PALEMONO PARTIZANŲ ŽŪTIES 50-METIS
Jonas Venckevičius
Sustok, keleivi, ir maldoje prisimink, jog mes čia žuvome už Tėvynę, kad gimta kalba gyvuotų ir laisvės rytas išauštų!
1948 m. rugsėjo 16-osios rytmetį Naujasodžio k., Pažaislio vls., įvykdytos žudynės buvo vienos didžiausių Kauno apylinkėse per visą partizaninių kovų laikotarpį. Sovietų nusikaltimai žmonijai neturi senaties, taigi ir teisminė atsakomybė neišvengiama. Šiandien surasti MGB archyvų dokumentai pakankamai tiksliai atskleidžia 50 metų senumo tragediją pakaunėje ir įpareigoja Lietuvos respublikos prokuratūrą pradėti teismo procesą. Žemė turėtų drebėti karo nusikaltėliams po kojomis ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijoje, Vokietijoje ar kur begyventų palemoniečių žudikai, jų organizatoriai.
Karinis nusikaltimas buvo parengtas Vilniaus MGB 2 N valdybos aukščiausios vadovybės, remiantis mjr.A.Sokolovo "metodika" - užverbuotų partizanų rankomis nukankinti laisvės kovotojus, griauti jų autoritetą tautiečių akyse. Ji Lietuvoje buvo ypatingai naudinga 1947-1949 m., nes tuo metu Stalinas oficialiai panaikino mirties bausmę. Taigi "smogikai" be skrupulų žudė visus įtariamuosius, jų šeimas ir atsitiktinius įvykio liudytojus, o organizatoriai toliau tęsė raudonąjį terorą. Jų "akcijų" mechanizmas nebuvo itin sudėtingas: "svetimas" partizanų būrys, atsitiktinai ištrūkęs po susišaudymo su čekistais iš apsupimo, ieško ryšio "nepažįstamoje" vietovėje. Patyrusių MGB specialistų parengti smogikai paprastai be didesnių pastangų įgydavo vietinių kovotojų pasitikėjimą, nes tai būdavo iniciatyvūs, su kruopščiai parengtomis "legendomis" asmenys, dažnai net kalbantys vietine tarme - taigi "tikri" lietuviai! Praradę žmoniškumą niekšeliai, į gudriai paspęstas žabangas gebėdavo įvilioti ne vieną, o neįgavę pasitikėjimo - žudydavo kiekvieną eilinį ar niekuo dėtą liudininką. Centrui gyvi buvo reikalingi tik vadai.
Tą rugsėjo 16 d. MGB smogikai sušaudė visus Grikšelių vienkiemyje vakarojusius palemoniečius: A rinktinės 6 bataliono vadą Joną Černiauską-Vaidotą, 28 m., Palemono būrio vadą Vytą Janavičių-Varpą, 21 m., DKA štabo ryšininkę Anastaziją Rumševičiūtę-Narsutę, 22 m., partizanus Petrą Vainių-Sakalą, 22 m., Bevardį - nežinomą partizaną, 23 m., ryšininkus-rėmėjus Juozą Grikšelį-Žvirblį, 55 m., Agotą Grikšelienę, 47 m., Skirmantę Grikšelytę, 17 m., Rožę Kuprėnienę, 75 m., sodybos šeimininkės motiną, tąnakt atsitiktinai nakvojusią.
□ Juozas Grikšelis. 1926 m. nuotrauka
□ Skirmantė Grikšelytė ir Petras Vainius-Sakalas, 1947-1948 m. žiemą Naujasodžio k. savo žūties vietoje
Didžiosios Kovos apygardos partizanų veikla buvo slopinama ypatingai nuožmiai ne vienerius metus ir būtent pagal provokatoriaus J.Markulio sukurtą masinių žudynių sistemą. Tačiau ne visada okupantams pavykdavo įgyvendinti numatytą "žaidimą": infiltruotas iš Vilniaus MGB centro anksčiau, kpt.Griežtas savo pragaištingą veiklą išvystė tik po Didžiosios Kovos apygardos vado Žaliojo Velnio (Jono Misiūno 1911-1947) ir DKA štabo viršininko Genelio (Benedikto Trakimo 1921-1998) suėmimo 1946 m. Tačiau, kaip rodo archyviniai dokumentai, naujasis "vadas" - išdavikas nežinojo visų savo ryšininkų gerai įslaptintų susižinojimo kelių ir kur vyks paskutiniųjų Palemono partizanų iš 6-ojo bataliono susirinkimas. Tik antrą naktį MGB smogikai, atsitiktinai atklydę į Grikšelių sodybą, rado visus ieškomuosius, išskyrus keletą, ir štabo ryšininkės Narsutės sukviestus partizanus, jų ryšininkus ir, be abejo, ūkininko šeimą. Naktiniai pokalbiai įgalino kpt.Švedrį(A.Zaskevičius), ltn.Kirvį (R.Ottingas) ir Bijūną pasalūniškai visus išžudyti, nes išsiaiškino, kad šie pakaunės ūkininkai yra "aršūs nacionalistai", aktyviai dalyvauja rezistenciniame judėjime ir palaiko ryšius tarp Žaliojo Velnio štabo ir šiaurinio užnerio kranto laisvės kovotojų. Jau nuo 1944 m. birželio čia pradėjo slapstytis ginkluotas "plechavičiukas" Petras Vainius, rasdavo prieglobstį kiti partizanai.
