Vytautas Povilas Chaleckas-Aitvaras, Rimgaudas (1923 04 28–1949 08 27)
Vytautas Povilas Chaleckas gimė 1923 m. balandžio 28 d. Kaune Lietuvos savanorio, Lietuvos kariuomenės teismo Ūkio skyriaus vedėjo, atsargos kapitono Jono Chalecko šeimoje. Kartu augo brolis Henrikas Juozas, gimęs 1919 m. balandžio 1 d. 1
1924 m. sausio 1 d. tėvas J. Chaleckas buvo paskirtas geležinkelio policijos Šiaulių nuovados viršininku ir su šeima apsigyveno Šiauliuose. 1927 m. spalio 7 d. savo paties prašymu iš tarnybos buvo atleistas ir su šeima apsigyveno Kretingoje 2 .
1931 m. spalio 1 d. J. Chaleckas buvo paskirtas dirbti pasienio policijos Seinų‒Marijampolės baro 8-ojo rajono viršininku. Iš pražių šeima gyvena Seinų aps. Kapčiamiesčio miestelyje, vėliau – Lazdijuose pastate Vytauto g. 2. Abu sūnūs Henrikas Juozas ir Vytautas Povilas mokėsi Lazdijuose esančioje Seinų „Žiburio“ gimnazijoje. 1939 m. birželio 15 d. H. J. Chaleckas baigė 8 gimnazijos klases. Brolis V. P. Chaleckas taip pat baigė 2 šios gimnazijos klases, tik nėra išaiškinta kada 3 .
Abu broliai buvo Lietuvos skautų sąjungos nariais. Henrikas Juozas skautu tapo 1932 m., o Vytautas Povilas – 1934 m. spalio 22 d. 1937 m. jis priklausė Seinų Tunto 2-osios Dariaus ir Girėno draugovės 2-ajai Lapinų skilčiai 4 .
1940 m. rugsėjo 21 d., pirmosios sovietų okupacijos metu panaikinus pasienio policiją, tėvas iš tanybos buvo atleistas ir apsigyveno Šiaulių aps. Kuršėnų vls. Užmiesčio k., kur žmona Emilija Chaleckienės turėjo ūkį 5 . Kartu su tėvais čia gyveno ir Vytautas. 1940 m. liepos 5 d. jis kartu su broliu mokytoju Henriku Juozu įstojo aspirantais į Karo mokyklą, bet po dviejų savaičių buvo paleisti 6 . 1941 m. Birželio sukilimo dalyvis.
1943 m. gruodžio 25 d. vedė Jadvygą Urbonaitę.
1944 m. vasarą mokėsi Šakių aps. Paežerėliuose įsteigtoje vokiečių žvalgybos mokykloje FAK (Fronto žvalgybos būrys)-210. Liepos 31 d. mokykla persikėlė į Kisdorfą Rytų Prūsijoje (3 km nuo Šliosbergo), o rugpjūčio gale – į Rothofą netoli Tilžės. 1945 m. sausio pradžioje mokykla buvo perkelta į Karaliaučių, o vasarį, kartu su FAK-214 ir FAK-218 užsieniečiais, taip pat ir lietuviais, į Štetino apygardą Anklame. Kovo mėn. visi atsidūrė 50 km į pietus nuo Berlyno esančioje Liukenvaldo stovykloje. Kuršėnų grupės, vadovaujamos brolio Henriko Juozo Chalecko-Tigro, 1945 m. sausio naktį iš 19 į 20 d. nuleistos desantu 15 km nuo Tauragės, narys.
1947 m. LTSR Valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2 N valdybos pažymoje apie Žemaičių apygardos sudėtį ir veiklą nurodoma, kad Chaleckis Vytautas (taip dokumente)-Aitvaras yra Vytenio rinktinės štabo narys. 1948 m. rugpjūčio mėn. jis paskirtas Žemaičių apygardos Vytenio rinktinės vadu. Tų pačių metų rugsėjo 8 d. Žemaičių apygardos vado Vlado Montvydo-Etmono įsakymu Nr. 11 V. P. Chaleckui-Rimgaudui suteiktas jaunesniojo puskarininkio laipsnis, taip pat jam pareikšta padėka „už atliktą svarbų ir, surištą su pavojumi, greitą PE (rinktinės) atstatymą, tuo stiprinant visą laisvės kovos sąjūdį“.
1949 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pavėkių k. apylinkėse (dabar – Šiaulių r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę čekistų operaciją. Kautynės prasidėjo netoli Urkuvėnų k., kur kariuomenė susidūrė su dešimties partizanų grupe. Čia vienas partizanas buvo nukautas, o kiti išsiveržė iš apsupties. Kareiviai pasivijo partizanus prie Pavėkių k. Tą dieną žuvo Žemaičių apygardos štabo narys ir Vytenio rinktinės vadas Vytautas Povilas Chaleckas-Rimgaudas, jo brolis apygardos štabo narys ir Vytenio rinktinės štabo bei Žvalgybos skyriaus viršininkas Henrikas Juozas Chaleckas-Tadas, rinktinės štabo narys Stasys Jogminas-Sakalas, partizanai Juozapas Bydva, Zigmas Jonaitis-Vėtra, Juozas Kazlauskas-Žaibas, Aleksandras Kuizinas, Stanislovas Matiješaitis-Vijūnas, Ignas Paliulis ir Pranciškus Rimas-Rublis.
Žuvusiųjų palaikai niekinti Kuršėnų mstl. turgaus aikštėje. Vėliau užkasti miestelio centre Ventos upės pusiasalyje.
1999 m. rugpjūčio 17 d. V. P. Chaleckui pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
2 LCVA.
3 LCVA.
4 LCVA.
5 LCVA.
6 LCVA.1949 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pavėkių k. apylinkėse
Paminklas šioje vietoje įamžintiems 1949 m. rugpjūčio 27 d. Šiaulių aps. Kurtuvėnų vls. Pavėkių k. apylinkėse kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 32-ojo šaulių pulko kareiviais žuvusiems Žemaičių apygardos štabo nariui ir Vytenio rinktinės vadui V. P. Chaleckui-Rimgaudui, jo broliui apygardos štabo nariui, rinktinės štabo ir Žvalgybos skyrius viršininkui H. J. Chaleckui-Tadui, rinktinės štabo nariui S. Jogminui-Sakalui, partizanams J. Bydvai, Z. Jonaičiui-Vėtrai, J. Kazlauskui-Žaibui, A. Kuizinui, S. Matiješaičiui-Vijūnui, I. Paliuliui ir P. Rimui-Rubliui atminti.
Šiaulių r. Bubių sen. Pavėkių k. senosios kapinės. Pastatytas 1990 (1992) m. žuvusių partizanų artimųjų rūpesčiu. A. Malinauskaitės nuotr., 2000 ir 2006 m.
parengė Rūta Trimonienė
