JAUNIMO ORGANIZACIJA "LAISVĘ LIETUVAI"
Juozas Bagušauskas
Nuo pat pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės praradimo dienų prasidėjęs pasipriešinimas tęsėsi visą sovietmetį. Kasmet Vasario 16-ąją, Vėlinių dieną ir kitomis progomis, netgi sovietinių švenčių dienomis pasklisdavo lapeliai. Tai vienur, tai kitur suplevėsuodavo lietuviškos trispalvės, būdavo nudraskomos sovietinės vėliavos - režimo simboliai. Kūrėsi slaptos jaunimo organizacijos, kurios puoselėjo Lietuvos laisvės idėjas. Lietuvos istorinės praeities slėpimas, falsifikavimas, siekimas ištrinti iš tautos atminties protėvių žygdarbius skatino studentus, moksleivius, jaunimą burtis kovai dėl laisvės ir nepriklausomybės.
Pandėlio vidurinėje mokykloje 1955m. rudenį susikūrė moksleivių grupė, vėliau veikusi Kaune ir Vilniuje. Iš pat pradžių jai priklausė Algis Petras Susnys, Nijolė Gaškaitė, Česlovas Kučinskas, Donatas Bičiūnas, Petras Plumpa. N.Gaškaitė per tardymą nurodė, kad mokykloje moksleiviai dažnai kritiškai aptarinėdavo politinio ir ekonominio gyvenimo klausimus, piktinosi sovietinio režimo politika, atsilikusia sovietine technika ir pan.
Tiriant šios grupės veiklą, paaiškėja, kaip formavosi laisvės kovų nuostatos. Daugelį šiai veiklai paskatino Nepriklausomos Lietuvos laikų istorinė literatūra, platinama pogrindyje. Lietuvos valstybės atkūrimo idėjos brendo matant politinę prievartą, valdžios nenorą ir nesugebėjimą spręsti kasdieninio gyvenimo klausimus. Jaunimui nemažą įspūdį padarė užsienyje veikusios Nacionalinės darbo sąjungos lapeliai, kuriuose buvo kalbama apie skurdų SSRS kolūkiečių gyvenimą, daugelio žmonių teisių suvaržymą šioje santvarkoje, aiškino tardomas P.Pliumpa1. 1955m. lapelių buvo rasta ir Pandėlio rajone. KGB teigimu, jie buvo platinami iš lėktuvų2. A.Susnys tardomas pareiškė, kad jo pažiūros susiformavo dar Pandėlyje, "skaitant antisovietinę literatūrą, o kai radau ir perskaičiau NTS lapelį, man kilo mintis rašyti ir platinti lapelius3". Organizacijos nariams buvo žinomas ir skaitomas laikraštis rusų kalba "Posev".
P.PIumpa kalbėjo, kad "kovoti prieš sovietinę valdžią ir esamą santvarką mane privertė sunkios mano gyvenimo sąlygos. Kai gyvenau pas tėvus Pandėlio rajone, Suvainiškiu kolūkyje, ir ten dirbau, tai pamačiau, jog kolūkyje dirbdami žmonės labai mažai uždirba ir sunku pragyventi". Sielodamasis dėl tėvų sunkios materialinės padėties ir norėdamas padėti jiems, P.PIumpa anksti pradėjo dirbti, bet greitai įsitikino, kad ir mieste ne ką geresnė padėtis. Jis suprato, kad sovietinėje santvarkoje darbininko gyvenimas yra sunkus ir reikia kovoti prieš ją dėl geresnės ateities. "Antra, mane moraliai paveikė,-kalbėjo PPIumpa,- 1957m. Vėlinių vakaras, kai Kauno kapinėse milicijos darbuotojai žiauriai elgėsi su ten buvusiais žmonėmis, neleisdami būti kapinėse4".
