PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

•    Lietuvių Bendruomenės vieta lietuvių visuomenėje — • Mažos dalies JAV-bių lietuvių visuomenės noras uzurpuoti visumos teises ir primesti daugumai savo valią —• Veiksnių integracijos planas —

•    PLB politinės komisijos organizavimo reikalas — • Lietuvių atlikti didieji darbai laisvajame pasaulyje

DR. ANTANAS BUTKUS, Cleveland, Ohio (JAV), mokslininkas ir visuomenininkas. Studijavo žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (1939-1942), baigė agronomijos studijas Hellėje (Vokietijoje) 1943 metais. Studijavo Bonnos universitete (1946-1948), kur įgijo agronomijos daktaro laipsnį. 1949-1962 gyveno Naujojoje Zelandijoje ir ten vadovavo LB. 1962 persikėlė į JAV-bes ir dirba Clevelande Clinic Foundation riebalų skyriaus vedėju. JAV-bių LB Tarybos narys ir PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Pašnekesys su dr. ANTANU BUTKUMI, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomuoju vicepirmininku

—    Jau keliolika metų praėjo, kai veiksniai įvairiose reguliariose, nepaprastose ir proginėse konferencijose ir susitikimuose vis bando suderinti ir išbalansuoti visą lietuvišką veiklą. Ar pažangos šia prasme padaryta? Jei padaryta, tai kur ji reiškiasi, jei ne — kodėl?

—    Lietuvių veiklos suderinimui JAV-se skiriama daug laiko ir reikšmės. Dažnai tvirtinama, kad reikia lietuvių vienybės, reikia veiksnių veiklai pritarimo, reikia, pagaliau, veiksniui remti veiksnį ir 1.1. VLIK-o pirmininkas 1967 metų rudenį veiksnių konferencijoje Washingtone pasiūlė steigti ryšininkų, instituciją, kad būtų išvengta šioje veikloje nesusipratimų bei atliktinų darbų nereikalingo pasikartojimo. Tokie ryšininkai, kaip žinote, veikia tarp PLB Valdybos ir VLI-K-o. Po III-jo PLB seimo naujoji PLB Valdyba kreipėsi į VLIK-ą tarpveiksminio susitikimo reikalu, siūlydama bendrai daryti kviestinųjų sąrašą. Tuoj po to spaudoj pasirodė žinia, kad ALT-ba ir VLIK-as ruošia veiksnių konferenciją. Praėjo vįrš pusantrų metų, o planuojamo susitikimo vis nėra. Privačiai aiškinama, kad tam susitikimui šiandien nėra palankios sąlygos . . . Tad, atsakant į Jūsų klausimą, man atrodo, kad pažangos, palyginus su įdėtom pastangom, per maža. Iki šiol vis bandoma tik skyles užlopyti. Susitinkama tik reikalui verčiant, o ne aptarti iš anksto paruoštą planą, kuriame aiškiai būtų nusakyta atliktinų darbų pasiskirstymas, darbo jėgos mobilizavimas bei jam resursų telkimas.

—    PLB “visuomenės veiklos gairių” deklaracijoje buvo pastebėta ir paskui Bendruomenės vadų stipriai akcentuota, kad “atėjo metas skirti Lietuvių Bendruomenei laisvojo pasaulio lietuvių gyvenime tą vietą, kuri jai iš esmės ir paskirties priklauso”. Ar logiškai šio pareiškimo neturėtų sekti aiškus ir konkretus aptarimas “tos vietos”, kuri Bendruomenei priklauso ir nurodymas tų kliūčių, kurios neleidžia Bendruomenei jai teisėtai priklausančios vietos užimti?

