VLIK-O METINIS SEIMAS

Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje dalyvauja 15 politinių grupių ar sambūrių. Kasmet šaukiamas bendras visų grupių pasitarimas. Kiekviena grupė siunčia po 3 atstovus į tas metines konferencijas, kurios vadinamos seimais.

1969 metų VLIK-o seimas įvyko gruodžio mėnesio 6 ir 7 dienomis New Yorker viešbutyje (New Yor-ko mieste). Konferencijoje dalyvavo 43 pilnateisiai atstovai (pora grupių teatsiuntė tik po 2 atstovus). Visos konferencijos sesijos buvo viešos, neskaitant VLIK-o tarybos posėdžio, {vykusio gruodžio 7 dieną, 10-11 vai. ryte VLIK-o valdybai išrinkti. Be oficialių dalyvių sesijose dalyvavo apie 50 svečių.

Seimo tikslas

VLIK-o konferencijos (seimai) turi porą pagrindinių tikslų: 1. Išdiskutuoti ir priimti tos institucijos veiklos planą ateinantiems veiklos metams; ir 2. Priimti ateinančių veiklos metų biudžetą.

Atrodo, kad visas dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos plano išdiskutavimui ir priėmimui. Taip nėra. Tos metinės VLIK-o sesijos yra prikamšomos paskaitomis, pranešimais bei apyskaitomis. Pačiam svarbiausiam reikalui — programos išdiskutavimui ir priėmimui — visad pritrūksta laiko. Ir tai vyksta metai iš metų.

Skaityti daugiau: VLIK-O METINIS SEIMAS

CHICAGIŠKIŲ PAJUDĖJIMAS POLITINE LINKME

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE

Chicagiečiai buvo ir tebėra pasinešę kultūrine linkme: jie stato operas, ruošia dainų šventes, rengia tautinių šokių festivalius; net ir Vasario 16-sios minėjimus paprastai pradeda pradeda ir baigia dainomis ar kantatomis. Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė, kuri laikė ir laiko save JAV-bių lietuvių politinio gyvenimo vairuotoja ir kurios būstinė nuo amžių yra Chicagoje, nepajėgė ir nepajėgia sudominti tenykščių lietuvių politine veikla.

Chicagiečius išjudino 1969 metų gruodžio mėnesio 14 dieną frontininkai, suruošdami viešas politines diskusijas. Į jas atvyko apie 300 asmenų — daugiau negu kad į ALT-bos kongresą, kuris neseniai įvyko Detroite. Šią iniciatyvą parodė Lietuvių Fronto Bičiulių Chicagos sambūrio dabartinė vadovybė, kurios priekyje stovi Č. Grincevičius. Diskusijų tema: Kur mes stovime? Jos įvyko Balio Pakšto salėje, joms moderavo kun. dr. F. Gureckas.

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS, Cicero, Illinois, rašytojas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas baigė VDU, kur studijavo — prancūzų ir slavų literatūrą, pedagogiką, teatro mokslą ir bibliologiją. Aktyviai reiškiasi LB, ateitininkuose ir frontininkuose, šiuo metu jis vadovauja LFB Chicagos sambūriui.

Pagrindiniai kalbėtojai

Pagrindinių kalbėtojų skaičius buvo didokas: ALT-bos vardu kalbėjo dr. V. Šimaitis, “Draugo” — kun. dr. J. Prunskis, LB Centro valdybos — A. Šantaras, VLIK-o — prof. B. Vitkus, “Laisvosios Lietuvos” — V. Šimkus, “Naujienų” — A. Pužauskas, “Dirvos” — V. Meškauskas, “Akiračių” — dr. Z. Rekašius ir LFB vardu — L. Prapuolenis.

Skaityti daugiau: CHICAGIŠKIŲ PAJUDĖJIMAS POLITINE LINKME

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

•    Jurgis Gliauda, Los Angeles, California (JAV), žymusis lietuvių rašytojas, neseniai laimėjo Lietuvos Atgimimo sąjūdžio partizaninės temos romano konkursą. Premijos (1,000 dol.) įteikimas įvyko 1970 metų birželio mėnesio 20 dieną Jaunimo centre Chicagoje, kur ta proga buvo surengtas literatūros vakaras, šis Jurgio Gliaudos romanas jau išėjo iš spaudos, jo pavadinimas — “Aitvarai ir giria”. Premijos mecenatai — Ona ir Valerijonas Šimkai. Tame pačiame konkurse antrą vietą laimėjo rašytojas Aloyzas Baronas už romaną “Vėjas lekia lyguma”, o trečią vie tą — rašytojas Anatolijus Kairys už romaną “Ištikimoji žolė”. Premijos už jų romanus buvo po 500 dol. Aloyzas Baronas yra vienas iš “Draugo” redaktorių ir gyvena Cicero, III., mieste (prie Chicagos); Anatolijus Kairys verčiasi nuosavybių pirkimo ir pardavimo bizniu ir gyvena Chicagoje. Visi trys (J. Gliauda, A. Baronas ir A. Kairys) aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje.

•    Edmundas Arbas, Santa Monica, California (JAV), inžinierius ir architektas, Lietuvių inžinierių ir architektų sąjungos skelbtame konkurse laimėjo pirmą premiją už individualinio vasarnamio projektą. Edmundo Arbo suprojektuotas vasarnamio modelis yra dailus, patogus, nebrangus, jo architektūra turi ryškius lietuviško stiliaus bruožus. Plačiau apie architektą Edmundą Arbą rašoma atskirai šiamų “Į Laisvę” numeryje. Pažymėtina, kad jis buvo neseniai išrinktas Lietuvių Fondo Kalifornijos vajaus pirmininku.

Skaityti daugiau: DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME