Vaclovas Navickas-Perkūnas, Auksutis, Rytas (1910 12 10–1946 10 28)
Vaclovas Navickas, Stasio, gimė 1910 m. gruodžio 10 d. Marijampolės aps. Raudenio vls. Pakirsnių k. 1925 m. baigė Marijampolės realinės gimnazijoje keturių klasių kursą ir rugpjūčio 30 d. padavė prašymą priimti į Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos penktą klasę 1 . 1930 m. baigė gimnaziją ir įstojo į Kauno karo mokyklą. 1932 m. spalio 31 d. baigė šią mokyklą (XIV laida) ir buvo paskirtas į 9-ąjį pėstininkų pulką Marijampolėje. Jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis.
1936 m. lapkričio 23 d. V. Navickui suteiktas leitenanto laipsnis. 1938 m. gegužės 30 d. jis buvo perkeltas į Kauno aps. Jonavos vls. Gaižiūnų poligono komendantūrą, nes be pulko vado leidimo vedė Ireną Zofiją Olšauskaitę. Jaunoje šeimoje augo dukra Danutė ir sūnus Gediminas. 1940 m. kovo 1 d. V. Navickas buvo perkeltas į Internuotųjų stovyklų štabą ir paskirtas būrio vadu, vėliau – iždininku, raštvedžiu, štabo adjutantu. Tų pačių metų balandžio 13 d. tapo kuopos vadu.
Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, 1940 m. spalio 3 d. V. Navickas buvo paskirtas Raudonosios armijos 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 179-osios šaulių divizijos 234-ojo šaulių pulko minosvaidžių būrio vadu. Kilus Vokietijos ir SSRS karui, iš tarnybos pasitraukė. Nuo 1941 m. liepos mėn. tarnavo lietuvių karių Vilniaus įgulos 4-ajame apsaugos pulke, vėliau – lietuvių savisaugos daliniuose. 1943 m., vokiečiams LSD pradėjus siųsti į Rytų frontą, V. Navickas iš karinės tarnybos pasitraukė ir su šeima grįžo į tėviškę.
1944 m. rugpjūčio mėn., prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, V. Navickas gavo šaukimą į armiją ir pradėjo slapstytis. Subūrė partizanų grupę, kurioje 1945 m. pradžioje buvo apie 400 vyrų. Grupė buvo vadinama Kalvarijos, Perkūno ir Sangrūdos vardais. Ji veikė Marijampolės aps. Kalvarijos, Krosnos, Liudvinavo, Seinų aps. Punsko ir Rudaminos valsčiuose. 1945 m. vasario 23 d. grupės partizanai užėmė Lazdijų aps. Rudaminos miestelį ir iš areštinės išvadavo ten buvusius suimtuosius.
1945 m. rugpjūčio 15 d. Marijampolės aps. Skardupių klebonijoje (7 km į pietvakarius nuo Marijampolės) įvyko apygardos štabo narių ir partizanų grupių atstovų pasitarimas, kuriame buvo įkurta Tauro apygarda. Pasitarime dalyvavo ir V. Navickas.
Jo vadovaujama Sangrūdos grupė tapo sudėtine apygardos dalimi ir buvo pavadinta Perkūno rinktine. Jai vadovauti ir toliau paskirtas V. Navickas-Perkūnas. Rinktinėje buvo numatytos keturios kuopos, bet veikė tik dvi – Sangrūdos ir Sūsninkų (Lazdijų grupė). 1946 m. balandžio 13 d. rinktinė pervadinta D.L.K. (Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio) Gedimino vardu.
1946 m. gegužės 1 d. operatyvinį įsakymą Nr. 5 Tauro apygardai V. Navickas pasirašė kaip Operatyvinio skyriaus viršininkas ir apygardos vado pavaduotojas slapyvardžiu Auksutis. 1946 m. birželio 12 d. žuvus Tauro apygardos vadui Zigmui Drungai-Mykolui Jonui, V. Navickas laikinai ėjo apygardos vado pareigas ir tų pačių metų vasarą prie apygardos prijungė Dainavos apygardai priklausančią ir pietinėje Seinų aps. dalyje veikiančią Šarūno rinktinę. Šias pareigas V. Navickas ėjo iki 1946 m. liepos 4 d., kai Tauro apygardos vadu buvo paskirtas Antanas Baltūsis-Žvejys.
Partizaniniuose dokumentuose vienur nurodoma, kad V. Navickas yra apygardos vado pavaduotojas, kitur – apygardos vado padėjėjas.
1946 m. spalio 13 d. V. Navickas, kaip Tauro apygardos vado pavaduotojas slapyvardžiu Rytas, dalyvavo šios ir Dainavos apygardų atstovų susitikime, kuriame buvo aptartas Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo ir laikraščio „Laisvės varpas“ tolesnis likimas žuvus srities vadui Juozui Vitkui-Kazimieraičiui.
Žuvo V. Navickas-Auksutis, Rytas 1946 m. spalio 28 d. Lazdijų aps. Rudaminos vls. Paliūnų k.
„Iš Mindaugo (Tauro apygardos Šarūno rinktinės vadas Vladas Stepulevičius) sužinojau, kad šių metų spalio mėnesio 28 dieną žuvo ponas Auksutis.
– Saulei leidžiantis juos užpuolė rusai. Jie visi pradėjo trauktis, bet Auksutis apšaudymo metu atsiskyrė nuo vyrų ir traukėsi nežinomomis vietomis vienas.
Taip ir žuvo, atsiskyręs nuo savųjų, – baigė Mindaugas.
– Apie kurią vietą žuvo? – paklausiau aš.
– Paliūnų kaime.
1 Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Tauro apygardos štabo ir rinktinių vadų suvažiavimas. 1946 m. birželio 2–3 d. Iš kairės pirmoje eilėje: apygardos vadas Z. Drunga-Mykolas Jonas, apygardos kapelionas J. Lelešius-Grafas; antroje eilėje iš kairės:
Geležinio Vilko rinktinės vadas Juozas Stravinskas-Kardas, apygardos vado pavaduotojas V. Navickas-Auksutis, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos štabo viršininkas A. Baltūsis-Žvejys, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Tauro apygardos štabo ir rinktinių vadai. 1946 m. gegužės mėn. Iš kairės: apygardos adjutantas J. Pileckis-Šarūnas, Vytauto rinktinės vadas V. Gavėnas-Vampyras, apygardos štabo viršininkas A. Baltūsis-Žvejys, apygardos vado pavaduotojas V. Navickas-Auksutis, apygardos kapelionas J. Lelešius-Grafas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių.
Prisiminiau tą laiką, kurį praleidau kartu su Auksučiu, tas keliones, nakties žygius, tuos pavojus, kuriuos kartu pergyvenome. Gi šiandien jo mūsų tarpe jau nėra. Tai žmogus, kuris daugelio buvo nesuprastas ir neįvertintas“, – rašė Tauro apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas.
Justinas Lelešius-Grafas, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas,
Dienoraščiai, Kaunas, 1994, p. 126, 127.
1999 m. kovo 1 d. V. Navickui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1999 m. kovo 9 d. įsakymu jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis, Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. gegužės 14 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus 4-ojo laipsnio ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius) (po mirties).
Rūpintojėlis netoli Rudaminos vls. stribų būstinės pastato niekintiems 1944–1954 m. Rudaminos apylinkėse žuvusiems Dainavos ir Tauro apygardų partizanams atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Lazdijų r. Lazdijų sen. Rudaminos mstl. Vytauto g. ir Jotvingių tako kampas. J. Paršeliūno nuotr., 2009 m.
Parengė Rūta Trimonienė
