NESAME UŽMIRŠTI

Valstybės departamento pasisakymas Baltijos valstybių klausimu

Lietuvos pasiuntinys Washing-tone dr. St. Bačkis 1981 vasario mėn. gavo šią Pro Memoria, kurios vertimą čia pateikiame:

Jungtinės Amerikos Valstybės nepripažįsta prievartingo ir neteisėto Estijos, Latvijos ir Lietuvos 1940 m. įjungimo į Sovietų Sąjungą. Šios nepripažinimo politikos išdavoje, mes pripažįstame ir toliau palaikome santykius su paskutiniųjų trijų Baltijos vyriausybių diplomatiniais atstovais. Estų, latvių ir lietuvių Charges d’Affaires JAV-se pilnai naudojasi diplomatinėmis privilegijomis ir imunitetu. Jų vaidmuo yra išlaikyti laisvosios Estijos, Latvijos ir Lietuvos idealą.

Helsinkio baigiamasis aktas

1980 gruodžio 15 JAV delegacijos Madride pirmininko pavaduotojas apžvalginiame Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo konferencijos posėdy padarė šį pareiškimą apie Helsinkio baigiamąjį aktą.

“Būtų neteisinga, jei per 40 metų vestos abipusiškos ir principinės JAV-bių politikos, nepaminėčiau vieno specialaus atvejo. JAV nepripažįsta nelegalaus ginklo jėga Latvijos, Lietuvos ir Estijos valstybių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Aš taip pat priminčiau IV principo nuostatą (teritorinė valstybių neliečiamybė), kad nei okupacija, nei teritorinis pasisavinimas, pažeidžiąs tarptautinį įstatymą, nebus pripažintas kaip legalus

Aš taip pat pakartoju jau daug kartų patiektą mano vyriausybės vienodą interpretaciją, kad šis nuostatas taikomas Baltijos valstybėms”.

Nepripažinimo nauda

Mūsų (t.y. JAV) nuo 1940 metų nepripažinimo politika aiškiai byloja, kad daug Baltijos valstybių gyventojų į mūsų nepripažinimo politiką žiūri kaip į užuominą, kad mes jų neužmiršime ir taip pat, kaip į vilties simbolį ateičiai. Mes jaučiame, kad po baigiamojo Helsinkio akto — padidėjus susirūpinimui žmogaus teisėms visame pasauly — mūsų Baltijos politika pasilieka aiški ir svarbi bendriems JAV politikos interesams.

Baltijos diplomatinės misijos

Baltijos atstovybės JAV-se pasilieka kaip svarbūs simboliai Baltijos žmonėms, mūsų besitęsiąs pripažinimas ir jų diplomatinių atstovų akreditavimas yra vienas iš mūsų nepripažinimo politikos pasireiškimų. Bet mes atstovybių nelaikome egzilinėmis vyriausybėmis.

Trys atstovybės yra organai, nepriklausomi nuo JAV vyriausybės finansavimo. Jos finansuojamos Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių fondų, kurie buvo užblokuoti JAV-se 1940 metais.

Politikos pritaikymas

Mūsų nepripažinimo politika pademonstruojama keliais būdais: Valstybės sekretorius kasmet, nepriklausomybės paskelbimo dienos proga, per Charges d’Affaires perduoda sveikinimus Baltijos žmonėms ir Valstybės departamento atstovai atsilanko visų trijų valstybių Nepriklausomybės šventės parengimuose jų atstovybėse.

Kadangi JAV vyriausybė nuolatos tvirtai pasisako apie nepripažinimo politiką, stengiamės suderinti ir kitų JAV agentūrų veiksmus, liečiančius Estijos, Latvijos ir Lietuvos tikslių pavadinimų ir vietovių vardus oficialiuose JAV valdžios žemėlapiuose.

Mes stengiamės kontaktuoti Baltijos žmones per Amerikos balsą ir Laisvės radiją jų gimtosiomis kalbomis.

Visomis tinkamomis viešomis progomis pakartojame mūsų politiką — teisiniai nepripažinti prievarta inkorporavimo trijų valstybių į Sovietų Sąjungą.

Mūsų ambasadorius Maskvoje ir kabineto lygio JAV vyriausybės pareigūnai negali lankytis Baltijos valstybėse.

JAV — Sovietų santykių palaikymo pasekmės

JAV tam tikromis progomis turi dirbti kartu su Sovietų Sąjunga, ypač kai tas liečia specifinius Amerikos piliečių interesus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Pav., padedant šeimoms susijungti, palengvinant šeimų nariams gauti leidimus išvykti iš tų sričių, mums reikia dirbti su Sovietų pareigūnais. Taip pat JAV piliečiai, norį aplankyti Baltijos respublikas, turi gauti Sovietų vizas. Bet šie specifiniai reikalai su Sovietais, mūsų nuomone, nepažeidžia mūsų nepripažinimo politikos visumos.

Tėvynę mylėti ir jausti jos kančias turėtų kiekvienas sąžiningas pilietis”.

Doc. Vytautas Skuodis