Dar 1955m. Pandėlio rajone A.Susnys drauge su kitais parašė ir išplatino pirmuosius lapelius. Specialiai Vasario 16-osios progai buvo skirti 1956m. išplatinti lapeliai5. Grupės nariai piešė ir platino karikatūras, išjuokiančias sovietinę valdžią, atspindinčias Lietuvos pavergimą. Vienoje iš jų, kurią KGB 1956m. Vasario 16-ąją rado Pandėlio rajono Apaščios kaime priklijuotą prie stulpo, buvo vaizduojama okupuota Lietuva. Karikatūroje nupiešta ranka su užrašu "SSRS" laikė kumštyje virvėmis apraizgytą Lietuvos žemėlapį. Tardymo metu išaiškėjo, kad karikatūrą pakabino C.Kučinskas6. Tais pat metais Vasario 16-osios proga ant Pandėlio taupomosios kasos namo sienos organizacijos nariai užrašė šūkį: "Tegyvuoja Vasario 16-oji".
“Laisvės balsas"
1955m. rudenį moksleiviams kilo mintis išleisti laikraštėlį, kuriame galėtų skelbti savo nuostatas. Iš pradžių buvo manoma, kad jį skaitys tik grupės nariai, bet, pradėjus leisti, jis patekdavo ir kitiems mokiniams. Laikraštis buvo pavadintas "Laisvės balsas". Svarstant jo leidimą, buvo susitarta, kad medžiagą laikraščiui rengs visi organizacijos nariai ir pasirašys slapyvardžiais. Pirmojo "Laisvės balso" numerio vieną egzempliorių iš parengtos medžiagos sudarė ir perrašė A.Susnys ant dviejų sąsiuvinio lapų spausdintomis raidėmis7. Kitus numerius redagavo ar perrašinėjo N.Gaškaitė8
Iki 1956m. balandžio mėnesio buvo išleisti 6 "Laisvės balso" numeriai, kurie buvo perduodami iš rankų į rankas. Sprendžiant iš A.Susnio parodymų KGB tardytojams, pirmieji 4 "Laisvės balso" numeriai buvo sudeginti, 5-asis Pandėlyje, o 6-as buvo užsilikęs pas P.Pliumpą. KGB kratos metu jį surado. Pirmieji trys laikraščio numeriai buvo parašyti ant sąsiuvinio lapų, o 4, 5, 6 numeriai - bloknotuose. Laikraštėlio puslapiuose buvo skelbiama grupės narių kūryba, jaunimą dominanti, sovietinę tikrovę atspindinti medžiaga. Štai šeštajame numeryje buvo paskelbti straipsniai "Komunistinė teorija ir praktika", "XX-asis komunistų suvažiavimas", "Apie tarybinę armiją", "Lietuvos jaunimo uždaviniai"9 (žr. 1 pav.).
Paskelbtuose ir grupės narių užrašuose, dienoraščiuose likusiuose straipsniuose atsispindėjo laisvės siekiai, aiški pozicija. 1957m. straipsnyje "Jeigu tu nemyli manęs..." N.Gaškaitė rašė, kad negali gyventi nekovodama prieš sovietinę valdžią. Kitame straipsnyje "Kažkada vaikystėje..." N.Gaškaitė rašė: "Jeigu tavo išvadavimui reikalinga mano gyvybė, Tėvyne, imk ją. Man negaila devyniolikos metų. Tegul plaikstosi vėliavos." Savo rašiniuose ji atspindėjo tragiškus įvykius Vengrijoje10. Laisvės siekiai, politinės nuostatos išdėstomi jos eilėraščiuose "Raudonųjų kliedesys", "Sugrįš", "Norėjau tau padėti", "Dialogas", "Netylėsiu", "Dialogas apie kukurūzus" ir kt.n. Kratos metu viename iš rastų sąsiuvinių buvo straipsniai, eilėraščiai, parašyti, besimokant Kauno politechnikos institute. N.Gaškaitė, tęsdama savo kūrybą, 1957-1958m. parašė eilėraščių ir straipsnių: "Kai sužydės pavasaris alyvom...", "Te graikai girias argonautais...", 'Tai kas, kad skambant taurėms vyno...", "Svajoju apie debesis, svajoju apie dangų...", "Gedimino pilis", "Vasario vėjas", "Už Tėvynę"12. Čia rašoma apie moksleivių prievartinį vežimą darbams kolūkiuose, apie nuplyšusius karius 1940m., kviečia lietuvius į kovą prieš sovietinį režimą13. N.Gaškaitė pasirašinėjo Ąžuolo, Uosio, Strazdelio, Šešupės slapyvardžiais.
