTUVĄ PER 4 MINUTES!

Tautos šventės minėjimo iškilmės 1954 m. žygiuoja 8591 L. S. Lietuvių Inžinerijos — Tiltų Statybos Kuopa.

Baltų kuopų vyrai pasitinka kongresmaną Kersteną, 1954 m. Vokietijoje.

4060 LS Kuopa — susidedanti vien tik iš lietuvių —- tremtinių (DP’s), kurie anksčiau buvo vokiečių karo belaisviai ir darbo vergai — 1949 m. balandžio 27 d. ‘Tilto’ darbuose, sumušė visus rekordus, pasiekdama 500,000 darbo valandų skaičių. Tai pirmoji tremtinių kuopa, paskirta Berlyno aprūpinimo planui vykdyti; toji kuopa pradėjo dirbti Oro Tilto darbus jau 4 dienas prieš josios oficialų paskyrimą.

4060 LS Kuopa gegužės 5 d. bus likviduota ir ją pakeis vokiečių tautybės darbininkai, kadangi maždaug 85% šios kuopos vyrų artimiausiu laiku išemigruoja į USA”.

Kitas amerikiečių kariuomenės laikraštis “The Stars and Stripes” 1949 m. gegužės 2 d. numeryje įsidėjo nuotrauką, kurioje matyti kaip amerikiečių kariuomenės Brig. Gen. Robinson E. Duff, lydimas dviejų pulkininkų, spaudžia 4060 LS Kuopos Vadui kapt. Juozui Venckui ranką, įteikęs per jį Kuopai pagyrimo ir padėkos lapą už rekordinius lėktuvų pakrovimo darbus Berlyno blokados metu.

Šitoki ir panašūs atsiliepimai su nuotraukomis buvo tuo laiku dažnai užtinkami amerikiečių spaudoje.

Berlyno blokadai pasibaigus, visi kuopos vyrai buvo apdovanoti specialiais vardiniais garbės pažymėjimais ir metaliniais ženklais, kuriuos išdavė amerikiečių karinė vadovybė už pavyzdingą darbą aerodrome, Berlyno blokados metu. Visi ženkleliai buvo pagaminti iš geltono metalo, o tik pirmieji penki iš jų visų buvo paauksuoti ir jais buvo apdovanoti už ypatingą pasižymėjimą darbe 5 asmenys: 1) Lt. Col. Edward Whiting, FMP Labor Supervision Chief; 2) 4C60 LS Lietuvių Kuopos Vadas Juozas Venckus; 3) Lt. Michael Krochmalny, Commanding Officer, 506th Lbr Supv Co; 4) ženklo konstruktorius, 4060 LS Kuopos Vadovybės narys Jonas Bal-tuokas, ir 5) 4060 LS Kuopos vadovybės narys Vytautas Miliūnas.

Nuo kuopos įsisteigimo — 1946 m. gruodžio 17 d. iki valiutos reformos 1948 m. vasarą, kuopos vyrams buvo mokamas atlyginimas Reichsmarkėmis, kurios tada turėjo labai menką vertę. Už mėnesio algą tebuvo galima nusipirkti vos porą pakelių cigarečių arba svarą sviesto. Iš tokio atlyginimo niekas negalėjo pragyventi, dėl to vyrams buvo duodamas nemokamas maistas, patalpos miegoti, šiokie tokie darbo drabužiai ir teisė nusipirkti amerikiečių karių krautuvėje “PX” rūkalų. Lietuviai tremtiniai stojo tada į darbą kuopoje ne “gerų” sąlygų viliojami, nes jų nebuvo, bet grynai iš pasiaukojimo ir noro prisidėti prie Vakarų Pasaulio vedamos kovos už tautų laisvę ir žmoniškumo teises.

