1953 m. lapkričio 3 d. žūtis: Juozas Šomka-Čerčilis (1912 08 16 – 1953 11 03)
1953 m. lapkričio 3 d. Panevėžio r. Bernatonių k. (dabar – Panevėžio r. sav.) MVD vidaus apsaugos kareiviai nukovė Žaliosios rinktinės vadą Juozą Šomką-Čerčilį ir rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininką Joną Vincevičių-Narsutį.
Žuvusiųjų palaikai išvežti į Panevėžį. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.
Šiaurės rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas. 1-oji dalis:
Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2014, p. 210.
JUOZAS ŠOMKA-ČERČILIS
1912 08 16–1953 11 03
Juozas Šomka gimė 1912 m. rugpjūčio 16 d. Biržų aps. Pušaloto vls. Žaliapurvių k. Jono Šomkos ir Petronėlės Velykaitės-Šomkienės šeimoje 1 . Be jo, dar augo sesuo ir brolis.
1939 m. lapkričio 20–1940 m. spalio 5 d. J. Šomka tarnavo policininku Vilniaus 4-ojoje policijos nuovadoje. Pirmosios sovietų okupacijos metais grįžo namo ir ūkininkavo savo ūkyje 2 .
1941 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus 2-osios policijos nuovados viršininko įsakyme Nr. 4 § 20 nurodyta, kad 1941 m. liepos 17 d. J. Šomka vėl buvo priimtas į policijos tarnybą ir paskirtas į 4-ąją policijos nuovadą vyr. policininku. Gyveno Vilniuje, Pylimo g. 56 3 .
1943 m. gruodžio 1 d. Vilniaus 1-osios policijos nuovados viršininko įsakyme Nr. 8 § 11 nurodyta, kad Vilniaus 4-osios policijos nuovados vyr. policininkas J. Šomka 1943 m. rugsėjo 2 d. buvo išsiųstas į mokomąją kuopą, iš kurios grįžo 1943 m. lapkričio 10 d. To paties įsakymo § 17 nurodyta, kad J. Šomka buvo nubaustas 3 parom arešto. Tuo metu jis gyveno Vilniuje, Sodų g. 21-6 4 .
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, J. Šomka slapstėsi nuo mobilizacijos į Sovietų armiją. 1944 m. pabaigoje į vieną būrį jis sutelkė Biržų aps. Pušaloto vls. Skaistgirių, Panevėžio aps. Piniavos vls. Bernatonių, Daukniškių, Spirakių ir Šiaulių aps. Pašvitinio vls. Trakelių kaimų vyrus. Čerčilio slapyvardį J. Šomka pasirinko neatsitiktinai – tuo metu Didžiosios Britanijos konservatorių lyderis V. Čerčilis kvietė nepaminti žmogaus laisvių ir teisių, kurių nepaisė SSRS. „Kiekviena šalis turi teisę pasirinkti tokią valdymo formą, kokią ji laiko tinkama. Iki 1939 m. buvusios suverenios tautos turi atgauti laisvę“, – skelbė F. Ruzvelto ir V. Čerčilio 1941 m. rugpjūčio 14 d. pasirašyta garsioji Atlanto chartija.
J. Šomkos vadovaujamas partizanų būrys priklausė 1945 m. kovo mėn. įkurtai Žaliajai rinktinei (vadas ltn. Izidorius Pucevičius-Radvila), kuri apėmė Kėdainių aps. Baisogalos, Panevėžio aps. Smilgių ir Šeduvos, Šiaulių aps. Pakruojo ir Radviliškio valsčius. 1945 m. rugpjūčio 26 d. Panevėžio aps. Rozalimo vls. Mediniškių k. žuvus I. Pucevičiui, vadovavimą rinktinei perėmė ltn. Ladislavas (Vladas) Jozokas-Petraitis, kuris netrukus, 1946 m. vasario 13 d., žuvo Panevėžio aps. Panevėžio vls. Spirakių k. apylinkių Ažagų miške. Po jo žūties J. Šomka-Čerčilis ėmė vadovauti Panevėžio aps. Gustonių ir Kanočiaus miškuose likusiems gyviems Žaliosios rinktinės partizanams.
