Bronislovas Kazickas-Saulius, Krivaitis, Vakaris (1923 09 09–1950 04 12)

Bronislovas Kazickas gimė 1923 m. rugsėjo 9 d. Utenos aps. Utenos vls. Pakigio vnk. Kazio Kazicko ir Julijonos Kalytytės-Kazickienės šeimoje 1 . Baigė Utenos „Saulės“ gimnaziją.

1945 m., nors ir būdamas invalidas, tapo partizanu. Vienas iš ideologinių Šiaurės rytų Lietuvos partizaninio judėjimo įkvėpėjų ir organizatorių. 1946 m. dokumentus pasirašinėjo Sauliaus slapyvardžiu. 

1947 m. balandžio 30 d. Vytauto apygardos vado Vinco Kaulinio-Miškinio įsakymu Nr. 18 B. Kazickas-Saulius buvo paskirtas Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininku ir apygardos organo „Laisvės šauklys“ vyriausiuoju redaktoriumi. Buvo šio laikraščio leidėjas, taip pat rengė partizanų dokumentus ir atsišaukimus, rašė eilėraščius.

1948 m. gegužės 1 d. jis dalyvavo Šiaurės rytų Lietuvos partizanų srities kovos dalinių vadų, vadovybės narių ir atstovų sąskrydyje, kurį galima laikyti srities (pavadintos Karaliaus Mindaugo vardu) vadovybės darbo pradžia. Sąskrydyje buvo priimtas nutarimas, kuriame konstatuota, kad Lietuvos partizanų sąjūdžio vienijantis veiksnys – bendra kova dėl tautos laisvės ir nepriklausomybės, iškelta būtinybė sudaryti vieningą vyriausiąją vadovybę, pasmerktos Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) nario Juozo Albino Markulio (MGB agentas Ąžuolas, Noreika, Kudirka) provokacijos ir ardomoji veikla, pripažinta, kad kolūkinė ūkio sistema yra krašto ūkio naikinimas.

Tų pačių metų rugpjūčio 4 d. B. Kazickas-Saulius dalyvavo Karaliaus Mindaugo partizanų srities Algimanto ir Vytauto apygardų vadų, Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininko sąskrydyje, kuriame buvo išrinkta nauja srities vadovybė (vadu paskirtas Antanas Slučka-Šarūnas), patvirtinta jos sudėtis, taip pat nustatyta srities, apygardų ir rinktinių vadų rinkimo tvarka. Po sąskrydžio protokolu B. Kazickas jau pasirašė Krivaičio slapyvardžiu.

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Už stalo sėdi iš kairės: Jonas Bertašius-Saulius, B. Kazickas-Saulius ir Vytautas Guobužas-Viesulas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

 

Aukštaitijos partizanų vadovybės nariai Šimonių girioje. 1947 m. Stovi iš kairės: Algimanto apygardos štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Kisielius-Sakalas, Vytauto apygardos Liūto rinktinės Spaudos ir švietimo skyriaus viršininkas B. Kazickas-Saulius, šios apygardos vadas V. Kaulinis-Miškinis, Utenis, Algimanto apygardos vadas A. Slučka-Šarūnas, Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris, Algimanto apygardos štabo Visuomeninės dalies viršininkas Jurgis Urbonas-Lakštutis ir Montės būrio vadas Julius Burneika-Tardytojas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

Po 1949 m. balandžio 25 d. l. e. Vytauto apygardos pareigas vado Broniaus Kalyčio-Liutauro įsakymu Nr. 23 pasirašė kaip apygardos adjutantas. Tų pačių metų liepos 1 d. paskirtas Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninės dalies viršininku. Netrukus tapo ir partizanų srities oficiozo „Aukštaičių kova“ redaktoriumi.

1949 m. rugpjūčio 20 d. A. Slučka kartu su B. Kazicku parengė ir paskelbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) stambesnių organizacinių vienetų Vadovybių statutą.