Medžiagą "Laisvės balsui" rengė D.Bičiūnas, Č.Kučinskas, kiti grupės nariai. D.Bičiūnas 1955m. parašė apsakymą "Ledas lūžta", rašė dienoraštį, kuriame dėstė savo pažiūras14.
Aktyviai literatūrine veikla pasižymėjo P.PIumpa. Jis 1954-1956m. parašė dviejų dalių romanų "Kruvina pašvaistė", kuriame aprašė lietuvių tautos gyvenimą 1944-1945m., aštriai kritikavo sovietinę tikrovę. Straipsnyje "Prie Nemuno" P.PIumpa 1955m. aprašė stribų siautėjimą Lietuvoje, perspėdamas okupantų rėmėjus apie būsimą atpildą už tautai padarytus nusikaltimus15.
1951-1957m. P.Pliumpa sukūrė nemažai eilėraščių: "Vorkutos kalinys", "Lietuva gegužės rytą", 'Tik tas žmogus Tėvynę myli", "Apie dainą", "Nuskrisk, lakštingala mieloji" ir kt. "Vorkutos kalinyje" aprašė nuteistų už pasipriešinimą ir sugrūstų į lagerius kalinių gyvenimą. Rašydamas eilėraštį "Vorkutos kaliniui", rėmėsi brolio ir tėvo pasakojimais. Tėvas Vorkutos lageriuose buvo kalinamas 1945-1946m., o brolis du kartus - 1945-1950m. ir antrą kartą 1957m. Mordovijos ASSR lageriuose. Eilėraštyje "Lietuva gegužės rytą" (1955m.) autorius lyrinį pasakojimą apie pavasario gamtą susiejo su viltimi, kad Lietuva, rusų okupuota, ateityje bus laisva ir nepriklausoma. Eilėraštyje "Kai kuriems "patriotams" smerkiami tie lietuviai, kurie, gyvendami sovietinėje santvarkoje, nekovoja prieš ją, už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, o pasitenkina tuo kas yra. Eilėraštis "Apie dainą" parašytas apie 1955-1956m. vaizdavo Lietuvą, kenčiančią nuo rusų okupantų. Autorius išreiškė viltį, kad Lietuvos patriotai nugalės okupantus ir Lietuva taps laisva. Eilėraščiuose "Partizanui", "Pamirštam partizanui" reiškiamas pasididžiavimas ir pagarba partizanams, kovojusiems ir žuvusiems dėl Lietuvos nepriklausomybės. Apibūdindamas savo kūrybą, P.PIumpa KGB tardytojams sakė: "Parašiau visa tai taip, kaip supratau esamą padėtį sovietinėje santvarkoje, kaip aš supratau ir dabar suprantu, jog Lietuva yra rusų okupuota, jog nacionalistinės "gaujos" dalyviai - partizanai kovoja dėl Lietuvos nepriklausomybės ir daugumas toje kovoje žuvo. Vienu žodžiu, savo kūryba aš išreiškiau savo ir kitų vienminčių žmonių neapykantą sovietinei valdžiai10."
Suėmus P.Plumpą, per kratą KGB surado mokyklinius sąsiuvinius, kuriuose buvo surašyta ir daugiau eilėraščių: "Pranašingas vėjas", "Kalinio atsisveikinimas", "Partizano žodis prie draugo kapo", "Kolchoze", "Revoliucijos aušroje", "Partizanas", "Apie dainą", "Kai kuriems "patriotams"", "Pamirštam partizanui", 'Tarybiniam kariui", "Silpnadvasiui", "Gimtinė", "Graži, graži, Tėvyne, tu", "Nukris vergijos pančiai", "Atminkit", "Su daina", "Artojo kelias", "Aušroje" ir kt. Iš kai kurių šių eilėraščių buvo sudaręs "Rinktinę partizanų dainoms".
Taip pat dvylikoje mokyklinių sąsiuvinių buvo aprašyti vokiečių okupacijos ir pokariniai sovietinės santvarkos metai Lietuvoje. Buvo sudaręs antinacinių ir antisovietinių straipsnių rinkinį "Nemunėlio slėniuose". P.Plumpa savo kūrinius pasirašinėjo Gaižausko ir kt. slapyvardžiais.
