APIE LTN.MYKOLĄ KAZANĄ IR KITUS

LAIŠKAI

"Laisvės kovų archyvo" 24 tome trumpai aprašomos kautynės, vykusios 1944 12 26 Zarasų r. Antazavės šile. Paminėtas mūšiui vadovavęs ltn.Mykolas Kazanas-Mutka, buvęs Lietuvos kariuomenės kapitono sūnus. Mūsų šeima tada gyveno Zarasuose, Palaukės 20. Netoliese gyveno ir Kazanų šeima. Vokiečių okupacijos metais pas Kazanus nuomavosi kambarį mano brolio Viktoro bendraklasis Albinas Daugelė, 1944 m. pradžioje organizavęs LLA grupelę, į kurią buvo įtrauktas ir Mutka. Mano tėvas tuo metu tarnavo savisaugos dalinyje, Mutkos tėvas -fronte vokiečių daliniuose. Mūsų šeima gestapui nekėlė įtarimo, todėl pas mus, vadovaujant A. Daugelei, buvo įrengta pogrindinė spaustuvėlė, kurioje buvo leidžiamas "Nepriklausomos Lietuvos" laikraštėlis. Laikraštį redagavo mokytojai Viktoras Strazdas, mano brolis, Jonas Rūkas, Osvaldas Šileikis ir Albinas Daugelė. Mutka gerai dirbo rankine spausdinimo mašinėle, o Daugelė - šapirografu. Man tada buvo 13 melų. Mutkos ir Daugelės prisaikdintas tapau jų ryšininku. Kai būdavo spausdinamas laikraštėlis, aš gatvėje eidavau sargybą, o paskui nešdavau leidinį, įsidėjęs į pieno bidoną, į kaimą pas Mutkos nurodytą ūkininką. Šis, išsiėmęs siuntą, pripildavo pieno. Mutka visada laukdavo manęs sugrįžtant ir, įsitikinęs, kad viskas tvarkoje, išeidavo savais keliais.

Frontui artėjant, Mutka pradėjo organizuoti vyrus ir ginklus. Mūsų šeima pasitraukė iš Zarasų į Ukmergės aps., Žemaitkiemio vls., į tėvo gimtinę. Nuėjome su broliu pas pusbrolį mokytoją Juozą Vijūną į Rundžių k., pas jį radome ginkluotą vyriškį, kaip vėliau sužinojome - mokytoją J.Šibailą. Jie kalbėjosi apie ginkluoto pasipriešinimo okupantui organizavimą. Po šio susitikimo pusbrolis J. Vijūnas dingo be žinios. Mano tėvai pradėjo slapstytis. 1944 m. rudenį brolis Viktoras pradėjo mokytojauti Žemaitkiemio pradinėje mokykloje. Aš lankydavausi pas gimines ir prijaučiančius ūkininkus. Išmokau ūkiškų darbų ir taip pelnydavausi duoną. Bastantis po Žemaitkiemio apylinkes, dažnokai sutikdavau J.Šibailą-Tėvą. Be uniformos, apsirengęs naminio audeklo ūkininko drabužiais, o pagrindinis ginklas - rankinis kulkosvaidis "Bruno". J.Šibaila papasakojo man, kaip 1944 m. iš Balninkų buvo ištremta į Sibirą jo žmona ir du sūnūs.

Šiose apylinkėse veikė didelis partizanų būrys, vadovaujamas Plieno. Žmonės kalbėjo, jog šį būrį sudaro 400 vyrų ir kad už Plieno galvą paskirta 20 tūkst. rublių premija. Vėliau teko susipažinti ir su Plienu. Tai buvo vidutinio ūgio, tamsiaplaukis, žaibuojančių akių, griežtos kalbos vyras. Jis man papasakojo, kaip buvo MGB areštuotas. Neatsimenu ar 1941 m., ar 1944 m. juos du iš Ukmergės kalėjimo nuvežė į Pivonijos šilą sušaudyti. Įėjus į mišką, Plienas šoko bėgti, duodamas komandą likimo draugui - žingsnį į priekį, žingsnį į kairę. Plienas pabėgo, o jo draugą nušovė. Plienas visuomet nešiodavosi vokišką "pistol-mašiną", kurios ir sėsdamas prie stalo nepaleisdavo iš rankų.

