LAIŠKAI REDAKTORIUI

Sveikinimai redakcijos kolektyvui

*    Naujasis “Į Laisvę” žurnalo redakcijos kolektyvas savo sudėtimi yra labai stiprus. Tad, žurnalas pasistiebs į aukštį dar labiau. Sveikinu ir džiaugiuos.

Dr. Antanas Maceina
Muenster

Vakarų Vokietija

*    Sveikinu “Į Laisvę” žurnalo redakcijos kolektyvo visus narius. Esu tikras, kad šis ir kiti žurnalo numeriai bus turiningi ir įdomūs, kaip kad visuomet. Sėkmės Jums visiems.

Dr. J. K. Valiūnas
New York, N.Y., JAV

LFB Centro valdyba energinga ir gerai organizuota

*    LFB Centro valdyba labai energinga ir gerai organizuota. Tai turėtų būti pavyzdys visų kitų organizacijų vadovybėms. Nesuklysiu sakydamas, kad Jūs ten Kalifornijoje turite geriausių laisvojo pasaulio lietuvių organizatorių ir visuomenininkų.

Dr. Antanas Razma
 
Joliet, Ill., JAV

*    LFB Centro valdybos veiklą stebiu su džiaugsmu.

J. B.
Brooklyn, N.Y., JAV

*    Su pasigėrėjimu stebiuosi LFB Centro valdybos energija, ryžtu ir praktišku padėties ivertinimu.

Dr. J. Kazickas
New Rochelle, N.Y., JAV

Laisvinimo darbas — politika ar ne politika?

*    Vienas kitas spaudoje ar susirinkimuose bando teigti, kad Lietuvos laisvinimo darbas nesąs politika. Tie mandrapypkiai nė nebando visam tam žygiui duoti vardo. Mano supratimu, visas tas darbas yra pilna to žodžio prasme politika.

Dr. V. Kartanas
Toronto, Ontario Kanada

*    Lietuvių Fronto bičiuliai yra politinis ir rezistencinis sąjūdis. Tokiu jis turi ir būti! Gerai, kad jūs ten ir “Į Laisvę” žurnalui davėte tinkamą apibudinimą, pavadindami jį politikos žurnalu. Skirkite tame žurnale visą dėmesį kovai dėl Lietuvos laisvės ir laisvojo pasaulio lietuvių išjudinimui ir pilnam įjungimui į tą žygį. Lietuvos laisvinimo darbas yra politika, ir laisvinimo darbo klausimams nagrinėti žurnalas turi būti vadinamas politikos žurnalu.

Dr. K. Norkus
Chicago, Ill., JAV

*    Turime veiksnius, ir tegu jie rūpinasi ir sielojasi Lietuvos laisvinimo reikalais. Nesu frontininkas, bet prenumeruoju “Į Laisvę” žurnalą. Perdaug jame skiriate vietos Lietuvos laisvinimo reikalams, perdaug politikuojate. Ar Lietuvos laisvinimo darbas iš viso yra politika? Ar jums vertėtų “Į Laisvę” žurnalą vadinti politikos žurnalu?

S. Kuzavinis
Cleveland, Ohio, JAV

Redakcijos pastaba. “Į Laisvę” žurnalo šio numerio redaktorius vadino ir vadina Lietuvos laisvinimo darbą politika. Tiems, kurie tame darbe aktyviai nedalyvauja, tai yra beveik nesuprantama.

Mokslo ir kūrybos simpoziumas ir Lietuva

* Be abejo, skaitėte “Drauge” (1973.XII.1) II Mokslo ir kūrybos simpoziumo atsišaukimą mokslo laisvės reikalu. Siunčiu iškarpą. Kodėl mūsų aukštųjų mokyklų dėstytojai ir mokslinių institucijų darbuotojai tame atsišaukime net nepamini, kad Lietuva pavergta, kodėl jie nereikalauja Lietuvai pilnos laisvės ir nepriklausomybės?

Dr. K. Šalčiūnas
Chicago, Ill, JAV

Grįžtant prie Alseikos

* “Į Laisvę” 59 (96) numeryje paskelbtas žydo iš Izraelio laiškas aiškiai implikuoja Alseiką, kaip okupanto talkininką, nors šioje pusėje likę Alseikos bendraminčiai visaip bandė jo išvažiavimą pateisinti. Labai keista, kad mūsiškės politinės grupės ir spauda išdavikiško Alseikos darbo iki pat išvažiavimo nepastebėjo, mat, pasidavė sovietų agentų įtaigojimams, kad šnipų mūsų tarpe šifravimas esąs negarbingas ir antilietuviškas darbas. Taip ir Alseikai laikė atviras duris laikraščių redakcijos ir laisvinimo veiksniai. Ir jis šauniai tas duris varstė, nors jau 1950 metų spalio mėnesio 1 dienos “Tėvynės Balse”, naudodamas tikrąją pavardę ir antrojo vardo (Kazimieras) inicialą, šlykščiai apšmeižė vieną Lietuvos diplomatą.

P. B.
Muenchen
Vakarų Vokietija

*    Neseniai teko lankytis komunistų pavergtoje Lietuvoje. Mano pažįstami pasakojo, kad Kauno lietuviai išdaužė Alseikos buto langus, ir jis turėjęs iš ten išsinešdinti. Sunkios Alseikai esančios dienos ir Vilniuje: lietuviai nenorį jo net sutikti, o okupantas nepatenkintas juo, nes negaunąs iš jo pakankamai medžiagos apie laisvojo pasaulio lietuvius ir jų veiklą.