Kaune
Daugelis Pandėlio vidurinėje mokykloje veikusių moksleivių, 1957m. baigę vidurinę mokyklą, pradėjo studijuoti Kauno ir kitose aukštosiose mokyklose. Kaune N.Gaškaitė susipažino su 1957m. iš kalėjimo grįžusiu A.Krasausku, kuris už dalyvavimą slaptos jaunimo organizacijos "Laisvės švyturys" veikloje 1951m. vasario 7d. buvo nuteistas 10 metų kalėti17. Jis pasiūlė N.Gaškaitei kurti jaunimo organizaciją. Ji apie tai papasakojo A.Susniui. 1957m. lapkričio mėn. N.Gaškaitė, A.Susnys, A.Krasauskas susitiko Karo muziejaus sodelyje. A.Susnys dar atsivedė P.Pliumpą, kuris tuo metu dirbo Kaune. Susitikimo dalyviai kalbėjo, kad negalima sėdėti rankas sudėjus. Ypač visus papiktino sovietinės valdžios elgesys per 1957m. Vėlines, kai milicija vaikė žmones iš kapinių, juos suiminėjo. "Pasipiktinome tuo reginiu,- kalbėjo P.Pliumpa ir nutarėme, kad reikia bendromis jėgomis kovoti prieš sovietinį režimą18". A.Krasauskui pasiūlius, 1957m. lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, vakare 7 val., grupe susirinko parke prie Kūno kultūros instituto ir davė A.Krasausko parengtą priesaiką. Priesaikos tekstą skaitė klūpodami, pasišviesdami degtukais. Ją perskaitę, organizacijos nariai pabučiuodavo Lietuvos trispalvę vėliavėlę, kurią iš kaspinų buvo pasiuvusi N.Gaškaitė. Po priesaikos akto tekstą sudegino. Kaip prisimena grupės nariai, ji skambėjo maždaug taip: "Prisiekiu tautos vardu kovoti už Lietuvos Laisvę su ginklu iki paskutinio atodūsio, kol bus laisva Lietuva. Išdavimo atveju man gresia mirtis nuo draugų rankos19". A.Krasauskas priesaikos nedavė, nes jis jau buvo prisiekęs kovoti prieš režimą, dalyvaudamas ankstesnės organizacijos veikloje.
1957m. gruodžio mėnesį A.Krasauskas iš Kauno persikėlė mokytis į Vilnių. Organizacijai ėmė vadovauti A.Susnys. Vadovas nebuvo renkamas, tačiau veiklumu išsiskyręs A.Susnys tapo organizacijos siela. Išvykstant A.Krasauskui į Vilnių, buvo užsibrėžta išplėsti orgainizacijos veiklą. A.Susnys per A.Krasauską perdavė laišką Česlovui Kučinskui, kuris mokėsi Vilniaus geležinkelininkų mokykloje. Buvo plečiamos organizacijos gretos ir Kaune. 1958m. sausio mėn. į organizaciją įstojo J.Skeivalas, pasirinkęs slapyvardį Henrikas, o vasario mėn. A.Susnio iniciatyva prie grupės prisidėjo Donatas Bičiūnas. Su N.Gaškaite drauge gyveno Birutė Putrimaitė. Buvo nutarta įtraukti į organizacijos veiklą ir ją.
Programa
Jaunimas, sukūręs organizaciją, užsibrėžė tikslą visais būdais propaguoti laisvės idėjas, remti viską, kas lietuviška. "...Organizacija "Laisvę Lietuvai-" sukurta tam, kad būtų pasiektas tas tikslas, kuris išreikštas jos pavadinime. Raudonieji okupantai atėmė iš mūsų nepriklausomybę, atėmė žodžio laisvę, siekia išbraukti Lietuvos vardą iš pasaulio tautų istorijos... Jeigu mes, lietuviai, nesutelkiame savo jėgų, nesusijungiame į geležinį kovos žiedą prieš bendrą priešą, mes išnyksime nuo žemės paviršiaus, kaip išnyko tokio pat likimo ištikti prūsai, jotvingiai..."20
Organizacijos tikslai ir uždaviniai, veiklos metodai buvo išdėstyti programoje. Jos metmenis 1958m. parengė P.Plumpa, A.Susnys. Kiekvienas iš jų parengė savo variantus, kuriuos vėliau sujungė į vieną. Savus pasiūlymus ir pataisymus programoje padarė D.Bičiūnas, kiti nariai. Programą sudarė 10 punktų, kuriuose buvo išdėstytos pagrindinės organizacijos veiklos kryptys. Pirmame punkte buvo skelbiama, kad organizacija užsibrėžia tikslą palaikyti lietuviškumą tarp jaunimo. Programoje buvo skelbiama, kad organizacija pasiryžusi visada užjausti krašto žmones ir jiems padėti, ruoštis kovai dėl laisvės. Vienu svarbiausių uždavinių organizacijos nariai laikė savo gretų plėtimą, todėl programoje buvo pabrėžta grupių sudarymo ir jų veiklos koordinavimo svarba. Buvo numatytos ir techninės priemonės organizacijos tikslams įgyvendinti. Viename punkte sakoma, kad organizacija stengsis įsigyti spausdinimo priemonių, gamins ir platins literatūrą. Programoje atsispindėjo ir kai kurie organizacijos įstatų klausimai21.
