Partizanai: Istorija ir dabartis

Bronius Krivickas gimė 1919 m. lapkričio 17 d. Biržų aps. Pasvalio vls. Pervalkų k. Antano Krivicko ir Onos Čingaitės šeimoje. Turėjo seseris Oną, Veroniką, Stasę ir brolius Antaną, Joną, Juozą. 1929 m. šeima persikraustė į Biržų aps. Nemunėlio Radviliškio vls. Kiauliškių vienkiemį. Bronius baigė Suosto pradžios mokyklą, 1938 m. – Biržų Antano Smetonos gimnaziją. Tais pačiais metais pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universitete Teologijos-filosofijos fakultete.

1938–1940 m. B. Krivickas rašė noveles, kurios buvo spausdinamos leidiniuose „Ateitis“, „Studentų dienos“ ir „Darbininkas“. Be jau minėtų leidinių, kaip kritikas bendradarbiavo „Naujojoje Romuvoje“ ir „XX amžiuje“. Per „Šatrijos“ meno kuopą susipažino ir bendravo su iš visos Lietuvos susirinkusiais literatais, kurie vėliau buvo pavadinti žemininkų karta. Atostogų metu grįždavo tėviškėn. Tėvas sugrįžusį sūnų neužmiršdavo ir prie ūkio darbų spustelėti. 1940 m., vairuodamas traktorių, žuvo brolis Antanas.

Lietuvai atgavus Vilnių, B. Krivickas su kolegomis persikėlė sostinėn tęsti studijų Stepono Batoro universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos skyriuje. Dalyvavo visuomeninėje veikloje. Tačiau džiaugsmą aptemdė pirma bolševikų, paskui nacių okupacijos. Pastarosios metu B. Krivickas ėmė reikštis ir kaip teatro kritikas, išspausdino keletą svarių rašinių apie Panevėžio ir Vilniaus teatrų spektaklius. 1943 m. vasario 15 d. baigė studijas ir tapo diplomuotu lituanistu. Tais pačiais metais naciai uždarė universitetą. Kad kaip nors apsisaugotų nuo išvežimo darbams į Vokietiją, gal ir markę kitą užsidirbtų, nuo 1944 m. B. Krivickas pradėjo talkinti „Kūrybos“ žurnalo redaktoriui Juozui Keliuočiui.

Karo metų periodikoje paskelbė keletą apsakymų, liudijančių bręstantį beletristo talentą. 1944 m. vasarą jis praleido pas seserį Oną. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, nuo 1944 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti mokytoju Biržų gimnazijoje.

NKVD iškvietimai į savo būstinę galėjo reikšti tik areštą ar verbavimą, todėl jis pradėjo slapstytis, dažnai apsilankydavo pas partizanus, kurių gretose kovojo ir du jo broliai. 1945 m. vasario mėn. pasitraukė iš legalaus gyvenimo.

1945 m. liepos 29 d. Biržų aps. Biržų vls. Tylinavos k. Dagio sodyboje kartu su bendražygiais žuvo brolis Juozas, tėvai buvo išvaryti iš namų, jų sodyba sudeginta. 1947–1948 m. B. Krivickas dažniausiai apsistodavo pas žmones ir tik vasarą praleisdavo miške. 1948 m. vedė Smilgių pradžios mokyklos mokytoją Marytę Ziemelytę. Saugumui ėmus įtarti ir sekti žmoną, 1949 m. pasitraukė į Biržų girią pas Dariaus ir Girėno rinktinės partizanus. 1948 ir 1949-ieji B. Krivickui buvo kūrybingiausi: parašyta daug sonetų, išversta per 70 Goethe‘s eilėraščių (1949 m. visas pasaulis minėjo didžiojo poeto 200-ąsiais gimimo metines).

1948–1949 m. suaktyvėjus MVD kariuomenei, žuvo daug šios rinktinės partizanų. Likusiems vadovavo Petras Tupėnas-Ąžuolas, o jo pavaduotoju buvo B. Krivickas. Dažniausiai jis vaikščiodavo vienas. Atsisėdęs nuošaliau kurdavo eiles, kurias vakare prie laužo deklamuodavo. Dažnai eilėraščius perrašinėdavo ranka ar mašinėle ir dalindavo žmonėms. Išmoko latvių kalbą, ypač domėjosi rusų literatūra.

Apie 1951-uosius Biržų girioje buvo likę tik kelios dešimtys partizanų, kai kurie glaudėsi Latvijos miškuose. B. Krivickas dažniausiai pas žmones užsukdavo su Steponu Giedriku-Giriečiu ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu.

Spėjama, kad paskutinį kartą viso Biržų krašto partizanų atstovai kartu susirinko 1951-ųjų rugpjūtį, kai trys Vyčio apygardos pasiuntiniai pasiūlė iš pakrikusių kovotojų įkurti tėvūniją. Taip iš penkių būrių buvo įkurta Pilėnų tėvūnija, kuriai vadovavo S. Giedrikas. Tikriausiai šio susitikimo metu susitarta, kad B. Krivickas pereis į apygardos štabą ir rūpinsis spauda. 1951 m. rudenį B. Krivickas jau buvo Panevėžio r. Taruškų miške.

