VALIŪNAS LANKO MILŽINKAPĮ
Kiekvieną kaimo namą siautė
Enkavedistai ir šnipai,
O ten, kur jųjų viešpatauta,
Tebuvo skirta vargšei tautai
Mirtis, kalėjimas, kapai.
Augštam milžinkapy tik kranklio
Rauda aidėjo, ties žalia
Velėna niekas nesilankė,
Vaidilos tik Valiūno kanklės
Skambėjo plienu ir valia:
— Mirtis ateina neprašyta,
Naktis mus siaučia nelaukta,
Bet tu sulauksi laisvės ryto,
Kaip rudens lapai išblaškyta,
Tu, mano kenčianti tauta.
Numiršta rožės ir lelijos,
Vergai, karaliai, pranašai,
Bet, kas mirty gyvent nebijo,
Gyvens kovoj, gyvens vergijoj,
Švieson kaip milžinas išeis!
Daug tremtinių kelionėj krito,
Daug kam kovoj atvės kakta,
Bet tu sulauksi laisvės ryto,
Kaip rudens lapai išblaškyta,
Tu kelsies, kenčianti tauta!
Bernardas Brazdžionis
