PARTIZANŲ VADĄ ANTANĄ BAKŠĮ-GERMANTĄ PRISIMINUS
VAKARŲ LIETUVA
1953 m. žuvo paskutinis Jūros srities partizanų vadas, LLKS prezidiumo pirmininko pavaduotojas Antanas Bakšys-Klajūnas, Germantas, 1998 m. apdovanotas Antro laipsnio Vyčio kryžiumi (po mirties). Tai - viena ryškiausių LLKS asmenybių, įsisąmoninusi tuometinę Lietuvos padėtį, tikroviškai įvertinusi ginkluotojo pasipriešinimo galimybes ir tos kovos ateitį. Sunkiausiu partizaninės kovos laikotarpiu - 1952 metais, kai buvo sudėta tiek daug aukų, A.Bakšys tvirtai likėjo mūsų tautos išlaisvinimu. Pagerbdami A.Bakšio atminimą, norime papildyti turimas apie jį žinias archyvine medžiaga, kuri bus straipsnio "Alma mater auklėtiniai kovos sąjūdyje" (LKA Nr.18).
Susikūrusi studentų pogrindinė organizacija Vieningoji darbo sąjunga (VDS) 1951 m. pradžioje užmezgė ryšį su Kęstučio apygarda. Kartu su VDS narių pogrindžio spaudai skirta medžiaga perdavė ir dokumentą -"Ištrauką iš VDS konferencijos rezoliucijos" (žr.LKA Nr.18, 124 psl.), kurioje buvo išdėstytos programinės VDS nuostatos. Matyt, tos nuostatos sudomino ginkluotojo pasipriešinimo vadus ir tokiu būdu šis dokumentas pateko į Jūros srities štabą tuometiniam jo vadui A.Bakšiui-Germantui. 1951 m. Germantas parašė laišką VDS nariams (dok.l), kuriame pabrėžė LLKS ir VDS pagrindinių idėjų bendrumą. Laiško turinys rodo Germanto tvirtą valią ir dvasios stiprybę, nes ir tuo sunkiausiu ginkluotam pasipriešinimui laikotarpiu jis turėjo Lietuvos ateities viziją, matė kelius ir būdus, kaip atkurti laisvą, demokratinę Lietuvą, kad joje būtų gera gyventi jos piliečiams.
Germantas savo laiške pranešė, kad"... pradėtas kurti Vakarų Lietuvos srityje naujas politinis Sąjūdis su aiškia programa", kuris su "LLKS pagalba būtų tuoj pat išplėstas visoje Lietuvoje". VDS nuodugniai apsvarstė Germanto laišką, jo kritines pastabas ir pasisakė už visišką vienybę su naujuoju judėjimu, bręstančiu Vakarų Lietuvoje, sutiko jį remti savo darbais. Savo atsakyme į Germanto laišką (byloje išliko to atsakymo juodraštis, dok. 2) VDS sekretoriatas išreiškė norą įsijungti į naujai kuriamą politinę sąjungą.
Germanto iniciatyva ir pastangomis kuriamas sąjūdis gana greit pasirodė Vyčių sąjungos programinių dokumentų pavidalu (žr. LKA Nr. 7. psl.84). VDSvisus Vyčių sąjungos dokumentus gavo 1952 m. vasarą, bet dėl VDS narių suėmimų 1952 m. rudenį nespėjo apsvarstyti. Tolimesnis Vyčių sąjungos kūrimosi darbas, matyt, nutrūko dėl Germanto ir jo štabo žūties 1953 m. sausio mėn. Pripažindamas VDS ir įjungdamas ją į LLKS idėjinės-politinės kovos barą, Germantas išvedė šią organizaciją į plačią kovos areną. Ta aplinkybė pakėlė VDS narių dvasią ir ryžtą siekiant užsibrėžto tikslo. Vyčių sąjungos programinės nuostatos atitinka LLKS 1949 02 16 priimtos Deklaracijos dvasią. Dabar, palyginę Vyčių sąjungos ir VDS pagrindines programines nuostatas, galime teigti jų giminingumą. Geri VDS santykiai su Vakarų Lietuvos partizanų vadovybe iš dalies atsispindi ir buvusiame KGB archyve aptiktoje medžiagoje.