Parengus programos tekstą, buvo pradėta rengtis ją paskelbti. Buvo numatyta ją išspausdinti ne mažiau kaip 100 egzempliorių tiražu. A.Susnys per D.Bičiūną gavo 800 ženklų šrifto. N.Gaškaites bute iš degtukų dėžučių jis pagamino šrifto kasą (žr. 5 pav.). Buvo pradėtas rinkti ir spausdinti programos tekstas, bet tai padaryti sutrukdė prasidėję narių suėmimai. Kratos metu A.Susnio bute buvo rasta išspausdintos programos pradžia, dalis šrifto, dažai (žr. 3 pav.). Rengiant programą, buvo svarstomas ir organizacijos pavadinimas. Kadangi programos šūkiu buvo pasirinkti žodžiai "Laisvę Lietuvai", P.Plumpai pasiūlius, 1958m. kovo mėnesį organizacija ir buvo pavadinta šiuo vardu22.
Programa buvo parengta tik 1958m., tačiau jos metmenys brendo nuo pat veiklos pradžios. Nuo 1957m. iki 1958 02 15 dalyviai susitikinėjo, gamino ir platino lapelius, kėlė Lietuvos vėliavas. 1957m. N.Gaškaitė, A.Susnys, P.Pliumpa ir B.Putrimaitė parengė lapelį, skirtą Vėlinėms, nes visi buvo labai pasipiktinę milicijos elgesiu, tą dieną vaikant žmones iš kapinių. Lapelis prasidėjo žodžiais: "Lietuvi! Šiandien gimtojo miesto gatvės..." Be teksto, lapelyje dar buvo N.Gaškaitės nupieštas vaizdelis su Nežinomojo kareivio kapo atvaizdu. A.Susnio ir P.PIumpos parengtą tekstą N.Gaškaitė papildė karikatūromis ir perrašė ant didelio lapo, kuris fotoaparatu buvo perfotografuotas ir po to dauginamas23. Buvo išplatinta apie 200 lapelių.
Tai buvo nevienintelis lapelis. Organizacijos nariai 1957m. gruodžio mėn. Naujųjų metų proga nutarė pasveikinti lietuvius su Naujaisiais metais, pabrėžiant, kad Lietuva dar pavergta ir dar reikės kovoti dėl nepriklausomybės. Lapelyje buvo apgailestaujama, kad į padangę kylančios naujametinės raketos aštuonioliktą kartą išvysta Lietuvą pavergtą ir iškankintą, ir raginama Naujaisiais metais sutelkti jėgas lietuviškumo palaikymui, jaunosios kartos auklėjimui, tėvynės išvadavimui24.
Vėlgi foto būdu pagaminta per 200 lapelių. Visi 1957m. gruodžio 31d. vakare susirinko Kaune, pas N. Gaškaitę. Pasiskirstę miesto rajonus, apie 20 val. išėjo platinti lapelių. N.Gaškaitė platino Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto salėje25. Č.Kučinskas - Raudonosios armijos prospekte, P. Plumpa - Lenino ir Stalino prospektuose, B. Putrimpaitė - Donelaičio gatvėje. Susirinkę po platinimo visi džiaugėsi pasisekimu. Su sėkme pasveikino A. Krasauskas ir pasiūlė likusius lapelius išplatinti Vilniuje.