1949 m. lapkričio pabaigoje pas ūkininką Kazimierą Meilų Antatilčių k., Žemaitkiemio vls., Ukmergės r. paskutinį kartą sutikau Plieną, Ališauską-Kotą, Stasį Morkūną-Vanagą iš Valų k., jo brolį Žentą, Šerelį-Aviatorių iš Valų k. ir mokytoją Vytautą Strazdą-Bebrą. Visi kartu nuėjome pas mano tetą Stefą Urbonavičienę, pavakarienievome ir išsiskyrėme. Aš tada buvau atvažiavęs iš Kauno, kur mokiausi vakarinėje vidurinėje mokykloje, dirbau politinių-mokslinių žinių skleidimo draugijoje bilietų platintoju ir gyvenau Kapinių g. Bebro nurodytu adresu. Šeimininkas, dirbęs šioje draugijoje buhalteriu, mane ten įdarbino. Bebro paliepimu laikinai atidaviau šeimininkui paslėpti pistoletą "Nagan" su 36 šoviniais.

1949 12 04 mieste sutikau nepažįstamą moterį, kuri priėjusi man pasakė, kad Juodžiūnų k., netoli Lyduokių žuvo Bebras. Gruodžio 7 d. antrosios pamokos metu mane suėmė. Nuvežė į Ukmergės saugumą, čia tardė žydas majoras Lenskis. Egzekucijas vykdė kapitonas Raščiupkinas. Buvau kalinamas 7-oje kameroje, kurios langelis išėjo į kiemo pusę. Berods gruodžio 31-osios rytą išgirdome mašinos burzgimą, žmonių bėgiojimą. Mašina netrukus dingo už vartų. Po kelių valandų vėl išgirdome mašinos ūžesį ir iš mašinos ėmė mesti ant žemės kažką minkštą. Viskas vyko tyliai.

Supratome - iš mašinos mėto lavonus. Buvo gerokai pašalę, bet sniego nebuvo.

Per pietus į kamerą įėjo mano tardytojas Lenskis, išsivedė į kiemą. Čia prie garažo sienos buvo susodinti 5 partizanai: Krienas su Geniuku sėdėjo dešiniau, Narutis su Puškinu - kairiau, o viduryje ant dėžės nuo vinių pasodintas Plienas. Visi jie buvo aptaškyti kraujais ir purvu. Lenskis, parodęs į Plieną, paklausė manęs, kas jis toks. Apsimečiau, kad nepažįstu. Tada stribas, kastuvu pražiodęs Plieno burną, parodė auksinį dantį kairiajame viršutiniame žandikaulyje. Pasakiau, kad man tas nieko nesako, nes jo nepažįstu. Gavęs nuo Lenskio į pašonę niuksą, buvau grąžintas į kamerą, kur tylos minute pagerbėme žuvusius partizanus.

Vakarop į kamerą atvedė Tratulį, pas kurį vyrai žuvo. Tratulis spėjo mums papasakoti, kaip tai įvyko. Praaušus šeimininkė taisė pusryčius partizanams, kurių bunkeris buvo daržinėje po arklio aptvaru. Tratulis, sėmęs iš šulinio vandenį, pastebėjo, kad daržinė apsupta stribų, o keletas jų eina į daržinę. Tuojau pasigirdo automatų serijos ir granatų sprogimai. Pasirodo, tuo metu, kai keli stribai įėjo į daržinę, Puškinas, kuris buvo iki pusės išlindęs iš bunkerio, peršauta krūtine susmuko į bunkerį. Tada subėgę stribai sumetė į vidų keletą granatų ir vyrai žuvo, nespėję paleisti nė vieno šūvio. Purvais aptaškyti buvo todėl, kad į bunkerį sunkdavosi vanduo, kuris tą nelemtą rytmetį dar nebuvo išsemtas. Po geros valandos Tratulį iš mūsų kameros išsivedė ir nebegrąžino...

Albinas Daugelė, šiuo metu gyvenantis Vilniuje, ir aš, jeigu mane galima laikyti šios grupelės nariu, likome vieninteliai iš Zarasų LLA grupelės. Visų kitų jau nebėra: mano brolis Viktoras žuvo 1945 08 23 Rundžių k., Žemaitkiemio vls., Ukmergės r.; Jonas Rūkas žuvo Zarasų apylinkėse (jo palaikai rasti Luodžio ežere prie Salako); Mykolas Kazanas žuvo Stelmužėje, Zarasų r.; Osvaldo Šileikio likimas nežinomas.

Su pagarba

R. Strazdas Laisvės kovų dalyvis