Vaidoto rinktinės vado pavaduotojas Antanas Šablauskas-Aras savo laiške, rašytame Germantui 1952 06 28 (dok.3), rašo, kad per ryšininką K.Banį-Zabrį su VDS užmegztas glaudus ryšys. Toliau rašoma, kad VDS atstovai pageidauja artimiausiu metu susitikti su Vakarų Lietuvos partizanų vadovybės įgaliotiniais aptarti bendros kovos reikalų.
Iš Kęstučio apygardos štabo viršininko Jono Vilčinsko-Algirdo laiško "Kovos Broliui", rašyto 1952 0713 (dok.4) matyti, kad Vakarų Lietuvos pogrindinės spaudos leidėjai labai vertino VDS nario A.Bitvinsko-Kerano patriotinę poeziją ir prašė atsiųsti rankraščius, kad galėtų pasidaryti jų nuorašus.
Nors ir neilgai VDS bendravo su Vakarų Lietuvos partizanų vadovybe, išlikusi archyvinė medžiaga liudija, kad jų veikla dėl Lietuvos ateities buvo bendra ir vieninga. Bendrų pastangų dėka tolimesnis bendradarbiavimas būtų buvęs žymiai platesnis ir veiksmingesnis, jei ne dramatiški Germanto štabo ir VDS likimai.
Lyg atspėdamas šių dienų politinį susiskaldymą Lietuvoje, Germantas "Vyčių sąjungos laikinuosiuose įstatymuose" "pasmerkia buvusias ir esamas grupines, partines ir kitokias nesantaikas ir susiskaldymui partijomis nepritaria", bei teigia, kad "komunistų partija, kaip diktatūrinė ir priešinga lietuvių tautos siekiams, turi būti uždrausta". Germanto idėjos ir mintys - laisvė, teisingumas, pasiaukojimas - praėjusios laiko išbandymą, Lietuvai tebėra svarbios ir šiandien.
Celestinas Ajauskas, Kazimieras Banys, Vytautas Bukauskas, Adomas Lukoševičius
Dokumentas 1. Antano Bakšio-Germanto 1951 12 10 laiškas
BRANGŪS BROLIAI!
(Skiriu VDS nariams)
"Gyva tauta, nors ir būtų menka, per vargą ir kančias stipri išauga, nublukęs žvilgsnis tampa kaip erelių ir valia užsigrūdina kaip plienas. Bet jei tauta nepakelia nelaimės ir nesužadina į dvasios žygį, tada ji neverta išgelbėjimo". H.Ibsenas
"Aš dar gyva, gyva!" - nebylus lietuvių tautos šūksnis glūdi sukrešusia-me kraujyje išniekinto partizano, numesto ant gatvės grindinio. "Aš dar gyva!" - tolimu aidu nuskamba jos šauksmas iš Sibiro taigų ir tamsių kasyklų požemių gaunamuose laiškuose, pilnuose nepalaužiamo tikėjimo Tėvynės prisikėlimu, šviesia ateitim. "Aš dar gyva..." - suvirpa jos balsas ištiestoj pagalbos rankoj, bolševikų terorizuojamo ir nualinto valstiečio, pasidalijančio paskutiniu duonos kąsniu ir pastoge su partizanais. "Aš dar gyva!" - nuaidi Vėlinių vakaras Kauno kapinėse. Taip, lietuvių tauta gyva. Užgriuvusi didžiulė nelaimė - vienuolikos metų žiauriausia vergija - nesutriuškino jos. Ji gyva jos liaudyje, liaudyje, kovojančioje ir kenčiančioje liaudyje, paliktoje likimo valiai tų, kurie skelbėsi jos vadais esą, skelbėsi geriau mirsią su ja kartu, bet nevergausią. Ir tikrai. Galime drąsiai didžiuotis savo liaudim, bet... ne inteligentija (dauguma jos!). Didžioji dalis šio elito, liaudies kruvino prakaito dėka iškopusio į šviesą ir vėliau mitusio jos sultimis, sunkiausioje valandoje paliko ją ir vergiškai šliaužioja šiandien prie amerikiečių ar bolševikų kojų arba tūno kaip šikšnosparnis, laukdama vėl "tinkamos sau valandos". Tai - skaudi tiesa.