Laisvės idėjos buvo keliamos ir lapelyje "Broliai, lietuviai!" Jame sakoma: "Jau dešimt metų, kai įsiutusios rusų ordos įsiveržė į mūsų mylimą Tėvynę. Jų padarytų žaizdų niekas neužgydys. Lietuvi! Tu matai sušaudytus savo brolius -girdi Vorkutoj vargstančių balsus. Užėlusius partizanų kapus kasmet pakeičia nauji, vietoj ramių pakelės sodybų žėruoja nuodėgulių krūvos. Sulyso gyvuliai, ėsdami kolchozo šieną, geriausią žemę užgožė prievarta įpiršti kukurūzai. Komunistų išgamos trypia Lietuvą! Lietuvi! Matai viso to kaltininkus. Mokykis neapkęsti okupanto, kenk jam. Ta diena, kuomet baltasis žirgelis - Vytis galės laisvai šuoliuoti Lietuvos laukais vis tiek ateis. Tu nepasiduok komunizmui, atmink, kad lietuviai nevergaus prakeiktiems komunistams".26 (žr. 1,2 pav.).
Vienas lapelis buvo skirtas Vasario 16-ajai. A. Susnys su P. Plumpa parašė ir spaustuviniu šriftu išspausdino apie 200 lapelių. Jie buvo papildyti piešinėliais, kuriuos piešė N. Gaškaitė ir B. Putrimaitė. Lapeliuose buvo kalbama apie Lietuvos nepriklausomybės šventę, pabrėžiama, kad Lietuva yra okupuota ir reiškiama viltis ateityje laisvai švęsti šią tautos šventę. Lapelis prasideda "Lietuvi! Šiandien suėjo 40 m..." ir baigiasi "...Laisvoje Lietuvoje27".
Be lapelių platinimo, organizacijos nariai 1958m. Vasario 16-ąją paminėjo iškeldami Lietuvos trispalvę. 1958m. sausio mėn. A. Susnys susitarė su N. Gaškaite, kad ji su B. Putrimaitė pasiūtų vėliavas. Buvo pasiūtos trys vėliavėlės: 135x88, 140x92, 140x92. Numatyta vėliavas iškelti Vilniuje, Kaune ir Pandėlyje. Kaune vėliavą ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė P.PIumpa. 1958m. vasario 15-16d. P.PIumpa, lydimas A.Susnio, N.Gaškaitės, patraukė prie Petrašiūnų elektrinės. P.Plumpa čia dirbo ir turėjo leidimą įeiti į elektrinės teritoriją. Apie 22.30 val. P.Plumpa Petrašiūnų elektrinės dūmtraukio kopėčiomis įkopė į 80 m. aukštį ir pritvirtino Lietuvos vėliavą28 (žr. 4 pav.).
B.Putrimaitė nuvežė į Vilnių 140-150 lapelių, išspausdintų spaustuviniu šriftu, ir Lietuvos vėliavą. Įteikė Česlovui Kučinskui ir Donatui Bičiūnui. Jie 1958m. vasario 15-16d. naktį iškėlė trispalvę ant kalno Vilniuje, netoli M.Mar-gytės gatvės29.
Agentūrinė byla “Optika"
KGB 1958m. kovo mėnesį aptiko organizacijos narių veiklos pėdsakus ir pradėjo suiminėjimus. Kovo 13d. buvo suimtas A.Susnys, kovo 14d. rytą buvo suimtos N.Gaškaitė ir B.Putrimaitė. Pas N.Gaškaitę buvo rasta lapelių, popieriaus, užrašų sąsiuviniai. Pas B.Putrimaitę rastas ant raudono šilko išsiūtas Lietuvos herbas, vėliavos medžiagos likučiai, siūlai, dažai, nepriklausomybės laikų knygos. Taip pat buvo suimti A.Krasauskas, P.PIumpa. Pas P.PIumpą surasta lapelių, laikraštis "Laisvės balsas", leistas Pandėlio vidurinėje mokykloje, laiškai. Jo rašyti straipsniai, Nepriklausomos Lietuvos žurnalai, jo parašytas romanas "Kruvina pašvaistė", straipsnis "Prie Nemuno" ir kt.30 Vilniuje buvo suimtas Pedagoginio instituto studentas D.Bičiūnas, geležinkelio transporto technikumo moksleivis G.Kučinskas ir kiti vaikinai, susiję su organizacijos veikla.
