Vardai įvykiuose

Prof. Pranas Dovydaitis, gimęs 1886, žuvęs Sibire. Sunaikintas bolševikų kaip jų priešininkas, vienas iš aktyviausių priešininkų Lietuvoje. Jis buvo bolševikų priešininkas ideologinėje srityje, nes pirmasis pradėjo kovą prieš marksizmą savo gausingais moksliniais žurnalais, sukūręs katalikų jaunimo ateitininkų sąjūdį. Tai vienas iš drąsiausiai ir ištvermingiausiai pakėlusių kovą prieš Antikristą Lietuvos plote. Jis buvo bolševikų priešininkas socialinėje srityje — pirmininkas L. Darbo Federacijos ir pirmininku pasilikęs toliau, kai ji persitvarkė į Krikščionių Darbininkų Sąjungą. Ta sąjunga dr. Prano Dielininkaičio, Juozo Katiliaus ir kt. pastangomis buvo išplėtusi aštrią kovą prieš pat bolševikams ateinant už darbininkų masės atitraukimą iš komunizmo įtakos. Priešininkas politinėje srityje — jis yra Nepriklausomybės akto signataras, buvo ministeris pirmininkas tuo metu, kai aštriausiai bolševikai veržėsi į Lietuvą. Kaip Nepriklausomybės akto signataras gavęs žemės mėgino joje įsikurti, atleistas iš universiteto; iš tos žemės bolševikų ir buvo paimtas į Sibirą.

Pranas Dovydaitis

Prel. Mykolas Krupavičius susilaukė 70 metų. Sukaktį gausiai ir palankiai minėjo daugumas spaudos. Sukaktis nelauktai sutapo su jo partijos vadovybės sprendimu išleisti jį iš Vliko pirmininkų. O ir tose pareigose jis galėjo atšvęsti sukaktį— 10 metų su mėnesiais. Neatrodo, kad jo amžius būtų buvęs pagrindinis motyvas jam paleisti, nes dabar į Vliko prezidiumą patelkti ir vyresnio už jį amžiaus. Sutapo jo pasitraukimas iš Vliko ir su Vliko pasitraukimu iš Europos, o M. Krupavičius buvo ištikimas minčiai, kad Vlikui vieta yra Europoje.

Sutapo Krupavičiaus pasitraukimas ir su Vliko radikaliausia lig šiol reforma, kurį iš pagrindų pakeitė jo veidą — tai Vliko nutarimas, kad jo nariais gali būti ir ne Lietuvos piliečiai. Nutarimas pademonstruotas praktiniu veiksmu — VT pirmininku išrinkus seniai imigravusią Alto ir Balfo veikėją. Tai reiškia tylų Vliko sutikimą, kad “Draugo” žodžiais tariant, “vargu jį bus galima bevadinti vyriausiuoju komitetu... Vargu jis begalėtų sakyti atstovaująs tautos valią ir tebeturįs iš Lietuvos išvežtą mandatą vadovauti kovai dėl laisvės ir nepriklausomybės”.

Dr. Pranas Viktoras Raulinaitis

susilaukė 60 metų. Už savo pečių jis paliko didelę praeitį — buvo seimų vicepirmininkas ir sekretorius, Liet. Darbo Federacijos pirmininkas, Mažažemių ir bežemių sąjungos pirmininkas,. Dotnuvos akademijoje teisių profesorius, advokatas ir t-t... Mūsų

dėmesį labiau traukia tai, kad jis buvo aktyvus “Naujosios Romuvos” bičiulių sąjūdžio vadovybės narys, sąjūdžio, kuris jau vadistinio režimo laiku palaikė ir plėtojo gyvąją mintį. Tremtyje Australijoje Raulinaitis buvo Mindaugo instituto vedėjas. Dabar jis gyvena Los Angeles.

Dr. Stasys Bačkis1956 pradžioje susilaukia 50 metų. Prieš 25 metus jis pradėjo tarnauti užsienių reikalų ministerijoje; Paryžiaus poste nuo 1938 — sekretorius, patarėjas dabar ministeris. Dr. Bačkio dabartinė veikla Paryžiuje per spaudą, tarptautinius sąjūdžius ir kt. akivaizdžiai įrodo, kaip žmogus su iniciatyva ir energija daug gali padaryti Lietuvai net ten, kur formalių sunkumų yra didesnių nei kitur.

Eduardas Turauskas, dalyvavęs kaip NEI atstovas JPT sesijoje New Yorke, parodė, kad jis vėl labiau įsitraukia į lietuvių visuomeninį gyvenimą. Nors dabar jis yra Paryžiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas, bet jo tikroji sritis būtų lietuviams atstovauti tarptautinėje plotmėje. Už savo pečių ir jis turi svarias praeities pareigas — Eltos direktorius, atstovas Prahoje, politinio departamento direktorius, paskutinis atstovas prie Tautų Sąjungos ir kt.

Dr. Kazys Ambrozaitisbaigė karo tarnybą, grįžo prie medicinos ir grįžta į organizacinį gyvenimą, be kurio savo praeityje jis sunkiai įmanomas. Su šeima tuo tarpu gyvena Brooklyne.

Dr. Zigmas Brinkis, kurio rašinys spausdinamas šiame nr., baigus darbą Laisvosios Europos laikytai kolegijai Strasbourge, persikėlė į Madridą, kur toliau studijuoja socialinę mediciną.

Dr. Jonas Grinius, profesoriavęs Strasbourgo Laisvosios Europos kolegijoje, persikėlė į Miuncheną. Iš ten kaip L. Darbo Federacijos pirmininko pareigas einąs numato stiprinti ryšius tarp organizacijos narių.

Alina Grinienė,sėkmingai vadovavusi mokinių bendrabučiui Vasario

16 gimnazijoje, vadovavusi gimnazijos tautinių šokių grupei, palankiai sutiktai vokiečių ir amerikiečių publikos, iš gimnazijos pasitraukė ir persikėlė į Miuncheną. Dirba Balfe.

Prof. Dr. Antanas Ramūnas Paplauskasdienos žmogum virto dvigubu laimėjimu — šį rudenį Ottawos universitetas pakėlė jį į ordinarinius profesorius ir paskyrė pedagoginių mokslų katedros vedėju. Universitete dirba nuo 1949. Antras dėmesio vertas faktas — jis pakviestas į UNESCO leidžiamą tarptautinį pedagoginių mokslų žurnalo kolektyvą, kuriame viso yra 20 asmenų; iš Naujojo Pasaulio tik du —

A. Ramūnas Paplauskas ir Kolumbijos prof. Bigelow. A. Ramūnas Paplauskas susilaukė dar tik 45 metų. Artimuose nr. duosime jo straipsnį.

J. Armonasir J. Žiūrysvirto dienos žmonėmis Amerikos spaudoje, kai jie sukompromitavo sovietų žurnalistų spaudos konferenciją Clevelande. Tai “partizaninė” kova prieš bolševikus, ir toje pozicijoje pasirinktą uždavinį jie puikiai atliko.

Jonas Vaitkevičius,labai vertinamas Amerikos Balso pranešėjas Miunchene, apie ateinančių metų kovą atvyks su šeima į Ameriką.

Mažai tautai pavojinga skolintis kultūros iš vieno kurio šaltinio. Jei tautinė kultūra yra kuriama kultūrinės sintezės keliu iš įvairių šaltinių, yra daugiausia davinių, kad tauta nepateks į pavojingą vienašališką įtaką.

St. Šalkauskis