Amžių bėgyje gyvenimo audrų blaškoma lietuvių liaudis užsigrūdino. Ji pakelia šiandien didžiausius smūgius, bet... joje slypinti didelė jėga -laisva dvasia, gimtosios žemės meilė ir troškimas šviesesnio gyvenimo -negaudama įsilieti į pozityvų darbą, be to, veikiama nuolatinio bolševikų teroro, vis daugiau blėsta, it nekurstoma ugnis. O čia kaip tik pats laikas (tikriau jau pavėluota) visas jos jėgas nukreipti į pasiruošimą paskutinei laisvės kovos stadijai - išsilaisvinimui, į pasiruošimą naujam gyvenimui.
Jau pribrendo laikas paruošti ją sąmoninga kovotoja už naujos, socialiai teisingos santvarkos sukūrimą, o čia iškyla ir dar vienas uždavinys (pasiekus mus tikslesniom informacijoms iš anapus geležinės uždangos): įspėti tautą būti budria ir nepulti glėbin "naujųjų išvaduotojų", kurie jau šiandien, būdami dar Vakaruose, pešasi ir riejasi dėl būsimų šiltų vietų. Visa tai - didelis, skubus ir nepaprastai svarbus mūsų tautos ateičiai darbas, kurį, aišku, tegali atlikti tik inteligentija. Ir tai turi būti atlikta kuo skubiausiai, nes paskum bus per vėlu. Deja, jai tai ne galvoj, o be to, jau yra netekusi ir savo autoriteto liaudyje. Kame išeitis? Visos viltys glūdi jaunojoje, vis priaugančioje inteligentijos kartoje. Bet čia kyla klausimas, ar ji, bolševikų klaidinama ir terorizuojama, supranta tai, ar joje kyla nauja dvasia, naujos idėjos? Ar nepabūgs už jų įgyvendinimą atiduoti ir didžiausią auką? Juk amžių patirtis rodo, jog miršta idėjos, jei nėra kas už jas aukotųsi. Ir čia, mūsų džiaugsmui, turime konstatuoti: "taip". Jos pirmųjų, nedrąsių žingsnių aidas - ir VDS (panašių teko sutikti ir daugiau). Tai skamba ir Jūsų rezoliucijoj:
"...Greta ginkluotų kovos būrių pastaruoju metu diena iš dienos auga nauja, laisva nuo praeities ir dabarties ydų sąmoninga, tyli karta (mano pabraukta, - Germ[antas]), kuri kaip dauguma pažangiųjų žmonių supranta, kad kol "komunizmas" bolševikų partijos bus kuriamas pagal šiuolaikinę jos liniją, tol TSRS darbo žmonės ir surišusios savo likimą su bolševikais tautos kęs skurdą, dvasinį pažeminimą ir žmogaus vertės sumenkinimą..."
Bet kodėl "tyli karta?" Kaip gali sąmoningas, laisvas nuo praeities ir dabarties ydų jaunimas, supratęs tiesos kelius, tylėti? Tai - nusikaltimas. Jis negali, negali tylėti. Šis jaunimas turi virsti jauna, aktyvia, kūrybiška jėga, praskinančia ir parodančia liaudžiai kelią į šviesų gyvenimą. O čia kiekviena valanda brangi, nes, kaip sako mūsų liaudis: "Ne laikas šunis lakinti, kai reikia eiti medžioti". Jūs ir patys tai pabrėžiate:
"...Ateis laikas šaukti prie ginklo, kovoti ir statyti kitą socialiniai teisingą, išvaduojančią žmogų iš bet kurio išnaudojimo, santvarką. Tam momentui reikia dabar ruoštis, kad užtikrinus greitą priešo sužlugdymą ir kilnių idėjų įgyvendinimo pagrindą."