Organizacijos narius tardant, buvo sudaryta agentūrinė byla "Optika". Organizacijos veiklai atskleisti KGB panaudojo savo agentus laisvėje ir kalėjimo kamerose. Neturint konspiracinės veiklos patirties, iš organizacijos narių KGB agentams pavyko išgauti nemažai informacijos apie veiklos detales.
Lietuvos SSR Aukščiausiasis teismas 1958m. liepos 28-31d. išnagrinėjo bylą ir organizacijos narius nuteisė įvairiam laikui kalėti. A.Krasauskui buvo skirta 10 metų, A.Susniui - 8m., P.PIumpai - 7m., N.Gaškaitei - 7m., B.Putrimaitei - 3m., Č.Kučinskui - 5m., D.Bičiūnui - 5m., H.Skeivalui - 2m. laisvės atėmimo31.
Šaltiniai
1. P.Plumpos 1958m. balandžio ld. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L51.
2. KGB 1958m. gegužės 27d. nutarimas patikslinti P.PIumpai pateiktą kaltinimą// VSKA. B.44614/3. T.Z L.138.
3. A.Susnio 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA B.44614/3. T.l. L.188.
4. P.Plumpos 1958m. kovo 17d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L34-35.
5. KGB prie LSSR MT nutarimas dėl A.Susnio suėmimo// VSKA. B.44614/3. T.l. L.118.
6. Č.Kučinsko 1958m. balandžio 12d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.3. L76.
7. A.Susnio 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA B.44614/3. T.l. L.190.
8. KGB 1958m. gegužės 27d. nutarimas dėl patikslinto kaltinimo pateikimo M.Gaškaitei// VSKA B.44614/3. T.Z L.263.
9. A..Susnio 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.l. L.191.
10. M.Gaškaites 1958m. balandžio 9d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L217-221.
11. N.Gaškaitės 1958m. gegužės 17d. tardymo protokolas// VSKA B.44614/3. T.Z L.254.
12. A.Krasausko ir kt baudžiamosios bylos KGB 1958m. birželio 5d. kaltinamoji išvada// VSKA B.44614/3. T.6. L.296.
13. M.Gaškaites 1958m. balandžio 9d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L216-217.
14. KGB 1958m. gegužės 27d. nutarimas dėl patikslinto kaltinimo pateikimo D.Bičiūnui// VSKA B.44614/3. L.300.
15. KGB 1958m. kovo 28d. nutarimas pateikti kaltinimą P.PIumpai// VSKA B.44614/3. T.Z L41.
16. P.Plumpos 1958m. balandžio 2d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L53-55.
17. A.Krasausko archyvinės tardymo bylos Nr.42456/31958m. gegužės 19d. apžvalga// VSKA. B.44614/3. T.6. L198.
18. P.Plumpos 1958m. kovo 16d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614. T.Z L27.
19. Č.Kučinsko 1958m. kovo 14d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.3. L25.
20. A.Krasausko ir kt. baudžiamosios bylos KGB 1958m. birželio 5d. kaltinamoji išvada// VSKA. B.44614/3. T.6. L.276.
21. Ten pat. L.277.
22. P.Plumpos 1958m. kovo 16d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L30.
23. N.Gaškaitės 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L188-191.
24. A.Krasausko ir kitų baudžiamoji byla// VSKA. B.44614/3. T.5. L96.
25. N.Gaškaitės 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA. B.44614/3. T.Z L192-193.
26. VSKA B.44614/3. T.5. L.96,180.
27. N.Gaškaitės 1958m. kovo 25d. tardymo protokolas// VSKA B.44614/3. T.Z L.194.
28. Kaltinimo pateikimas A.Susniui 1958m. kovo 28d.// VSKA B.44614/3. T.l. L.195.
29. KGB 1958m. gegužės 28d. nutarimas dėl kaltinimo pateikimo D.Bičiūnui// VSKA B.44614/ 3. T.3. L44, 151.
30. KGB apžvalginė pažyma apie agentūrinę bylą "Optika" ir tardymo medžiaga// LGTCA. F.3. Ap.71. B.46. L.84.
31. VSKA B.44614/3. T.6. L.440.
