Liudas Butkevičius-Luobas (1881 10 28–1963 10 25)
Plk. L. Butkevičius. 1937 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Liudas Butkevičius gimė 1881 m. spalio 28 d. Vilkaviškio aps. Vištyčio mstl. 1902 m. baigė Veiverių (dabar Prienų r.) mokytojų seminariją. 1904 m. už dalyvavimą Mokytojų sąjungoje ir reikalavimą leisti steigti tautines mokyklas nubaustas trims mėnesiams kalėjimo, kartu atimant ir mokytojo teises. 1907 m., grąžinus šias teises, L. Butkevičius mokytojavo Kėdainių aps. Žeimių mstl. 1914 m. buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir paskirtas į Kauno tvirtovę.
1916 m. gruodžio 1 d. L. Butkevičius baigė Vilniaus pėstininkų karo mokyklą Poltavoje ir buvo paskirtas į Kovelio sunkiosios artilerijos brigadą. 1918 m. grįžęs į Lietuvą tapo Ukmergės aps. Gelvonų vls. (dabar Širvintų r.) pirmininku, kur suorganizavo miliciją ir apsaugos būrį.
1918 m. lapkričio 14 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir nuo lapkričio 30 d. buvo paskirtas organizuojamo 1-ojo pėstininkų pulko Ūkio viršininku.
1919 m. lapkričio 23 d. L. Butkevičiui suteiktas kapitono laipsnis (Rusijos kariuomenėje turėjo paporučikio laipsnį).
1919 m. sausio 5 d.–rugsėjo 3 d. jis dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais, 1919 m. lapkričio 30–gruodžio 15 d. – kovose su bermontininkais, 1920 m. liepos 1 d.–gruodžio 1 d. – kovose su lenkais. 1922 m. rugsėjo 1 d. L. Butkevičiui suteiktas majoro laipsnis. 1923 m. gruodžio 31 d. jis paskirtas III karo apygardos intendantu. 1925 m. gegužės 20 d. L. Butkevičiui suteiktas plk. leitenanto laipsnis.
1926 m. jis mokėsi Prahos karo akademijoje. L. Butkevičiui grįžus į Lietuvą, tų pačių metų rugsėjo 1 d., jis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės Tiekimo valdybos ūkio inspektoriumi. 1930 m. lapkričio 23 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis. 1937 m. lapkričio 18 d. paties prašymu išėjo į atsargą. 1938–1940 m. dirbo Ekonominės karių bendrovės direktoriumi Kaune. Su žmona Janina Kvietinskaite-Butkevičiene užaugino dukras Mariją, Aldoną ir Oną Gražiną, sūnus Joną Kazį, Vladą ir Algirdą.
Lietuvos kariuomenės Tiekimo valdybos ūkio inspektorius plk. L. Butkevičius. 1930 m.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Už nuopelnus Lietuvos Respublikai buvo apdovanotas II rūšies Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (1926), Lietuvos Nepriklausomybės 10 metų sukaktuvių jubiliejiniu medaliu (1928), Savanorių medaliu (1930), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu (1932), Šaulių žvaigžde ir Vytauto Didžiojo 3-iojo laipsnio ordinu (1937).
1941 m. birželio 22 d., kilus Vokietijos ir SSRS karui, L. Butkevičius aktyviai dalyvavo Birželio sukilime, buvo Kauno gynybos vadas, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) Propagandos skyriaus viršininkas. Nacių okupacijos laikotarpiu bendradarbiavo nelegalioje spaudoje, buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) Propagandos skyriaus viršininkas. 1944 m. vasario mėn. gestapo suimtas už pogrindinę veiklą, tačiau po kelių mėnesių paleistas.
Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai vėl suimtas, bet po kelių savaičių tardymo paleistas.
1945 m. vasarą gyveno Marijampolės aps. Skardupių parapijos klebonijoje (oficialiai dirbo zakristijonu), kur liepos 19-ąją įvyko steigiamasis Tauro apygardos štabo posėdis. Jame dalyvavo Skardupių parapijos kunigas Antanas Ylius, kpt. Leonas Taunys-Kovas, Albinas Ratkelis-Oželis ir Jonas Pileckis-Brokas.