—    “Visuomeninės veiklos gaires” PLB Valdyba priėmė pirmiausia savo narių nuomonei suderinti ir ją tuo reikalu paskelbti išeivijos lietuvių dėmesiui. Ačiū lietuviškai spaudai, tos gairės buvo plačiai pagarsintos. PLB Valdyba tikėjosi platesnių pasisakymų tuo reikalu iš lietuvių visuomenininkų bei žurnalistų tarpo. Mūsuose, deja, priprasta: jei nesibara, reiškia pritaria. “LB-nės vieta”, man atrodo, savaime suprantama. Ji pagaliau ir Lietuvių Chartoje aiškiai nusakyta. Tai tautos dalis, atsidūrusi už Lietuvos ribų: jauni, seni, organizuoti ir organizacijoms nepriklausą lietuviai. Vieni iš jų nesenai iš Lietuvos, kiti čia gimę net kelintoje kartoje... Daugelyje laisvojo pasaulio kraštų LB įr užima šią vietą. Ten lietuviškas veikimas bazuojasi LB struktūra, nes ten nėra organizuotų vienetų, pretenduojančių kalbėti viso to krašto lietuvių vardu. Tai, žinoma, nereiškia, kad tenai nėra parapijų, kurios apima katalikus ar protestantus. Ten yra skautų ir kitų, kurie veikia savo organizacijų vardu. Tiesa, ten ir bendrąjį lietuvybės darbą dirba ne vien LB valdybų nariai. Ne, yra ir ten lietuvišką darbą dirbančių, kurie, nors ir ne LB valdybų nariai, neskaito savęs nei šalia, nei virš LB. Deja, kitokia padėtis yra JAV-se. Čia dalis partinių šulų laiko save nepriklausą LB ir paneigia LB-nei jų atstovavimą viešais pareiškimais. Tie partiniai veikėjai vis dar nurodinėja kokiose srityse LB-nei galima dirbti, kuriose ne. Atseit, maža dalis uzurpuoja visumos teises ir primeta jai savo valią. Tas, mano supratimu, daugiausiai kenkia JAV LB-nei užimti jai iš esmės (prigimties) priklausančią vietą.

—    Neangažuodamas savo turimos pozicijos PLB valdyboje, o tik reikšdamas savo privačią nuomonę tuo klausimu, ar sutiktumėt tokį aptarimą padaryti?

—    Į Jūsų pateiktus klausimus reiškiu tik savo asmeninę nuomonę. Savo, kaip PLB Valdybos nario nuomonę, drauge su kitais valdybos nariais, pareiškėme visuomeninių gairių deklaracijoje.

—    Jūs turite veiksnių integracijos planą. Kas Jus paskatino ta linkme planuoti?

—    Mano siūlomos mintys nėra veiksnių integracijos, o tik JAV LB Tarybos praplėtimo projektas. Jį paruošti paskatino dabartinėj JAV lietuvių veikloj pasireiškiančios įtampos, trukdančios darbo metodų suveiksminimą. Esu LB Tarybos narys. Džiaugiuosi jos atliktais darbais, bet kartu ir sielojuosi jos negalavimais. Pritariu spaudoje pasirodžiusiom pastabom, kad nuo pat CV rinkimų šios Tarybos sesijose susidarė “įtampos”, kurios trukdė jos darbą. Gi procedūrinėse “kautynėse” pasireiškė ne tik asmeniški, bet ir sroviniai antspalviai.

—    Keletą kartų “Į Laisvę” žurnale pastaraisiais metais veiksnių persiorganizavimo ir integracijos klausimai buvo svarstyti. 1969 metų pradžioje tie klausimai buvo paliesti LFB Los Angeles sambūrio suorganizuotame politinių studijų savaitgalyje. Kokie būtų Jūsų plano pagrindiniai principai?

— Siūlau praplėsti dabartinės Tarybos sudėtį: šalia 37 tiesioginiai rinktų narių, įvesti pilnateisiais nariais LB apygardų bei apylinkių valdybų ir centrinių (grupinių) organizacijų atstovus. Jų skaičių turėtų nustatyti LB Taryba, susitarusi su tų organizacijų įgaliotiniais. Tarybai vadovautų sutartinai praplėstas Prezidiumas. Jam talkininkautų specialiems uždaviniams sudarytos komisijos, kurios išklausytų visų Tarybos narių pageidavimus, formuluotų uždavinius bei ruoštų ilgalaikio pobūdžio darbų projektus. LB darbą vykdytų Krašto valdybos bei kitos sutartos centrinės institucijos. Darbą finansuotų Bendras finansų fondas.

—    Ar su Jūsų plano principais yra susipažinę kitų veiksnių veikėjai? Kokios jų pirminės reakcijos?

