PASAKOJA TURISTAI
Pasikalbėjus su keliolika šiais metais Lietuvą lankiusių turistų, ryškėja tokios žmonių gyvenimo detalės:
Gyvenimas kolūkiuose
Pagrindinis pajamų šaltinis — karvė. Jas stengiamasi laikyti tik labai geras, pieningas. Pašaras gaunamas iš kolūkių, tik vargas su pieno pristatymų į pienines, nes lauko keliukai suarti. Šeima gali laikyti tik vieną karvę.
Pensininkus vargina cukrinių runkelių ravėjimo pareiga. Į bendras gyvenvietes daugumas nenori eiti. Kai kurie buvę ūkininkai gyvenimu kolūkiuose patenkinti — niekas nerūpi. Buvę Sibiro tremtiniai į savo gyvenvietes nebuvo įleisti. Jie negauna nė pensijų.
Miestiečių gyvenimas Eiliniai žmonės iš darbo pragyventi negali. Verčiasi visaip: dirba po du darbus, į darbą eina vyras ir žmona (vaikus atiduoda į darželius) arba prasimano kitokių pajamų (augina gėles, daržoves ir t.t.). Eilės neišnyko, ypač kai pasirodo (“išmeta”) pramoninių prekių. Labai paplitęs “blatas”. Net atsiradę naujų keiksmų: “Kad gyventum tik iš algos”, “Kad niekad negautum blato” ir kt. Automobilių savininkai turi didelių sunkumų su pataisymu. Juodoji rinka labai paplitusi. Spekuliantai atvykstą iš Gruzijos, Ukrainos ir kitų vietų.
Religinis gyvenimas
Nepasisekus religijos sunaikinti persekiojimu, Bažnyčios griovimas pagrindinai vykdomas pačių dvasiškių rankomis. Daug kunigų saugumo užverbuota. Yra valdžiai įsipareigojusių ir vyskupų. Žmonės juos žino ir jų vengia. Vyskupai Romai turį siųsti valdžios paruoštus raportus. Bažnyčiai ištikimų dvasiškių veikla smarkiai varžoma. Jaunuomenei iki 18 metų aktyviai dalyvauti religiniame gyvenime draudžiama.
Nuomonės apie kai kuriuos žmones
Vyrauja visuotinis įsitikinimas, kad rašytojai T. Tilvytis ir P. Cvirka nusižudė. Cvirkos kambaryje, radus jo lavoną, dar tebeveikęs radijas, perduodąs “Amerikos balso” programą. Niekas neabejoja, kad prof. J. Kazlauskas buvęs nužudytas. Vilniuje esą liudininkų, kurie matę, kai Kazlauskas buvęs dviejų vyrų paimtas ir įsodintas į automobilį. Yra žmonių, kurie už poros dienų dar kartą matę Kazlauską Vilniuje vežamą automobilyje. Kalbama, kad paskutiniame prieš mirtį posėdyje Kazlauskas aštriai susikirtęs su Žiugžda dėl lietuvių kalbos giminingumo su slavų kalbomis. Žiugžda visą laiką buvęs Kazlausko priešas. Daug kas Žiugždą laiko Kazlausko mirties kaltininku.
Iš ištrėmimo grįžęs dr. L. Bistras gyvenęs vargingai, neturėjęs jokių pragyvenimo šaltinių. Prof. Prano Dovydaičio palaikai buvę bandoma parvežti į Lietuvą. Artimieji profesoriaus giminės tiksliai buvę painformuoti apie kapo vietą. Net ten buvę nuvykę, tik valdžios pareigūnai pranešė, kad toje vietoje jau pastatyti pastatai.
Poetas A. Miškinis esąs visiškai susikompromitavęs, bepataikaudamas partijai; dr. A. Juška formaliai dirbąs saugumui. Didžiausias pasipiktinimas iš Amerikos grįžusiu Alseika. Visi su juo vengią bendrauti. Šiuo metu vykstą disidentų areštai ir tardymai priskiriami Alseikos bendradarbiavimui su sovietų saugumu.
Žmonių santykiai
Visoje Sovietų Sąjungoje vykdoma akcija prieš disidentus stipria jaučiama ir Lietuvoje. Daromos kratos, vykdomi areštai (dr. Rudaitis — Vilniuje, mokytojas Sakalauskas — Kaune), vedai tardymai. Žmonės, ypač turėję ryšius su užsienyje gyvenančiais, gyvena baimėje. Už kiekvieną neatsargų žodį galima pakliūti.
Ištikimai okupantui pritariančių lietuvių esą apie 5%. Lietuvon atvykę rusai laikomi piktybiniu augliu lietuvių tautos kūne. Ištikimieji okupantui tarnai esą žinomi, ir žmonės jų vengią. Kai kurie “nepartiniai” esą piktesni už “partinius”.
Žmonės Amerika nusivylę ir stebisi visišku jos aklumu. Be įsipareigojimų gauti leidimą išvykti į Vakarus nepaprastai sunku. Leidimo gavimas užtrunkąs net kelerius metus. O jei ir išleidžiami be įsipareigojimų, tai sugrįžę vis tiek apklausinėjami.
Apie užsienio lietuvių veiklą žmonės neblogai informuoti ir aplamai ta veikla esą patenkinti. Tik pageidaujama daugiau vieningumo.
Dr. R. S. Daugvydas Dr. M. T. Milgaudas