Arba vėl:
"... kūrybiškumą ir aktyvumą reikia kuo greičiausiai atnaujinti, nes pati savaime naujoji Lietuvos laisvė negali atsirasti. Reikalinga tam tikromis priemonėmis, atitinkančiomis esamą tikrovę, jungti tylinčias pavienes tautos jėgas į kolektyvus prispaustos liaudies dvasios kėlimo, laisvės iškovojimo ir naujo gyvenimo pastatymo tikslais..."
Jūs visiškai teisingai spėjate (pagal mūsų, LLKS, turimas žinias), jog:
"...po bolševizmo sutriuškinimo sudėtingų įvykių rezultate gali būti primesta svetima mūsų žmonėms, siekiantiems naujo laisvo gyvenimo, santvarka, jei mes patys, suprasdami bolševikinį gyvenimą, ir toliau liksime tylūs, jei savo gėdai atsisakysime nuo kiekvieno doro žmogaus teisės ir pareigos kovoti dėl šviesios tautos ateities..."
Išnagrinėję pagrindines šiuo klausimu mūsų nuomones, gausime tik vieną bendrą tvirtą nuomonę: jaunosios kartos inteligentija turi jau šiandien pakilti kovon už sužadinimą blėstančios liaudies dvasios, už įsisąmoninimą jos ir parengimą ateities kovoms dėl laisvės ir naujos santvarkos sukūrimo.
Čia gali kilti klausimas: "O kur dingo LLKS, kodėl ji nesiima tam darbui vadovauti?" Čia turiu pažymėti štai ką:
1. LLKS dėl inteligentijos išdavystės ir dėka didžiulių aukų susikūrė ir išsilaikė iki šių dienų, o dabar randasi labai sunkioje padėtyje (trūkumas intelektualinių pajėgų).
2. Dėl tos pačios išdavystės - sąjūdis praeity padarė daug klaidų, kas labai atsiliepė šiandien, užkirsdamas daug kur kelią.
3. Sąjūdis susisaistęs susitarimu su VLIK’u, kas suriša jam rankas.
4. Tik didžiausiom aukomis pasiekus centralizaciją, bijoma naujo susiskaldymo, kuris galėtų kilti paskelbus aiškią programą, atitinkančią naujus liaudies ir jaunosios inteligentijos siekimus.
Bet būtų klaida manyti, jog sąjūdžiui vadovaujančių tarpe nėra žmonių tai suprantančių ir pasiryžusių kovoti už naujus siekius. Bet tuo keliu, kuriuo jūs manote eiti, mano nuomone, sunku pasiekti nors patenkinamų rezultatų.
"...Būtų neprotinga kalbėti apie plačias, masines sąjungas, kurias priešas greitai gali susekti, likviduoti. Bet gana tikslinga vienytis priešakiniams bendraminčiams į atitinkamus apibrėžtus organizacinius pavidalus, kolektyvus, kurie užtikrins ir savalaikį išsilaisvinimo darbą, veiksmų koordinavimą ir aktyvią paramą pogrindinei spaudai bei kitoms kovojančioms gru-
puotėms". (Ištrauka iš Jūsų rezoliucijos). Štai dėl ko:
1. Pavienios grupelės neturi priemonių ir galimybių dirbti platesnį ideologinį darbą tautoje (rėmimas pogrindžio spaudos, siekiančios tik informuoti tautą apie politinių įvykių raidą, jokio kovos fronto neišplėš).