1949 m. pabaiga ir 1950-ųjų pradžia buvo kupina netekčių. 1949 m. spalio 28 d. žuvo srities vadas A. Slučka. 1949 m. lapkričio 1–2 d. po apygardos vado Antano Starkaus-Montės žūties faktiškai buvo sunaikintas ir nebeatsigavo Algimanto apygardos štabas. Tų pačių metų lapkričio mėn. dėl išdavysčių MGB užėmė tris Vytauto apygardos bunkerius ir tik per laimingą atsitiktinumą jie buvo tušti, bet į priešo rankas pateko apygardos dokumentacija, rašomosios mašinėlės, radijo aparatas.

1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas.

 

Būsimasis Šiaurės rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius B. Kazickas-Krivaitis. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

 

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai. Jonas Markūnas-Šiaurys (kairėje) ir B. Kazickas-Saulius (dešinėje).
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių

1950 m. balandžio 5 d. Utenos aps. Leliūnų vls. Vosyliškio k. MGB Utenos aps. skyriaus karinė čekistų grupė nukovė Vytauto apygardos Ūkio skyriaus viršininką, Liūto rinktinės štabo narį ir Beržo kuopos vadą Vincentą Laucių-Kirvį, apygardos štabo sekretorių ir Liūto rinktinės Rikiuotės skyriaus viršininką Antaną Zabulionį-Plieną, Rambyno rajono vadą Joną Bertašių-Saulių, Laimutį ir partizanę Sofiją Girniūtę-Bertašienę-Nendrę.

O po kelių dienų, balandžio 12-ąją, Utenos aps. Leliūnų vls. Balteniškių k. partizanų ryšininko Broniaus Tylos sodyboje MGB 2-N valdybos vykdomos karinės čekistų operacijos metu buvo rastas Vytauto apygardos štabo bunkeris. Nenorėdamas pakliūti gyvas į enkavėdistų ir ypatingu žiaurumu pagarsėjusių Leliūnų valsčiaus stribų rankas, jame nusišovė Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkas, „Aukštaičių kovos“ laikraščio redaktorius, literatas ir poetas Bronislovas Kazickas-Vakaris.

Vytauto apygardos štabo bunkeris Balteniškių k. partizanų ryšininko B. Tylos sodyboje buvo iškastas 1949 m. rudenį (spalį ar lapkritį). Bunkerį kasė naktimis, visas žemes nešė maišais ant pečių ir pylė ant dirvos. Kartu su B. Kazicku bunkeryje gyveno ir dirbo bendražygiai Bronius Kalytis-Liutauras, Vytautas Guobužas- Viesulas ir Teofilis Limba-Sakalas.

Daug apie Bronislovą Kazicką prisimena ir šiltu žodžiu jį mini Broniaus Tylos duktė Angelė. B. Kazickas buvo mažo ūgio, kiek kuprotas, todėl buvo vadinamas Sauliuku. Galėjo sau ramiai gyventi, niekas jo nevertė, bet pats pasirinko tokį kelią.

„Mačiau, – sakė, – ašaras, girdėjau dejones mirštančių brolių partizanų ir supratau, kad čia mano vieta.“ Bronius buvo labai gabus, kaip sakoma, žmogus su galva.

Deja, B. Kazicko kurtų eilėraščių neišliko – viską išsivežė ir sudegino enkavėdistai. Jo palaikų vieta taip pat neišaiškinta.

Tėvas Kazys Kazickas 1949 m. kovo 27 d. ištremtas į Irkutsko sr. Alario r. Berestnikov. 1956 m. kovo 31 d. buvo paleistas.

2000 m. vasario 28 d. B. Kazickui suteiktas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. kovo 7 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 17 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius) (po mirties).

 
 

Kryžius 1950 m. balandžio 12 d. šioje vietoje buvusioje partizanų ryšininko B. Tylos sodyboje įrengtame Vytauto apygardos štabo bunkeryje žuvusiam Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities Visuomeninio skyriaus viršininkui, laikraščio „Aukštaičių kova” redaktoriui B. Kazickui-Vakariui atminti. Anykščių r. Skiemonių sen. Balteniškių k. miškas. Pastatytas apie 2000 m. Angelės Tylaitės-Zizienės rūpesčiu.

D. Stankevičienės nuotr., 2013 m.

Parengė Rūta Trimonienė