Žudymo laikas buvo numatytas iš anksto - rugsėjo 16-osios 9 val. Viskas įvyko labai greitai - per 2 min. Nepasigailėta ir užpečkyje miegojusios senutės. Vėliau gen.mjr.P.Kapralovas aiškinsis raporte į Maskvą, kad niekas senolės nežudė - "ji pati iš baimės numirė". Po 15 min. kaip ir buvo numatyta, atskubėję MGB garnizono kareiviai sukėlė pragarišką ugnį sodybos kryptimi. Inscenizuota "žūtbūtinė kova" turėjo pagrindinį tikslą - nieko nenukauti ir abiejų pusių "draugiškos" salvės virš galvų vis nukrypdavo į tuščią plotą. Tačiau įbauginti palemoniečiai ištisą valandą ne tik klausėsi netikėto mūšio atgarsių, bet ir stebėjo, kaip iš apsupties prasiveržė šeši "partizanai". Kaip rašoma "Potencialo" byloje, po inscenizuotos pagal visas karo taisykles kovos, vyko "bėglių" persekiojimas ir vietovės šukavimas. Taigi persirengėliai, turėdami tvirtą "alibi", galėjo tęsti pragarišką darbą kitoje vietovėje, nes turgaus dienomis gandai ypač sklandus... Slaptuose Vilniaus MGB 2 N valdybos kabinetuose, be abejo, buvo "išmąstytas" ir galutinis "kautynių" epilogas -parodomasis devynių tik šiaudais uždengtų negyvėlių išvežimas link Rumšiškių, t.y. savojo garnizono kryptimi, turėjęs imituoti savų kareivių nuostolius! Tačiau nuvažiavo netoli. Kaip byloja sušaudymo aktas, visi devyni buvo užkasti pakelėje - Gastilonių kaimo galulaukyje. Vėliau, norėdami nuslėpti savo kruvinus pėdsakus, čekistai be atvangos garsino dezinformaciją apie Narsutės dvigubą žaidimą, išdavystes! Net Kauno saugume "esančioms" Skirmantei ir jos senelei iš giminių priimdavo maistą, rūbus. Ištisus dešimtmečius šiose apylinkėse vis pasklisdavo prieštaraujančių gandų apie anūkėlės stebuklingą išsigelbėjimą, slapstymąsi Estijoje ar jos savižudybę saugume iššokus per langą.
Sušaudymo akte randame surašytą ginkluotę, kuria naudojosi paskutinieji Palemono partizanai: kulkosvaidis DP ir 3 amunicijos diskai, 2 automatai PPD, 2 pistoletai "Walther", 2 pistoletai "Parabellum", 3 granatos, 850 šovinių, dokumentai, atsišaukimai.
Vartant archyvinę "Potencialo" bylą, paaiškėjo, kokia lemtis buvo skirta Didžiosios Kovos apygardos "vado" Griežto pavaduotojui Vėjui. Pasirodo, mokytojas iš Kaišiadorių Pranas Žičius (1907-1969), galėjęs numanyti persirengėlių kėslus ir sužlugdyti operaciją, buvo suimtas dieną prieš lemtingąją rugsėjo 16-ąją. Išvengęs palemoniečių likimo, jis, generolo paliepimu, turėjo būti išnaudotas kitose klastingose akcijose. (Pastebėtina, kad ypatingo slaptumo sumetimais jo tikroji pavardė įrašyta tardytojo ranka vėliau, taigi mašininkė žinojo tik jo slapyvardį). Dėl to, po 10 metų kalinimo Intoje, negavęs teisės grįžti į Lietuvą, jis ten paslaptingai mirė. Vėliau perlaidotas Žaslių valsčiaus Paparčių parapijos kapinaitėse.
Vienintelis išlikęs gyvas liudytojas partizanas Vaidotas (Jonas Ožeraitis, g.1925 m.) tąkart pavėlavo atvykti į Grikšelių vienkiemį Naujasodyje, kur turėjo spręstis, kaip toliau tęsti kovą nuolatinių išdavysčių akivaizdoje. Netrukus po mįslingos emgebistų akcijos jis buvo suimtas ir ilgai kalintas gulaguose. Dabar gyvena Palangoje.