2. Negalimas joks veiksmų koordinavimas neturint centralizuoto vadovaujančio organo.
3. Pavienės grupelės neturi galimybių gauti informacijų apie pabėgusių “vadų-vadukų” darbą Vakaruose, jų pasirengimus, kas ypač svarbu parengiant tautą kovai už naujos santvarkos sukūrimą.
Kiek rodo pogrindžio patirtis - įmanoma sukurti platesnę organizaciją, sujungiančią tam tikra sistema susidariusius jaunosios inteligentijos tarpe kolektyvus, pasiryžusius kovai dėl laisvės ir šviesesnės ateities. Tuo tikslu imtasi iniciatyvos ir pradėta kurti Vakarų Lietuvos Srityje (iš kur išplaukia iniciatyva) naujas politinis sąjūdis su aiškia programa, kuris su LLKS ryšių sistemos ir jos sąmoningiausių narių pagalba stengsis sujungti šias grupes ir sukurti naują, leisti specialų spaudos organą (naujų idėjų propagavimui). Gavus teigiamų rezultatų, šis sąjūdis LLKS pagalba būtų tuoj pat išplėstas visoje Lietuvoje. Į šio sąjūdžio vadovavimą bus stengiamasi įtraukti legalias, gabias intelektualines pajėgas iš jau esančių ir ateityje susidarysiančių grupių. Pasisakyti smulkiau apie šio naujojo sąjūdžio siekimus dėl laiko stokos šiuo metu negaliu, bet užtikrinu, jog tai neapvils Jūsų, ir tikiu, jog sutiksite pilnai įsijungti į darbą. Sekantį kartą galėsiu suteikti pilną informaciją.
Todėl jau dabar drįstu prašyti paramos ideologiniais straipsniais, kovinga-patriotine beletristika ir kt., kas galėtų padėti atlikti uždavinius, iškilusius prieš jaunąją kartą. Būtų nepaprastai gera, jei būtų galima sukombinuoti iš spaustuvės ar raidžių, ar bent matricų, didesnį kiekį kalkių.
Ryšys su šiuo sąjūdžiu eis tuo pačiu keliu, adresuojant jam siunčiamą paketą "Dubysos ainiui".
Jėgų ir sėkmės kovoje už laisvę ir naujų idėjų įgyvendinimą!
Dokumentas 2. Vieningosios darbo sąjungos sekretoriato laiškas-atsakymas
Pranešame, kad Jūsų laiškas gautas ir apsvarstytas DS narių plenariniame susirinkime. Priimdami dėmesin Jūsų laiško turinį, pareiškiame:
1. VDS yra solidari bręstančiam Vakarų Lietuvoje judėjimui ir sutinka jį remti savo darbais.
2. Sėkmingesnei kovai prieš bolševikinę okupaciją ir ateities kuriamajam darbui reikalingas vieningumas ne tik organizacijų, krašto, bet ir viso pasaulio mastu. Sutinkamai su tuo, VDS nėra priešinga įsijungti į Jūsų organizuojamą politinę sąjungą, jeigu jos siekimai daugiau ar mažiau atitiks VDS tikslus (svarbiausia - ateities atžvilgiu).
Šiuo klausimu VDS aiškiau pasisakys susipažinus su Jūsų organizacijos programa.
3. Nepriklausomai nuo galimų programinių prieštaravimų, VDS bolševikinės okupacijos metu pasiruošusi palaikyti su Jumis bendradarbiavimo ryšius, kiek tai bus reikalinga jėgų vieningumui ir bendrojo smūgio krypčiai prieš bolševizmą ir kt. laisvės priešus.
4. Jūsų iškelti trūkumai mūsų įvade į programos ir įstatų reikalu priimtą rezoliuciją iš dalies yra teisingi. Tačiau VDS, matuodama savo sumanymus pagal jėgas ir atsižvelgdama į realias to meto aplinkybes, turėjo pagrindą tada daryti panašias išvadas. Šiandien anas, kaip extra suformuotas dokumentas, yra jau pasenęs ir pakeistas nauju.