—    Su šiuo projektu trumpai supažindinau spaudos ir radijo atstovus Tabor Farm’os susitikime. Jį siūlysiu LB Tarybos Prezidiumui įtraukti į ateinančios Tarybos sesijos darbotvarkę. Ieškau progos su tuo planu supažindinti centrinių organizacijų valdybas ir gauti jų pritarimą. Prašysiu ir spaudos tą reikalą diskutuoti. Žinau, kad bet koks pakeitimas lietuvių veikloje yra sunkus, nes jinai per daug asmeninė: pakeitime bijomasi prarasti savo tapatybės. Iš kitos pusės jaunesnės kartos su pagrindu reikalauja metodų suveiksminimo, bei veiklos barų praplėtimo. Tikiu lietuvių idealizmu ir manau, kad tai pavyks padaryti be didelio “kraujo praliejimo”, nes iš esmės aš nieko naujo nė nesiūlau, o tik kompromisą tarp dabartinio (LB) modelio, susidedančio iš tiesioginiai rinktų atstovų ir senojo (ALT-bos) organizacijų deleguotų atstovų.

—    Ar, remiantis praeities patirtimi, būtų realu galvoti, kad galimas bet koks progresas integravimosi kryptimi, ypač prie dabartinių ALT-bos ir VLIK-o struktūrų, kur “daugumos” valią gali lemti mirusios sielos?

—    VLIK-as gimė rezistencinėse sąlygose Lietuvoje, kai tuo metu politinės partijos nutarė atidėti partinius skirtumus į šalį iki Lietuva bus išlaisvinta ir pradėti veikti sutartinai VLIK-e. Lietuva tebėra okupuota, tad nepartinė politinė veikla lygiai tebėra aktuali ir šiandien. Panašiu principu anuomet susikūrė ALT-ba JAV-se, ir ją sudarančios grupės sutarė, kad lietuvių politinė veikla JAV-se turi būti nepartinė. Nesusipratimai ir “įtampos” pasireiškia tuomet, kada pavieniai šulai, nors jų atstovai ir dalyvauja VLIK-e ir ALT-boje — atseit pripažįsta nepartinės politikos reikšmę — šalia ALT-bos ir šalia VLIK-o veda partinę politiką užkulisyje, kartais net viešai pasisakydami prieš LB.

—    JAV-se turime ALT-bą, VLIK-ą, LLK-tą ir kitus vienetus, kurie daugiau ar mažiau reiškiasi Lietuvos vadavimo darbe. Kituose laisvojo pasaulio kraštuose minėtų veiksnių nėra, ir visas laisvinimo darbas turi būti atliekamas Lietuvių Bendruomenės. LB kraštų valdybos pasigenda direktyvų, nurodymų, patarimų bei talkos iš PLB valdybos. Jau seniai kalbama apie suorganizavimą politinės komisijos prie PLB valdybos. Kodėl PLB valdyba to iki šiol nėra įvykdžiusi?

—    PLB valdyba, kaip minėjau, siekia veiksnių konferencijos, kurioje turėtų būti aptarta konkrečių darbų pasiskirstymas bei jų finansavimas. Ji yra pasisakiusi už bendrą finansų fondą ir bendrą informacijos tarnybą. Pastaroji, gerai organizuota ir finansuota, galėtų atlikti Jūsų keliamus klausimus. Laukdami šio pasitarimo, politinės komisijos steigimo prie PLB valdybos nesvarstėme.

—    Ar galėtumėt išvardinti Lietuvos vadavimo sritis, kuriose nei veiksniai nei kiti vienetai nieko nedaro. Kas, Jūsų nuomone, turėtų imtis to darbo?

—    Man atrodo, kad dabartinėse sąlygose efektingiausias ginklas Lietuvos vadavimo srityje yra ilgalaikis sąmoningos ir lietuviškiems reikalams jautrios išeivijos išlaikymas. Ilgalaikėje perspektyvoje reikės naujų vadų. Per mažai kreipiama dėmesio į jaunesniųjų kartų įjungimą bei joms tinkamesnį darbo sąlygų sudarymą. Tam tikslui didesnėse lietuvių bendruomenėse reikėtų steigti LB jaunimo sekcijas ir į jas nariais kviesti visų jaunimo organizacijų atstovus ir suinteresuotus individus. Jas skatinti imtis konkrečių darbų vykdymo.

