EDVARDAS PRANCKEVIČIUS-VASARIS
Gęstant ginkluotai pasipriešinimo kovai 1953 m. rugpjūčio 5 d. Jurbarko rajone žuvo paskutinis Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas EDVARDAS PRANCKEVIČIUS-VASARIS
1953 m. rugpjūčio 5 d. Jurbarko r. Paslauskinės miške (dabar – Jurbarko r. sav.) MGB agentai, prieš tai per suimtus partizanus užmezgę ryšį su Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadovybe ir iškvietę ją į susitikimą, surengė partizanams pasalą. Į susitikimo vietą atėjo partizanai Benediktas Kregždė-Bijūnas (būrio vadas) ir Edvardas Pranckevičius-Vasaris (Vaidoto rinktinės vadas). Per susišaudymą abu jie žuvo.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
V., LGGRTC, 2010, p. 101
Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanai. Stovi antras iš kairės Juozas Palubeckas, toliau – Petras Stankus, Juozas Žagaras, Eimutis (slapyvardis). Priekyje sėdi Juozas Kisielius, Antanas Bakšys, Vladas Mišeikis ir Edvardas Pranckevičius. Nijolė Gaškaitė-Žemaitienė, Žuvusiųjų prezidentas, Vilnius: LGGRTC, 2005, p. 297.
Edvardas Pranckevičius gimė 1924 m. Papiškių kaime, Vilkijos rajone, ūkininkų šeimoje.
Sovietams okupavus Lietuvą antrą kartą, patriotiškai išauklėtas jaunuolis į ginkluotą pasipriešinimo kovą įsitraukė 1944 m. Stakiuose, Jurbarko rajone. Partizaną Vasarį Stakių apylinkės gyventojai, partizanai, vadovybė minėjo tik geru žodžiu. Negeriantis, teisingas, drausmingas, drąsus, sumanus partizanas buvo paskirtas būrio, vėliau Gražinos rajono, Vaidilos tėvūnijos ir Vaidoto rinktinės vadu. Vasaris buvo reiklus ne tik sau, bet ir pavaldiniams. Jo reiklumas ne kartą išgelbėjo partizanams gyvybę. 1951 m. gegužės pradžioje naktį į Vaidoto rinktinės ryšininkės Andriukaitienės sodybą prie Birbiliškės miško atvyko šeši ar septyni partizanai, tarp jų Vaidilos tėvūnijos vadas E. Pranckevičius-Vasaris.
„Andriukaitienė tuojau šoko juos vaišinti. Greta kaimiškų valgių pastatė ir butelį degtinės… Kadangi tarp partizanų buvo Vaidoto rinktinės Vaidilos tėvūnijos vadas Vasaris, pasižymėjęs griežtumu, niekas nedrįso vaišintis degtine. Vasaris liepė paimti degtinę nuo stalo, o vietoj jos atnešti pieno. Pienas vyrams pasirodė keisto skonio ir jie negėrė, tik Vincas, matyt, labai ištroškęs išgėrė visą stiklinę. Netrukus ant grindų su triukšmu iškrito Vinco laikytas automatinis šautuvas „dešimtukas“, o dar po kelių akimirkų ant grindų atsidūrė ir Vincas... Vyrai nutarė jį nunešti į netoliese esantį miškelį… Tėvūnijos vadas Vasaris pasiuntė Arą ir Bijūną atgal į sodybą, kad šie atvestų prie ligonio Andriukaitienę išsiaiškinti, ar ši nebus į pieną įmaišiusi migdomųjų… Atėjus į sodybos kiemą, Bijūnas pasislėpė už akmenų krūvos, buvusios prie šulinio, o Aras pasuko į trobą… Netrukus durys truputį prasivėrė, kyštelėjo moteriška ranka ir… šūvis! Tuo pat metu iš kitų sodybos pastatų sutratėjo automatų ir kulkosvaidžių serijos…“
Edvardas buvo ne tik reiklus, bet ir nuoširdus, draugiškas, gelbėjo kuo galėjo. Po šio įvykio „partizanams atsidūrus saugioje vietoje, paaiškėjo, kad Arui kulka per žandą pateko į burnos ertmę, pateko į sprandą ir sustojo. Vasaris paėmė skutimosi peiliuką, perpjovė odą ir dantimis ištraukė mažutę kulką…“
Jis niekada nevaikščiojo vienas. Tą lemtingąją 1953 m. rugpjūčio 5-osios naktį 5 val. 30 min. buvo iškviestas į susitikimą su Vaidoto rinktinės štabo viršininku Antanu Šablausku-Aru Paslauskinės miške netoli Stakių kaimo. Į nurodytą vietą atėjo kartu su Benediktu Kregžde-Bijūnu. Nežinojo, kad Aras buvo suimtas liepos 28 d. ir į susitikimą atvedė čekistus tikėdamasis, jog jiems suimant E. Pranckevičių pavyks pabėgti.
Susitikimo vietoje Aras laukė pasaloje su keturiais smogikais: Aušra, Alfonsu, Kazėnu ir Smielyj. Bandant partizanus suimti, šie pasipriešino, todėl buvo nukauti – čekistams paskutiniųjų partizanų gyvų nebereikėjo. Miške nuaidėjo paskutinis Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės pasipriešinimo kovos salvės aidas.
Parengta pagal: K. Banys, „Nemuno–Dubysos–Mituvos trikampio (Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės) partizanai“, Laisvės kovų archyvas, K., 2001, Nr. 29.
LLKS Kęstučio apygardos vadas Vladas Meškauskas
Šaltinis: genocid.lt
