BLAIVIAI APSIŽVALGIUS
P. L.
Jau 16 metų praslinko, kai Lietuvoje staiga sutemo laisvo gyvenimo diena. Nuožmios maskolių vergijos pančiai darosi kasdien baisesni. Nuolat retėja lietuvių eilės, mačiusios, kūrusios, pažinusios laisvą savitą tautos gyvenimą. Sovietų sukurtasis pragaras planingai siaubia pavergtųjų kraštų gyventojus, juos žudydamas, rusindamas, tremdamas į darbo vergų stovyklas arba perkeldamas ištisas šeimas į Azijos dykumas. Po tariamąja laisva lietuviška priedanga veržiasi Lietuvon bolševikų — azijatų įtaka, nutautindama ir demoralizuodama lietuvišką jaunimą. Bolševikai įvairiausiomis priemonėmis žudo krikščionybę, naikina katalikybę, lietuvių tautos ramstį kovoje su maskoliais. Sovietų budeliai labai vykusiai dumia pasauliui akis, jų propaganda veikia visur, kaip rytuose, taip ir vakaruose, kaip pačioj Maskolijoj, taip ir šiapus geležinės uždangos. Štai pabudęs arabų pasaulis laiko Maskvą laisvės kelrodžiu; Abisinijoj ir kituose Afrikos kraštuose Maskvos agentai švaistosi garsiais laisvės ir šviesos šūkiais, varydami šlykščią bolševikų propagandą. Kruvini Maskvos tironai (Bulganinas, žudikas Chruščiovas) arabų ir Indijos gyventojų laikomi tikrais išvaduotojais, laisvės ir laimės pranašai, bičiuliai ir draugais. Demokratai ir laisvasis pasaulis čia parodo visą savo menkybę bei nesugebėjimą. Ar nejuokinga, stebint, kad šiandien maskoliai UN net trigubai atstovaujami; šalia Kremliaus atstovų UN matome Ukrainos ir Gudijos atstovus!.. Ar tai ne šlykšti komedija! O ką sako vakariečiai? O gi nieko! All right!
Toliau. Kas nuveikta lig šiol Maskvos pavergtoms tautoms išvaduoti? Gi nič nieko! Šitaip pareikšdamas aš nekaltinu lietuviškų organizacijų bei jos veiksnių. Ne, lietuvių tremtinių veiksniai čia visiškai nekalti. Kaltininkų jieškokime tik laisvame pasaulyje. Tai didžiųjų valstybių vyriausybės, pataikavusios bei pataikaujančios Maskvos tironijai. Maskolių radijas, spauda, sportininkai, kavijaras ir... vodka daug kam apsuko galveles ir užtemdė rimtą galvoseną. Tai tragiška tiesa!
Lietuviai, nesiguoskime tuščiomis svajonėmis, nepaisykime tuščių pažadų; nepasiduokime, nepalūžkime kovoje dėl laisvės, nenusiminkime! Nors lietuvių tautos galia šiandien labai menka, jos balsas vos girdimas šiapus geležinės uždangos, tačiau jai nereikia nuleisti sparnų. Izraelio tauta ištisus 2000 metų buvo pavergta, išblaškyta, paniekinta, žudoma, persekiojama, o šiandien — ji laisva. Mums būtinai reikia išlaikyti lietuvybė, o vieną dieną tikrai pasikartos 1918 metų vasario šešioliktoji. Kovodami dėl laisvės bei tautos išvadavimo, nepamirškime ir savo kaimynų, su kuriais mums teks gyventi. Laikas rimtai susirūpinti, kad mūsų vaikai ir vaikų vaikai nepamirštų kalbėti ir mąstyti lietuviškai. Ateities Europa — ne 1939 metų Europa, ateities Lietuvą kurdami, nesižvalgykime kaimynų žemių! Nesivaduokime imperialistiniais šūkiais, pažeidžiančiais mūsų kaimynus, su kuriais juk teks susitikti ir gyventi, ne kraujas lieti. Pavergtųjų tautų vienodas tikslas: laisvė, kurios turime siekti suglaustomis eilėmis.