5. Glaudesnio bendradarbiavimo reikalu VDS pageidauja artimiausiu laiku gauti Jūsų organizacijos programą ir reguliarias informacijas apie darbą ir dalykų padėtį.
6. VDS dėkoja Jums už brolišką pasitikėjimą ir malonų kvietimą įsijungti į bendrą laisvės kovotojų frontą.
VDS sveikina didžiai reikšmingo, racionalaus, istorinio reikalo iniciatorius, linki bendram reikalui visapusiškos ir galutinės pergalės mūsų tautos labui.
VDS sekretoriatas
Dokumentas 3. Vaidoto rinktinės vado pavaduotojo Antano Šablausko-Aro 1952 06 28 laiškas A.Bakšiui-Germantui*
Broliui Germantui
Nors praėjo palyginti nedaug laiko nuo mūsų išsiskyrimo, bet kaip šiuo metu Jūs gyvenate, aš nežinau. Paskutiniu laiku man teko pergyventi skaudų įvykį: mus norėjo užmigdyti - nepavyko, šaudė ir nenušovė. Šiuo metu vėl keliauju tėvynės laukais ir dairausi iš kur ateis laisvė.
Gegužės pabaigoje užmezgiau tvirtą ryšį su VDS ir šiuo metu dažnai susitinku su Zabriu. Jūs tikriausiai prašėte VDS pagelbėti kalke ir rašomuoju popieriumu. Nedidelį kiekį jie jau turi. Iš jų kalbos galima buvo suprasti, kad atsisveikinant viso to galima gauti kiek reikia. Galima gauti ir matricų, bet jos brangios.
VDS manęs prašė Jums perduoti žodžiu ar raštu, kad jie su džiaugsmu priima Jūsų pasiūlymą ir žada kiek galėdami Jums padėti. VDS sekretoriatas pageidauja artimiausiu laiku susitikti su Jumis arba Jūsų įgaliotais asmenimis, susipažinusiais su Vakarų Lietuvos išsivadavimo judėjimo programa. Susitikimo tikslas - nustatyti bendrus kovos būdus dabar ir esant sunkiam laikotarpiui, o taip pat glaudų ryšį.
Iš savo pusės VDS skiria du įgaliotinius ir prašo Jus taip pat neatsisakyti ir nurodyti susitikimo vietą ir laiką. Pageidautina kaip galima greičiau.
Savo, o taip pat Zabrio vardu, noriu Jus paklausti, ar negalėtumėte kaip nors sutvarkyti "Prisikėlimo"? Pastebimi atvejai, kaip pavyzdžiui: prisikėlimiečiai užėjo pas Zabrį ir pareikalavo iš jo žalių kelnių ir aulinių batų. Zabrys sutiko atiduoti kelnes, o atiduoti aulinius batus kategoriškai atsisakė. Dėl to jie per daug netriukšmavo, nuėjo pas kitą mokytoją ir, kaip Zabrys pasakojo, nieko nesakė, jį sumušė ir atėmė 200 rublių.
Aš taip pat atsiskyriau ir negyvenu su broliu Vasariu, nes pavasarėjant mūsų nuomonės išsiskyrė. Jis tapo kažkokiu dievotai laimingu, o aš jo kalbom netikiu - kažin ar jomis galima tikėti. Jis nori mane taip pavaizduoti, kad manimi netikėtų žmonės ir tauta, pradėjo vaizduoti labai tykų
-----------
*Versta iš rusų k. išlikusio nuorašo. Vertė B.Ulevičius.
žmogų ir, kad tai, ką jis daro - viskas labai gerai, bet... Taip ir išsiskyrėme. Nežinau, kur ir kokiame kaime apsistosime.
Tai viskas, ką šiuo metu turėjau parašyti.
Laimės darbe ir kovoje.
Aras 1952 06 28
Užrašas ant voko: "Skubus" DUBYSOS AINIUI.