Nuo 1952-ųjų pradžios leistas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Rytų Lietuvos partizanų srities leidinys „Laisvės kova“ (sausio–rugpjūčio mėn. pasirodė 6 numeriai pusės rašomojo lapo formato, kurių apimtis apie 30 puslapių, dauginta mašinėle: LLKS visuomeninės minties leidinyje „Prie rymančio Rūpintojėlio“ nurodyta, kad LK tiražas – 120 egz.). Liepos mėn. išleidžiamas pirmasis atgaivintos „Aukštaičių kovos“ numeris (dauginta mašinėle, 4 rašomojo lapo formato puslapiai). 1952 m. rugsėjo 8 d. vykusiame LLKS Tarybos Rytų Lietuvos sekcijos narių sąskrydyje šių ledinių de jure redaktoriumi buvo paskirtas Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas B. Krivickas-Vilnius.

1952 m. rugsėjo 21 d. Rytų Lietuvos partizanų srities štabo bunkerį išdavus neištvėrusiam kankinimų srities vadui Jonui Kimštui, apie tūkstantį MGB vidaus kariuomenės 6-ojo būrio kareivių apsupo Troškūnų r. Raguvos mišką (dabar Panevėžio r.). Operacijos metu buvo surasti 3 šios srities bunkeriai. Viename iš jų susišaudymo metu žuvo srities štabo Visuomeninės dalies viršininkas, „Laisvės kovos“ ir „Aukštaičių kovos“ laikraščių redaktorius, poetas B. Krivickas-Vilnius ir Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies viršininkas Mykolas Blinkevičius-Nemunas. Jų palaikai buvo užkasti dvidešimt metrų nuo bunkerio. Po metų žuvusio partizano tėvas Antanas Blinkevičiaus V. Strigūnas, P. Tarasevičius, A. Morkūnas ir V. Bilys-Vizirka atkasė žuvusiųjų palaikus ir juos slapta palaidojo Panevėžio r. Raguvos sen. Putiliškių k. kapinėse. Tiksli palaidojimo vieta vis dar neišaiškinta. 1995 m. liepos mėn. kapinėse buvo įrengta paminklinė plokštė, 1996 m. rugpjūčio 17 d. atidengtas skulptoriaus V. Ulevičiaus paminklas. 1999 m. buvo išleista Virginijaus Gasiliūno sudaryta knyga Broniaus Krivicko raštai. 2008 m. žuvimo vietoje pastatytas dizainerio R. Navicko sukurtas tipinis atminimo ženklas.

1953 m. balandžio 6 d. Latvijoje Bauskės r. Skaistakalnio (Surgienių) miške žuvo paskutinis brolis Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Pilėnų tėvūnijos būrio vadas Jonas Krivickas-Kirvis.

Po mirties B. Krivickas apdovanotas 2-ojo laipsnio Laisvės kovos kryžiumi. 1997 m. gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 1998 m. gegužės 13 d. įsakymu jam su teik tas kapitono laipsnis, o Lietuvos Res pub li kos Pre zi den to 1998 m. lapkričio 18 d. dekretu – Vyč io Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didysis kryžius) (po mirties).

LLKS Rytų Lietuvos partizanų srities laikraščio „Laisvės kova“ viršelio faksimilė, 1952, gegužė, Nr. 5. Šiame numeryje išspausdintas M. Būtvydžio [Br. Krivickas] eilėraštis „Audroj“, rašytas 1949 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

 

LLKS Rytų Lietuvos partizanų srities leidinio „Laisvės kova“ viršelio faksimilė, 1952, sausis–vasaris, Nr. 1–2.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų

 

Rytų Lietuvos partizanų srities Visuomeninės dalies viršininkas Bronius Krivickas (viduryje) su Vyčio apygardos Pilėnų tėvūnijos vadu Steponu Giedriku-Giriečiu (dešinėje) ir Alfonsu Valentėliu-Bankininku Vailokaičiu (kairėje). Biržų giria, 1951 m. rugpjūtis. Broniaus Krivicko raštai. Parengė V. Gasiliūnas, Vilnius: LGGRTC, 1999, p. xliv

Paminklas slapta iš Raguvos miško perkeltiems ir šiose kapinėse palaidotiems 1952 m. rugsėjo 21 d. žuvusiems Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) partizanų srities štabo Visuomeninės dalies viršininkui, „Laisvės kovos“ ir „Aukštaičių kovos“ laikraščių redaktoriui, poetui B. Krivickui-Vilniui ir Vyčio apygardos Gedimino rinktinės Aušros tėvūnijos Visuomeninės dalies viršininkui M. Blinkevičiui-Nemunui atminti. Bendras paminklo ir atminimo lentos vaizdas. Panevėžio r. Raguvos sen. Putiliškių k. kapinės. Atidengtas 1996 m. rugpjūčio 17 d. Paminklo aut. Vytautas Ulevičius. R. Trimonienės nuotr., 2001 m.

 

LGGRTC medžiaga

(Pagal Virginijaus Gasiliūno sudarytą knygą „Broniaus Krivicko raštai“ ir
Šiaurės Rytų Lietuvos partizanų sritis. Atlaso 1 dalį: Dariaus ir Girėno rinktinė, Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardos 2019 m.
parengė Rūta Trimonienė)