—    Veiksniai (ALT-ba ir VLI-K-as) “šaudo iš visų pabūklų” į taip vadinamus partizaninius vienetus, kurie atlieka vieną ar kitą darbą Lietuvos laisvinimo žygyje. Ar, Jūsų nuomone, tokia veiksnių laikysena yra tiksli? Kas kaltas dėl tų partizaninių vienetų atsiradimo? Ar veiksniai neturėtų būti tiems vienetams dėkingi už atliekamą darbą?

—    Nei Lietuvos laisvinimo, nei lietuvybės išlaikymo darbe neturėtų būti per daug darbo rankų. Abejose srityse atliekamas darbas būtų našesnis, jei jis būtų bendrai planuojamas bei koordinuojamas.

—    Nuo Lietuvos pavergimo 1940 metais Lietuvos bylos reikalas laisvajame pasaulyje juda labai lėtu žingsniu. Ar galėtumėt suminėti vieną ar kitą didesnį ir reikšmingesnį darbą, atliktą šiame laisvės žygyje? Kas ateityje turėtų būti akcentuojama Lietuvos laisvinimo darbe?

—    Šie atlikti darbai yra ir reikšmingi ir kartu dideli:

a)    Išeivijos lietuvių susiorganizavimas į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę;

b)    JAV Kongrese H. Con. Res. 416 rezoliucijos pravedimas;

c)   Kersteno Komiteto tyrinėjimai.

Siektina ilgalaikio ir sąmoningo išeivijos lietuvių išsilaikymo bei paramos Lietuvoje pasilikusiems tautiečiams.

—    Yra nemaža balsų lietuvių darbuotojų tarpe, kad LB (įvairūs jos padaliniai) ruošia perdaug dainų festivalių, perdaug tautinių šokių švenčių, perdaug taip vadinamų lietuvių dienų ir pan. Anot tų darbuotojų, visos tos pastangos ir visa ta energija būtų galima nukreipti kita linkme, atnešančia daugiau naudos Lietuvos laisvinimo darbui. Kokia būtų Jūsų nuomonė šiuo klausimu?

—    Dainų bei tautinių šokių šventės yra viena iš akivaizdžiausių priemonių parodyti saviems ir svetimiems, kad esame gyva tautos dalis. Šių švenčių proga ar nevertėtų pravesti dar didesnę propagandą svetimųjų įtakingų sluogsnių tarpe, kad tuo susilauktume žymiai didesnės naudos Lietuvos byloje.

—    Visa LB (įvairių padalinių) veikla yra pasidariusi perdaug uždara, parapinė, skiriama tik saviesiems. Kaip, Jūsų nuomone, galėtų lietuviai su visais savo parengimais pasiekti plačiąsias amerikiečių, kanadiečių, australiečių ir kitų savo gyvenamųjų kraštų visuomenių mases?

— Nemanyčiau, kad didžiuosius Lietuvių Bendruomenės parengimus, kaip tai Jaunimo kongresą, atvežusį 124 jaunuosius lietuvius iš užjūrių, galima laikyti parapijine veikla. Aukšto lygio kultūriniai parengimai, kaip dainų šventės ar tautinių šokių festivaliai, įdėjus dar daugiau pastangų, galėtų pasiekti gyvenamųjų kraštų mases. Tai liudija Liudo Sagio Grandinėlė, kurios pasirodymais gėrisi apie 50 proc. svetimtaučių žiūrovų. Pagaliau III-čiojo PLB seimo metu Čiurlionio ansamblio koncertas New Yorke susilaukė labai palankaus svetimtaučių įvertinimo. Ar nevertėtų panašaus lygio kultūrinius vienetus daugiau išreklamuoti bei padėti jiems prasimušti į svetimtaučių tarpą? Tam deja, vien LB valdybų narių rankų neužteks. Reikia visų, ypatingai jaunesniųjų talkos.

Dėkoju “Į Laisvę” žurnalo redaktoriui už patiektus klausimus ir suteiktą progą pasisakyti JAV-bių lietuvių veiklą liečiančiais klausimais. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė aktyviai siekia dialogo. Atviram dialoge išryškės dabartinė padėtis, išsikristalizuos atliktini darbai. Turint konkretų darbo planą, bus lengviau ir išteklius, ir darbo rankas sutelkti.

Su gilia pagarba ir geriausiais linkėjimais,