Tų pačių metų rugpjūčio 15-ąją čia vyko ir apygardos štabo narių bei partizanų grupių atstovų pasitarimas, kuriame buvo įkurta Tauro apygarda, jos vadu išrinktas L. Taunys-Kovas. Tą pačią dieną apygardos vado Kovo įsakymu Nr. 1 buvo paskirtas apygardos adjutantas, apygardos štabo pareigūnai ir rinktinių vadai. L. Butkevičius-Luobas tapo apygardos štabo Politinio ir Propagandos skyriaus viršininku.
Po mėnesio, rugsėjo 16 d., toje pačioje Sklardupių klebonijoje buvo įkurtas Lietuvos išlaisvinimo komitetas (LIK), kurio vienas pagrindinių komiteto tikslų buvo „Kuo skubiau surasti būdų ir tinkamų asmenų užmegzti ir palaikyti ryšius su visos Lietuvos partizanais, išplatinti išleistus į Lietuvos partizanus atsišaukimus ir kuo veikiau organizuoti partizanų Apygardas“ 1 .
Po protokolu Nr. 1 L. Butkevičius-Luobas pasirašė kaip šio komiteto pirmininkas. Būdamas LIK'o pirmininku parengė komiteto ir karinio štabo nuostatus, Jungtinėms Tautoms skirto memorandumo projektą, planavo Lietuvoje atkurti Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) veiklą.
1945 m. spalio 21 d. Skardupių klebonijoje įvyko paskutinis LIK’o posėdis.
Naktį iš spalio 21-osios į 22-ąją kunigas A. Ylius ir L. Butkevičius-Luobas buvo suimti. Netrukus suimta apie dvidešimt LIK’o ir Tauro apygardos pareigūnų, Tauro apygardos štabo ir LIK’o veikla buvo paralyžiuota.
Iš pradžių L. Butkevičius buvo laikomas Marijampolėje, LSSR NKVD vidaus kalėjime Nr. 6, vėliau jis buvo pervežtas į NKGB Vilniaus vidaus kalėjimą.
1946 m. liepos 22 d. nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kalėjo Spasko lageryje (Kazachijos SSR Karagandos sr.).
1 Lietuvos partizanų Tauro apygarda (1945–1952 m.), Vilnius, 2000, p. 88–89.
Kazachijos SSR Karagandos sr. Spasko lageris. 1953 m.
Politinis kalinys L. Butkevičius (sėdi pirmoje eilėje iš kairės trečias) su likimo draugais.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Paleistas 1955 m. lapkričio 22 d. Netrukus, gruodžio mėn., grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Marijampolėje. Rašė atsiminimus, eilėraščius.
Mirė 1963 m. spalio 25 d. Palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Dukra studentė, partizanų rėmėja Ona Gražina Butkevičiūtė suimta 1945 m. spalio 31 d. Netrukus, gruodžio 25 d., suimtas ir sūnus, tarnautojas ir partizanų rėmėjas Jonas Kazys Butkevičius. Abu kalinti Kaune, vėliau – Vilniuje. Nuteisti ir išvežti į lagerius: dukra – Uchta, Komija, sūnus – Vosturallagas, Sverdlovsko sr. Abu paleisti 1955 m. ir 1956 m. grįžo į Lietuvą.
Lietuvos Respublikos Prezidento 1999 m. gegužės 18 d. dekretu L. Butkevičius apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius), 1999 m. liepos 2 d. jam pripažintas kario savanorio statusas (po mirties).
Atminimo lenta 1945 m. rugpjūčio 15 d. šiame Skardupių klebonijos pastate įkurtai Tauro apygardai atminti.
Bendras pastato ir atminimo lentos vaizdas. Marijampolės r. Marijampolės sen. Skardupių k. A. Yliaus g. 46.
Atidengta 2005 m. liepos 14 d. R. Driaučiūnaitės nuotr., 2014 m.
Paminklas 1945 m. rugpjūčio 15 d. Skardupių klebonijoje įkurtai Tauro partizanų apygardai atminti. Bendras paminklo vaizdas. Marijampolės r. Marijampolės sen. Skardupių k. Pastatytas 1995 m. minint apygardos įkūrimo 50-ąsias metines. R. Driaučiūnaitės nuotr., 2014 m.
Parengė Rūta Trimonienė
