Bronius Abramavičius-Spyglys (1914 01 23–1945 11 20)

Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės leitenantas
Bronius Abramavičius. Lietuva, XX a. 4–5 deš.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Bronius Abramavičius gimė 1914 m. sausio 23 d. Šakių aps. Jankų vls. Šunkarių – Laukūnų k. Stasio ir Marcelės Abramavičių šeimoje1. Turėjo tris brolius ir dvi seseris2.
1938 m. baigė Kauno karo mokyklą3. Tų pačių metų gegužės 13 d. jaunesnysis leitenantas B. Abramavičius buvo paskirtas į Vilkaviškyje dislokuotą Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Birutės 2-ąjį ulonų pulką 2-ojo eskadrono būrio vadu4.
1940 m. rugpjūčio 30 d. jis buvo pervestas į Sovietų Sąjungos reformuojamos Lietuvos liaudies kariuomenės Raudonosios armijos 29-ąjį šaulių teritorinį korpusą. Tų pačių metų rugsėjo 12 d. perkeltas į šio teritorinio korpuso 26-ąjį kavalerijos pulką ir išbrauktas iš pulko (kurio – nenurodyta) karininkų sąrašų5.
1942 m. vasario 13 d. Jankų vls. viršaičio pažymoje, išduotoje Stasiui Abramavičiui (B. Abramavičiaus tėvui), nurodoma, kad vyriausias jo sūnus Juozas yra Jankų vls. seniūnas, antras sūnus Stasys tarnauja policijoje, trečias sūnus, leitenantas Bronius, yra vedęs ir gyvena atskirai. Abi dukros ištekėjusios, o jų vyrai yra tarnautojai. Jauniausias sūnus Albinas tarnauja Vilniaus savisaugos dalinių tarnyboje6.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui B. Abramavičius traukėsi į Vakarus, bet, sovietų armijai užėmus atsitraukimo kelius, grįžo į Lietuvą.
1945 m. gegužės mėn. B. Abramavičius-Spyglys buvo paskirtas Stirnos bataliono, veikusio Šakių aps. Barzdų vls., vado ltn. Vytauto Bacevičiaus-Algio pavaduotoju, taip pat ėjo Lapės kuopos vado pareigas.
1945 m. rugpjūčio 15 d., įkūrus Tauro apygardą, jos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 1 buvo paskirtas Stirnos rinktinės vadu, jam suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.

Žuvo B. Abramavičius-Spyglys 1945 m. lapkričio 20 d. Šakių aps. Jankų vls. Degučių k. NKVD Marijampolės aps. skyriaus operatyvinės grupės vykdytos karinės čekistų operacijos metu partizanų rėmėjo Juozo Tamaliūno sodyboje įrengtame Tauro apygardos Stirnos rinktinės štabe kartu su būrio vadu Stasiu Grigaičiu-Aru, štabo partizanais Albinu Klimu-Tauru ir Jonu Tamaliūnu-Kardu. Kautynėse žuvo ir sodybos šeimininkas.

Žuvusiųjų palaikai buvo palikti žūties vietoje. Bendražygiai juos su iškilmėmis palaidojo Degučių kapinėse (dabar Kazlų Rūdos sav. Jankų sen.). Kitą dieną atvažiavo stribai, bet neradę žuvusiųjų palaikų, sudegino sodybą.

1999 m. rugpjūčio 17 d. B. Abramavičiui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).

1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
2 LCVA.
3 LCVA.
4 LCVA.
5 LCVA.
6 LCVA.

 
 

Kryžius ir tipinis atminimo ženklas 1945 m. lapkričio 20 d. šioje vietoje buvusioje sodyboje įrengtame Tauro apygardos Stirnos rinktinės štabe kautynėse žuvusiems rinktinės vadui B. Abramavičiui-Spygliui, būrio vadui S. Grigaičiui-Arui, rinktinės štabo partizanams A. Klimui-Taurui ir J. Tamaliūnui-Kardui, sodybos šeimininkui J. Tamaliūnui, taip pat šioje sodyboje augusiam 1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio r. Žiūrų ir Gudelių k. apylinkėse žuvusiam Tauro apygardos štabo nariui Juozui Tamaliūnui-Stumbrui atminti. Kazlų Rūdos sav. Jankų sen. Degučių k. Bendras kryžiaus ir atminimo lentos vaizdas. Aut. tautodailininkas Skirmantas Šemeta. Pastatytas 1992 m. R. Trimonienės nuotr., 2005 m. Bendras tipinio atminimo ženklo vaizdas. Aut. dizaineris Romas Navickas.

Pastatytas 2020 m. gruodžio 9 d. „Sonetas ir CO“ darbuotojo nuotr., 2014 m.

 

Parengė Rūta Trimonienė