Kazimieras Kontrimas-K.Kontautas, Montė, Tėvas (1913 12 16 –1952 10 30)
Kazimieras Kontrimas gimė 1913 m. gruodžio 16 d. Kretingos apskrities (aps.) Darbėnų valsčiaus (vls.) Smeltės k. ūkininkų Jono Kontrimo ir Barboros Baltonytės-Kontrimienės šeimoje 1 . Kontrimų sodyba, statyta XIX a., buvo vienkiemyje, stovėjo kelio Grūšlaukė–Vaineikiai kairėje pusėje, Knėžų kaimo žemių šiauriniame pakraštyje, ties riba su Smeltės kaimu, dėl to dokumentuose ji priskiriama Smeltės kaimui.
Tėvas J. Kontrimas valdė 29 ha žemės. Šeimoje augo šešiolika vaikų: šeši sūnūs (Adolfas, Antanas, Augustas, Jonas, Kazimieras ir Pranas) ir dešimt dukterų (Albina, Eleonora, Stanislava ir kt.). K. Kontrimas baigė Grūšlaukės pradžios mokyklą ir keturias Skuodo gimnazijos klases. Mokėsi Plinkšių žemės ūkio mokykloje. Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Pirmąją sovietų okupaciją (1940–1941 m.) praleido tėvų ūkyje.
1941–1944 m. dirbo Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvės vedėju. 1943 m. įstojo į Lietuvos laisvės armiją (LLA). Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto karinis laipsnis.
1944 m. pabaigoje išsiųstas į Telšius ir paskirtas parašiutininkų dalinio karininku ryšiams su vokiečių karine vadovybe.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai slapstėsi, tačiau netrukus pradėjo telkti Kretingos aps. Darbėnų ir Mosėdžio vls. vyrus į LLA Veikiantį sektorių („Vanagus“).
1945 m. vasaros pradžioje K. Kontrimas vadovavo vienintelei Kretingos aps. veikusiai Darbėnų partizanų kuopai, kurios teritorija ėjo nuo Šventosios upės iki Mosėdžio apylinkių.
Buvo vienas iš Žemaičių legiono Kardo rinktinės organizatorių ir 1945 m. vasarą paskirtas šios rinktinės vado Jurgio Ožeraičio-Antano Mažeikos pavaduotoju. Nuo tų pačių metų lapkričio 15 d. iki gruodžio 23 d. jis oficialiai ėjo rinktinės vado pareigas slapyvardžiu K. Kontautas. Eidamas šias pareigas sudarė rinktinės štabą ir patvirtino jos sudėtį, sutvarkė rinktinės organizacinę struktūrą, leido rinktinės įsakymus. Gruodžio 23 d. vėl grįžo į Kardo rinktinės vado Antano Mažeikos pavaduotojo pareigas.
1946 m. kovo 25 d. suėmus rinktinės vadą J. Ožeraitį, K. Kontrimas buvo paskirtas Kardo rinktinės vadu. Tų pačių metų balandžio 17 d. Žemaičių legionas buvo parvadintas Žemaičių apygarda. Kardo rinktinė tapo jos dalimi. Gegužės 15 d. K. Kontrimas, pačiam prašant, buvo atleistas iš Kardo rinktinės vado pareigų.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Ne vėliau kaip 1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: Steponas Dėliautas, neatpažintas vyras, Antanas Pikturna-Šelmis.
Antroje eilėje klūpo iš kairės: Juozas Petreikis-Taukenis, Steponas Skersis (Skersys)-Kovas, Petras Žeimys-Povilas, Mykolas Katkus-Jokimas.
Trečioje eilėje stovi iš kairės: Alfonsas Knistautas-Ragūnas, Juozas Katkus-Nikiforas, Stasys Lisauskas-Antanas, neatpažintas vyras, Jonas Danilevičius-Silvestras, K. Kontrimas-Montė, Tėvas, Kazys Šalnis-Vladas, neatpažintas vyras, Jonas Makarovas-Mažasis Jonis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1948 m. gegužės mėn. K. Kontrimas-Montė, Tėvas ėjo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo viršininko pareigas. 1949 m. rugpjūčio mėn. buvo paskirtas laikinai eiti Kardo rinktinės vado pareigas, tačiau jas ėjo neilgai. Žinoma, kad 1951 m. pradžioje ėjo šios rinktinės štabo nario pareigas. Tų pačių metų lapkričio mėn. buvo paskirtas Kardo rinktinės vadu. Už jo išdavimą enkavėdistai siūlė 10 tūkstančių červoncų premiją.