1947 m. balandžio 19 d. įkūrus Algimanto apygardą, Žaliosios rinktinės partizanai, veikę Panevėžio aps. Piniavos ir Rozalimo valsčiuose, tapo šios apygardos dalimi. Kiti prisijungė prie Prisikėlimo apygardos ir tapo Lietuvos žaliosios rinktinės partizanais.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).
2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
3 LCVA.
4 LCVA.
Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės partizanas J. Šomka-Čerčilis (kairėje) su neatpažintu bendražygiu.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
Per Žaliąją rinktinę ėjo ryšių kelias iš Prisikėlimo apygardos, kartu ir iš besikuriančios vyriausiosios partizanų vadovybės. Skirtingai nuo kitų Algimanto apygardos rinktinių, kuriose buvo suformuotos kuopos, Žaliąją rinktinę sudarė į būrius skirstomi rajonai. J. Šomkos-Čerčilio būrys priklausė Mindaugo rajonui.
Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės vadas J. Šomka-Čerčilis.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų
1948 m. gegužės 22 d. į Buriatiją (Zaigrajevo r., Šabūras) buvo ištremti J. Šomkos tėvai ir brolis Jonas. 1954 m. spalio 4 d. tremtyje mirė mama P. Šomkienė.
1950 m. lapkričio 25 d. panaikinus Algimanto apygardą, 1951 m. Žalioji rinktinė tapo Vyčio apygardos dalimi. Tuo metu ją sudarė Gedimino, Kęstučio ir Pilėnų tėvūnijos. Kęstučio tėvūnija veikė Panevėžio r. Berčiūnų, Paįstrio, Panevėžio ir Pakruojo r. Pušaloto apylinkėse. J. Šomka-Čerčilis ne tik vadovavo Kęstučio tėvūnijai, bet ir buvo rinktinės prokuroras. 1952 m. jis buvo paskirtas rinktinės štabo viršininku, o 1953 m. vasario 25 d. Panevėžio r. Gitėnų miške žuvus Žaliosios rinktinės vadui Stanislovui Kuliui-Briedžiui, Visvaldui, perėmė rinktinės vado pareigas.
2004 m. gegužės 10 d. J. Šomkai pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu jam suteiktas vyresniojo puskarininkio laipsnis (po mirties).
JONAS VINCEVIČIUS-ŪŽA, NARSUTIS
1926 02 08–1953 11 03
Jonas Vincevičius gimė 1926 m. vasario 8 d. Panevėžio aps. Viešintų vls. Šilališkių k. Kazio Vincevičiaus ir Emilijos Žiukaitės-Vincevičienės šeimoje 5 .
1944 ar 1945 m. tapo Broniaus Likerausko-Dobilo būrio partizanu Ūža.
Vėliau – Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininkas Narsutis.
Brolis Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Petro Tamošiūno-Simo būrio partizanas Povilas Vincevičius-Bijūnas (g. 1922 m. gruodžio 19 d.) žuvo 1950 m. sausio 31 d. Kupiškio aps. Subačiaus vls. Šarkiškių k. kartu su dviem bendražygiais.
5 LVIA. Metrikuose ir jis, ir tėvas nurodomi kaip Vencevičiai.
Paminklinė plokštė šioje vietoje niekintiems 1945–1952 m. Panevėžio apylinkėse žuvusiems Žaliosios rinktinės (nuo 1947 m. balandžio 19 d. – Algimanto apygardos Žaliosios rinktinės) ir Vyčio apygardos partizanams atminti. Bendras aikštės su paminkline plokšte ir paminklinės plokštės su įrašu vaizdas. Panevėžio m., Smėlynės g. 10. Sukilėlių aikštės kairė pusė.
Įrengta 1997–1998 m. R. Trimonienės nuotr., 2007 m.
Parengė Rūta Trimonienė