Kapt. Venckus, pasakodamas apie jo vadovautos kuopos atliktus darbus ir pasiektus rekordinius darbo vaisius, kuriuos vėliau taip gerai įvertino JAV Karinė Vadovybė, su apgailestavimu pažymėjo, kad kuopai įsisteigus, pradžioje amerikiečiai rodė didelį nepasitikėjimą lietuviais ir visais kitais tremtiniais. Karui pasibaigus, amerikiečiai neįstengė iš karto suprasti nuo bolševizmo jungo ištrukusiųjų — išvietintųjų asmenų padėties ir daugeliu atvejų skaitė juos lyg ir

KARO NUSIKALTĖLIAIS,

lyg ir vokiečių koloborantais, bėgusiais nuo alijantų tuolaikinio sąjungininko — Raudonosios armijos. Tokia nuomonė amerikiečių tarpe įsivyravo dar daugiau, kai per skryningus paaiškėjo, jog dalis lietuvių kuopos vyrų buvo tarnavę vokiečių kariuomenės eilėse ir tik neseniai atleisti iš nelaisvės. Tačiau, kuo ilgiau buvo dirbama pas amerikiečius, tuo daugiau jie turėjo progos pažinti lietuvius ir kitų tautybių tremtinius, suprasti jų politinę padėtį, jų demokratines pažiūras ir tikrąsias priežastis, privertusias lietuvius ir kitus tremtinius bėgti iš savo tėvynių ir jieškoti prieglaudos Vokietijoje, jieškoti arčiausiu keliu išsigelbėjimo nuo atslenkančios Raudonosios armijos. Diena po dienos, savaitė po savaitės, metai po metų, amerikiečių karinės vadovybės pažiūros į tremtinius keitėsi, gerėjo, ir galų gale, pasidarė labai palankios.

Nors ir sunkiose sąlygose, menką atlyginimą gaudami, kuopos vyrai visą laiką savo vado paskatinami, noriai ir reguliariai mokėjo pajamų ir solidarumo mokesčius lietuvių tremtinių bendruomenei, šelpė ligonius namuose, ligoninėse, šelpė senelius ir kitus paramos reikalingus tautiečius. Kuopa visada aktyviai dalyvaudavo lietuvių kultūriniame gyvenime, ruošdavo tautinių švenčių minėjimus, leido rotatoriumi spausdintą laikraštį “Laboras” ir daug prisidėjo prie lietuvių vardo iškėlimo amerikiečių kariuomenės ir vokiečių bendruomenės tarpe.

Berlyno blokadai pasibaigus ir 4060 LS Lietuvių Kuopą likviduojant 1949 m. vasarą, likusieji kuopoje vyrai buvo išskirstyti į kitas veikiančias lietuvių kuopas, o kuopos vadas buvo perkeltas į 8761 Lbr Svc Kuopą Hanau mieste. Tačiau ir šitoji lietuvių kuopa dėl vykstančios sparčios emigracijos greitai turėjo likviduotis, ir tų pačių metų rugpjūčio mėn. ją perėmė vokiečiai. Kapt. Venckus buvo perkeltas į 8591 LS Kuopą Darmstadt’e, būrio vado pareigoms. 1950 m. vasario mėn. jis buvo paskirtas tos kuopos vadu. 1951 m. buvo perkeltas į 4204 Lbr Svc Lietuvių Kuopą, o už keletos dienų liko paskirtas lietuvių ryšių karininku prie 114 LS Supervision Center Nuernberge. Tų pačių metų gegužes mėnesį jis buvo perkeltas į Kaiserslauterną ir paskirtas Baltų Ryšių Karininku prie 110 Labor Supervision Centro, kur be pertraukos iki šiai dienai ir tebedirba, visą laiką tose pačiose Ryšių Karininko pareigose.

Šias pareigas eidamas kapt. Venckus šiandien atstovauja 9-nias Pabaltiečių Labor Service Kuopas, esančias vakarų plote, būtent: 4 sargybų kuopas, 3 inžinerijos kuopas, 1 amunicijos ir 1 tiltų statybos kuopą. Iš jų yra keturios lietuvių, keturios latvių ir viena estų kuopos.