Dar vienas liudytojas - vienintelis išvengęs suėmimo ir žinojęs savo brolio Petro Vainiaus bendražygių likimą buvo A rinktinės Palemono partizanų būrio paskutinysis ryšininkas Vytautas Vainius (1928-1986), gyvenęs atokiame Žaliakalnio šlaite - Širvintų II take 10. Tai jo dėka Grikšelių kluone besislapstantys partizanai iki paskutiniųjų savo gyvenimo dienų galėjo palaikyti tiesioginį ryšį su išoriniu pasauliu ir sužinodavo paskutines Kauno naujienas. Kaip tik jis 1974 m. pirmas išdrįso prabilti, koks likimas ištiko jo brolį prieš 27 metus pakaunėje. Iki paskutiniosios savo gyvenimo minutės jis didžiuodavosi broliu ir minėdavo tik iš geriausios pusės, nes būdamas švelnaus būdo, giliai tikintis krikščionis ir savo rezistencinėje veikloje negalėjo neišlikti humanistas. Nepaisydamas aplink siautėjusių baisybių, šis taurus Lietuvos patriotas, liko ištikima priesaikai ir ką privalėjo - atidavė: - qede Ruod debes!*
-----------
*Atiduok, ką privalai! - lot.
Vytautui Vainiui nebuvo lemta sulaukti laisvės ryto - klastingos ligos pakirstas buvo palaidotas simboliniame brolio kape Panemunėje. Viena stebino jo šeimos tragedijoje: kaip jam ir tėvams pavyko išvengti tolimesnių represijų. Atsakymą iš dalies paaiškino "Potencialo" byloje rastas pirminis sušaudymo aktas, kuriame tarp užmuštųjų neatpažintas buvo Petras Vainius, pavadintas klaidingai dvejais metais vyresniu Pranu Ulozu iš Kapitoniškių, t.p. Sakalu, bet žuvusiu anksčiau. Tik po 3 savaičių generolo pranešime patikslinama, kad tai buvo Petro Vainiaus kūnas. Jo šeimos likimą galėjo pakreipti dar viena aplinkybė - nenoras demaskuoti ypatingo slaptumo, operacijos, kad nepakenktų tolimesniems smogikų veiksmams. Be to šį varganą "brazilkos" darbininkų šeima jau negalėjo pakenkti režimui.
Vieną iš sušaudytų Palemone - Kauno VIII gimnazijos moksleivį Petrą Vainių-Sakalą jau 1944-ųjų rudenį suėmė Smieršo kontržvalgybininkai -mjr.Michailo Livišico ir j.ltn.Romano Celkovo įsakymu. Perkūno ai. 4-to namo rūsyje jį tardė vyr.ltn.Sergiej Jegorov. Tai jie buvo "krikštatėviai" būsimojo Palemono partizano, kuris be jokios kaltės kemtėjo GUL'age, vargo statybos batalionuose, turėjo bėgti iš Estijos ir tėviškėje išeiti miškan. Taigi šie trys karininkai, beje, visi kauniečiai, dėvintys svetimos kariuomenės uniformą, uoliai vykdė visus okupacinio rėžimo įsakymus.
□ Agota Grikšelienė ir Skirmantė Grikšelytė. 1943 m. nuotrauka
□ Vladas Pašubinskas ir Petras Vainius statybos batalione Maskvoje, Perovo 0329-B, 1946 08 16
□ Jonas Venckevičius-Anbo. 1954 m. nuotrauka
□ Vytautas Vainius, Palemono partizanų būrio paskutinysis ryšininkas
Po mūsų* suėmimo 1944 11 7 "Smeršo" kontražvalgybininkams nepavyko atskleisti moksleivių grupės grupės ryšių su Didžiosios Kovos rinktinės partizanais Palemono apylinkėse, veikusiais nuo 1944-ųjų birželio. Kartu dalyvavęs Algirdas Kačiuška nežuvo 1944 m., kaip rašoma knygoje "Žalio Velnio takais" (K.1995, P.185), bet buvo "Smeršo" suimtas ir 10 metų kalintas Komijoje (dabar gyvena Kaune).
-----------
*Apie autorių. P.Vainiaus bendražygis Jonas Venckevičius-Anbo, g.1927 m. Kaune. Mokėsi J.Jablonskio pradžios mokykloje, Kauno VIII gimnazijoje. Dalyvavo visuose penkiuose pasipriešinimo prieš abu okupantus. 1941 m. sukilėlis, veikė prieš nacius ir ginkluotame pasipriešinime prieš sovietus iki suėmimo 1944 11 07, onuo 1970-ųjų įsijungė į du dešimtmečius užsitęsusią ketvirtąją-dvasinę rezistenciją. Sugrįžęs iš gulagų suklastotais dokumentais. 1955 m. baigė KMI.