1952 06 27 ARAS
Pažyma: Originalas paimtas 1952 m. liepos 22 d. likviduojant vado Laulio-Paukščio ir partizano Jono Petraičio-Našlaičio būrį.
Išvertė: Šiaulių srities MGB 2N valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinis įgaliotinis leitenantas Makoveckas.
Kopija teisinga: LTSR MGB I skyriaus 5-ojo poskyrio (padalinio) vyresnysis operatyvinis įgaliotinis vyr. leitenantas Basenko
1952 m. rugpjūčio 16 d.
Laiško originalas yra Šiaulių srities MGB 2N valdybos I skyriuje.
LTSR MGB tardymo dalies skyriaus viršininko pavaduotojas, valstybės saugumo kapitonas. (Parašas ir pavardė neįskaitomi)
Dokumentas 4. Vaidoto rinktinės vado Jono Vilčinsko-Algirdo 1952 07 13 laiškas
Kovos broli
Pagaliau pavyko susitikti su KV. Pirmas įspūdis geras, atrodo, pavyks susigyventi. Spaudos leidimą manome organizuoti taip, kad mes paruošiame tik medžiagą, o dauginimu rūpinsis RN (partizanų rajonas). Šiuo metu kitaip elgtis neleidžia gyvenimo sąlygos; vėliau pažiūrėsim. Jei galite, perduokite mums šifrą ir spaustuvę, mes ją perduosime Svajūnui. Jam padėti dirbti žada Senukas. Ar galėsite persiųsti mums spaustuvę, praneškite man raštu.
Senuko sveikata gerėja, rudeniop galvoja pradėti vaikščioti, dėkoja už laišką ir linkėjimus. Dėl žinomų priežasčių jis pats laiško parašyti negalėjo, bet prašė visus perspėti, kad nesant būtino reikalo jo nelankytų. Senukui laiškus siųskite Ugnės adresu.
Su Svajūnu susitikti nepavyko. Kur jis buvo, kai aš jo ieškojau - neaišku. Ieškojau daugelyje vietų, tačiau surasti nepavyko. VS jau pradėjo organizuoti VA. Kai tik bus galimybė, tęsiu MA organizavimo darbą. VA organizavimo darbą VS pavedė Svajūnui, o TV - Arui ir Našlaičiui. Dauguma kovotojų VS nuoširdžiai ir pilnai palaiko.
Laukiu naujos korespondencijos. Dalį iš visuomenininkų gautos medžiagos panaudojau pats (dėl to prašau neįsižeisti, nes man reikalinga), o likusią dalį perdaviau Jums.
VS įstatai geri, paminėti visi punktai, tik man nepatinka žemės pardavimo draudimas. O kaip su nemokamu gydymu?
Paprašykite Kunoto, kad jis man atsiųstų esančius pas jį Kerano "VDS" eilėraščius nukopijavimui. Nepamirškite atsiųsti susipažinimui ir užsieninę korespondenciją.
Apie tolimesnius įvykius parašysiu vėliau, o dabar - laimės kovoje.
J.Algirdas
1952 0713
P.S. Laiškus man adresuokite "Noreikai"
Užrašas ant voko - LIEPSNAI Noreika 1952 07 13
Pažyma: Originalas paimtas 1952 07 22 likviduojant vado Laulio-Paukščio ir partizano Jono Petraičio-Našlaičio būrį.
Išvertė: Šiaulių srities MGB 2N valdybos 2-ojo skyriaus operatyvinio įgaliotinio pavaduotojas jaunesnysis leitenantas Musulas.
Kopija teisinga: LTSR MGB 1-ojo skyriaus 5-ojoposkyrio (padalinio) vyresnysis operatyvinis įgaliotinis vyr. leitenantas Basenko 1952 0816
Laiško originalas yra Šiaulių srities MGB 2N valdybos skyriuje.
LTSR MGB tardymo dalies skyriaus viršininko pavaduotojas, valstybės saugumo kapitonas (pavardė ir parašas neįskaitomi).