Sėdint kapitono kabinete, metasi į akis ant sienos rėmuose įdėti kabantieji įvairūs jam išduoti tarnybiniai pagyrimo ir pasižymėjimo lapai. Suskaitėme jų ten net šešis, o dar visą eilę jų parodė mums ištraukęs iš savo rašomojo stalo stačiaus. Šitie pažymėjimai įrodo, kad kapt. Juozas Venckus ilgu ir pavyzdingu darbu yra įgijęs Amerikiečių karinės vadovybės tarpe didelio įvertinimo ir pasitikėjimo, ir būdamas lietuvis, sėkmingai

REPREZENTUOJA VISŲ PABALTIEČIŲ VARDĄ.

Mes prisimename iš buvusio stovyklinio gyvenimo Vokietijoje, kaip buvo sunku bet kuriam pabaltiečiui atstovauti visų trijų Baltų tautų narius. Kartais būdavo visiškai neįmanoma, nes tuojau prasidėdavo intrygos, skundai ir įvairaus būdo “vertimai” iš posto. Žemaičių žemės sūnus kapt. Venckus, būdamas griežto, bet taikaus charakterio, siekiąs su visais vienodai gero bendradarbiavimo, būdamas visuose reikaluose santūrus, taktiškas ir vienodu rūpestingumu ir meile atstovaudamas lygiai visų trijų Pabaltijo vyrų reikalus, įrodė, kad lietuvis sugeba ir gali atstovauti visus pabaltiečius. Tuo mes visi galime tik pasidžiaugti ir palinkėti kapt. Juozui Venckui ir toliau sėkmingai vykdyti jam pavestas atsakomingas pareigas prie garbingosios JAV Armijos Vokietijoje. Prie Armijos, nuo kurios didžiausio svorio priklausys mūsų pavergtosios tėvynės Lietuvos išlaisvinimas.

Nepasijutome, kaip besikalbant atėjo pietų metas ir kapitonas pavaišino mus dalinio valgykloje paruoštais pietumis. Pietūs buvo gardžiai pagaminti, gal tik mums, kelionėje išalkusiems, buvo jų kiek mažoka. Mes būtume mielai suvalgę dar po vieną davinį, nes buvo tikrai skanu, tačiau nenorėjome pakartotinai prašyti ir pasirodyti nekuklūs. Panašų maistą, kapt. Venckus paaiškino, gauna visų kuopų vyrai ir juo yra patenkinti.

Pietų metu toliau besikalbant, paaiškėjo, kad kapt. Venckus be atsakingų tarnybinių pareigų, dar visą laiką aktyviai dalyvauja lietuvių visuomeniniame gyvenime. Jo iniciatyva visose kuopose ruošiami tautinių švenčių minėjimai, su menine programa, kurią užpildo kuopose veikiantys chorai, o dažnai atvyksta su savo choru, tautinių šokių grupe bei deklamatoriais ir Vasario 16 gimnazijos moksleiviai papildyti menines programas. Kapt. Venckaus rūpesčiu iš Amerikiečių karinės vadovybės buvo gauti Vasario 16 gimnazijai 2 mediniai barakai, kurie jo organizuotomis priemonėmis buvo pervežti ir pastatyti bei įrengti Vasario 16 gimnazijos kieme. Ten buvo įrengtos gimnazijos klasės, o tuo būdu pilyje liko daugiau vietos mokinių bendrabučiui ir mokiniai dabar laisviau ir patogiau gyvena. Barakus pastatė ir įrengė gimnazijai, iš dviejų pastatydami vieną didesnį, — kapt. Venckaus paskatinti, lietuvių kuopų vyrai savo darbu ir lėšomis, kurių reikėjo sudėti dar keletą tūkstančių markių.

Atėjo laikas atsisveikinti su maloniuoju kapitonu ir vykti tais pačiais keliais į namus, nors dar norėjosi tiek daug ko klausti ir išgirsti. Turėjome tačiau suprasti, kad jo dar laukia šiandien ir tarnybiniai reikalai, taigi nenorėdami jo perilgai trukdyti — atsisveikinome.

Kalėdų stalas su lietuvių kuopos vadovybe.

 

Kpt. J. Venckus apdovanoja J. A. V. karininkus Labor Service Baltų pasižymėjimo ženklais ir garbės pažymėjimais 1954 m.