Arūno Vaitkaus slapyvardžiu pogrindinėje "Aušroje" 1983 m. išspausdinau apybraižą apie Petrą Vainių-Sakalą. Taip 1988 m. Čikagoje išleistoje L.Kerulio knygoje "Pokario Lietuvos laisvės kovotojai" pirmą kartą buvo paminėtas šio atkaklaus pakaunės partizano vardas.
1991 06 01 d. žudynių vietoje prie Vilniaus greitkelio (dabar Ateities pl.50) J.Venckevičiaus iniciatyva pastatytas metalinis kryžius - pašventintas 1991 10 06.
Viešpatie, priglausk dangaus karalystėje visus nekaltai pasmerktuosius!
Žudynių organizatoriai: 1. Mjr.Sokolov Aleksiej lvanovič( 1914?-1994?) - MGB 2-N Vald. 2-o sk. 5-o posk. v-ko pav.; 2. Gen.mjr.P.Kapralov (MGB min.pav., 2-N Vald.v-kas); 3.Plk.I.B.Počkaj (2-N Vald.v-ko pav.); 4. Vyr.ltn.A.Grišečkin; 5. Ltn.P.Rymkievič (abu 2-N 1-o sk., 1-o posk.v-ko pav.);
6. Juozas Markulis-Erelis(1913-1987)-MGB centro rezidentas, 7. Kpt.Griežtas( 1905-19497), DKA "vadas", infiltruotas iš Vilniaus MGB centro. B.Trakimo-Genelio tvirtinimu tai husarų pulko kapitonas Juozas Stravinskas.
Žudikai: 1. Algimantas Zaskevičius "kpt.Švedrys", agentas Bagdonas, Tautvaišas, Zizas(l917-19887); 2. Rudolfas Ottingas, "ltn.Kirvis", g.1923 (nušovė J.Černiauską, "Bevardį", S.Grikšelytę, A.Rumševičiūtę); 3.Antanas Chainauskas-Šalna, Bijūnas?, 1922-7 (pasmaugė V.Janavičių); 4. Serbentas; 5. Vilkas; 6. Ąžuolas (visi MGB smogikai).
Imitavo kautynes: 1. Mjr.Antonov (Kaišiadorių MGB v-ko pav.); 2. Ltn.Novikov (VK 261 šaulių pulko būrio 7/3 vadas ir jo kareiviai).
3 Baltarusijos fronto kontržavlgybos "Smerš" karininkai 1944 11 07 suėmę ir tardę 5-ių gimnazistų grupėje Petrą Vainių: 1. Plk. G.S.Černiakov - vienas iš armijos kontržvalgybos "Smerš" vadu Lietuvoje. Gyveno Perkūno al.46-3. 2. Mjr. Michailas Livšicas (19087-7), kaunietis, "Smerš" padalinio viršininkas Žaliakalnyje, 1944-ųjų rugpjūčio mėn. įsikūręs Perkūno al.4. Nuo 1947 m. dirbo Kauno MGB. 1950 m. - Stalino r. Pramkombinato direktorius. Manoma, kad duktė - Pramonės statybos projektavimo instituto inžinierė-elektrikė - emigruodama į Izraelį išsivežė ir tėvą. 3. Mjr. Romanas Celkovas (1920-1970 10 17), kaunietis. Aukšesniosios technikos mokyklos komjaunuolis. 1940 m. dirbo Kauno NKVD. 1944-ųjų vasarą iš 16 divizijos paskirtas vertėju į "Smeršo" būstinę prie Vytauto parko vartų. Savo iniciatyva suėmė P.Vainiaus ginmazistų grupę. Apdovanotas 2 ordinais ir 10 medalių. Mirė staiga, būdamas Kauno KGB ryšių su užsieniu sk. viršininku. 4. Vyr.ltn. Jegorov Sergej Vasiįjevič (g.1923 m.) 1944 m. "Smeršo" būstinėje Perkūno ai. 4, tardė P.Vainių, A.Kačiušką. Pokario metais vedęs lietuvaitę, mokėsi KPI. "Kaunoenergoremonto" vyr. mechanikas. 5. Mjr. Antoškin (1910 7-1945 03 nukautas fronte). 1944 m. "Smeršo" būstinėje, buv. Vokietijos pasiuntinio E.Zechlino gyv. name tardė A.Kačiušką ir kitus moksleivius. Ganėtinai taikingas. Dėl to buvo išsiųstas artileristu į frontą Vokietijoje.