1952 m. spalio 30 d. Kretingos r. Smeltės k., prie Petro Laukio sodybos, esančios Grūšlaukės miško pamiškėje, MGB vidaus apsaugos būrio kareiviai surengė pasalą, į kurią pakliuvo du Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanai. Prasidėjo susišaudymas. Išbėgęs iš P. Laukio namo, kieme prie pagrindinio įėjimo žuvo Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas K. Kontrimas-Montė, Tėvas.
Partizanui Pranui Končiui-Adomui pavyko prasmukti pro apsupties žiedą ir pasislėpti miške. Žuvusio partizano palaikai buvo nugabenti į MGB Salantų r. skyrių. Užkasimo vieta neišaiškinta. Spėjama, kad palaikai galėjo būti užkasti Salanto slėnio durpyne, ties Žvainių kaimu (Kretingos r. Imbarės sen.).
1947 m. spalio 31 d. buvo suimtas ir dešimčiai metų lagerio nuteistas K. Kontrimo brolis Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanas Antanas.
1948 m. kovo 6 d. į Tomsko sr. Krivošeino r. Krasnyj Jarą ištremti K. Kontrimo tėvai, brolis Augustas, seserys Eleonora ir Stanislava, kur neatlaikiusi tremties išbandymų po mėnesio mirė mama B. Kontrimienė. 1949 m. sausio 31 d. suimtas ir mirties bausme nuteistas brolis Kardo rinktinės Kretingos (Širvydo) kuopos vadas Adolfas. Vėliau jam bausmė pakeista dvidešimt penkeriems metams lagerio ir penkeriems tremties. Tų pačių metų gruodžio 10 d. suimtas ir dvidešimt penkeriems metams lagerio bei penkeriems metams tremties nuteistas brolis Kardo rinktinės Kretingos (Širvydo) kuopos partizanas Pranas. 1950 m. sausio 6 d. suimtas dar vienas brolis Kardo rinktinės partizanų ryšininkas Jonas. Neištvėrusi sovietų represinių struktūrų persekiojimo, 1956 m. savanoriškai į tremtį išvyko sesuo Albina, Kardo rinktinės Juozo Paulausko-Bočiaus būrio partizanų ryšininkė ir rėmėja.
K. Kontrimo atminimas įamžintas Mosėdyje (1991 m.), Kretingos senosiose kapinėse (1992 m.) ir Grūšlaukės k. šventoriuje (1999 m.) pastatytuose paminkluose žuvusiems partizanams atminti ir žūties vietoje pastatytame kryžiuje (1999 m.). Jo vardu pavadinta Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) Darbėnų šaulių kuopa.
Kryžius šioje vietoje buvusioje Jono ir Barboros Kontrimų sodyboje gyvenusiems Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadui K. Kotrimui-Montei, Tėvui (žuvo 1952 m. spalio 30 d.), šios rinktinės partizanams politiniams kaliniams Adolfui-Montei, Tėvui (Izidoriui), Pranui-Pauliui, partizanų ryšininkams ir rėmėjams, politiniams kaliniams ir tremtiniams Albinai, Antanui, Augustui, Eleonorai, Jonui ir Stanislavai Kontrimams atminti. Kretingos r. Darbėnų sen. Knėžų k. Pastatytas 1989 m. sūnaus ir brolio P. Kontrimo rūpesčiu. J. Kanarsko nuotr., 2009 m.
Kryžius 1952 m. spalio 30 d. šioje vietoje buvusioje P. Laukio sodyboje žuvusiam Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadui K. Kontrimui-Montei, Tėvui atminti. Kretingos r. sav. Darbėnų sen. Smeltės k. (Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Grūšlaukės girininkijos Grūšlaukės miško vakarinis pakraštys). Aut. A. Kontrimas. Pastatytas 1999 m. J. Kanarsko nuotr., 2009 m.
Parengė Rūta Trimonienė