Vytautas Rinkūnas
Detroit, Mich, JAV

KARDINALINIS KLAUSIMAS

*    Vyt. Bagdanavičius “Kultūrinės ir politinės problemos lietuvių visuomenėje” straipsnyje (“Į Laisvę”, nr. 59) iškėlė klausimą, į kurį surasti ir akceptuoti atsakymai turės lemti ne tik išeivijos kultūrinę ir politinę veiklą, ne tik tų reiškimosi plotmių santykiavimo formas, bet ir pačios lietuvybės už Lietuvos ribų ateitį.

Tas jo kardinalinis klausimas suformuluotas taip: “ . . . kam pasaulyje lietuvybė reikalinga, žvelgiant į ją žmogiškuoju požiūriu? . . . žvelgiant . . . lietuviško žmogaus požiūriu? . . . ir ką lietuvis pasaulyje turi daryti, kad jis savo žmogiškumą pateisintų ir įprasmintų?” Labai teisus straipsnio autorius, sakydamas, kad “plačioji mūsų visuomenė dar nėra pabudusi šio klausimo svarstymui. Daugelį patenkina pats lietuviškumas, nediferencijuotas, neaptartas, nesigilinant, kas jis iš tikro yra žmogiška prasme”.

Daug sunkiau sutikti su J. Gliaudos tezių kritika, pareikšta to paties žurnalo laiškų skyriuje. Greičiausia įvyko nesusikalbėjimas: Gliauda kalbėjo apie sistemą, Bagdanavičius — apie žmogų, tos sistemos kūrėją. Iš tikro, gal žmoniškumo pėdsakų turėjo ir Stalinas, ir Hitleris, ir Berija, bet kokių “abraomiškų” elementų žydas gali rasti nacizme ar lietuvių tauta rusiškame komunizme?

Juozas Kojelis
Santa Monica, Calif, JAV

Šviesa iš vakarų

Mūsų planetoje šviesa ateina iš rytų, o frontininkuose — iš vakarų. Jūs ten atgaivinote ir išlaikote “Į Laisvę” žurnalą; dabartinė Centro valdyba, susidedanti iš kaliforniečių, išjudino JAV-bių ir Kanados frontininkus; jūs pajėgiate suorganizuoti puikius politinių studijų savaitgalius; 1973 metų poilsio ir studijų savaitė, suorganizuota ir pravesta kaliforniečių, buvo gausi dalyviais ir turtinga savo programa. Jei kas jums ir taria vieną ar kitą neigiamą žodį, tai daro iš pavydo! Kodėl mes, chicagiečiai, negalime to padaryti?

K. P. Rutkus
Chicago, III., JAV

* Jūs, kaliforniečiai, nesitraukite iš LFB sąjūdžio vadovybės! Nebe-davėte pakankamai kandidatų į LFB Vyr. Tarybą. Centro valdybos kadencija baigiasi. Kas pajėgs iš kalifor-niečių tą darbą perimti?! Jūs įliejote į mūsų sąjūdį tikrai daug ir naujo kraujo.

Kęstutis Šalna
Chicago, III., JAV

Kolaboracijos kelias

* Pulkininkas K. Škirpa pasakoja (“Į Laisvę”, nr. 59/96) apie liūdno atminimo voldemarininkų kolaboraciją su naciais Lietuvoje 1941 metais, nors tuo keliu ir norėję padėti Lietuvai, o ne naciams. Voldemarininkų išmintu takeliu žygiuoja dabartiniai bendradarbiautojai, kurių kolaboracijos partneriu šiuo metu yra kitas Lietuvos okupantas — rusas. Bet kolaboracijos kelias, kaip nutiko su voldemarininkais, yra ir nesėkmingas, ir . . . negarbingas.

Tomas Kaunas
 
Toronto, Ontario Kanada

Neskriauskite prenumeratorių!

* Keičiantis redaktoriams, nepadarykite spragų, kaip kad atsitiko prieš maždaug ketvertą metų, prieš perimant bičiuliui Juozui Kojeliui redagavimą iš Jūsų. Tada du ar tris numerius sudėjote į vieną. Tuo atveju skriaudžiate prenumeratorius. Ne vienas pagalvoja, kad žurnalas gali nebeišeiti. Sunku tuo atveju iš jų išgauti prenumeratos mokestį.

A. Pumputis
Glendale, N.Y., JAV

Redakcijos pastaba.Tiesa, mano redagavimo laikais vienas numeris (nr. 47-48/84-85) buvo išleistas dvigubas. Bet kaip ten bebūtų, prenumeratoriai tikrai nebuvo nuskriausti mano redagavimo laikais. Tuo metu man teko suredaguoti 10 žurnalo numerių, kas sudarė 800 žurnalo puslapių. Taigi, vieno numerio puslapių skaičiaus vidurkis buvo 80 pusl. Bičiulis Juozas Kojelis suredagavo 11 numerių, kas sudarė 904 žurnalo puslapius. Jo vieno numerio puslapių skaičiaus vidurkis buvo 82 pusl. Praeityje (prieš man ar bičiuliui Juozui redagavimą perimant) atskiras žurnalo numeris turėdavo tik apie 64 puslapius. Kartkartėmis būdavo išleidžiamas padidintas numeris. Kaip matote, nei bičiulis Juozas, nei aš nenuskriaudėme prenumeratorių. Ir šis numeris išleidžiamas padidintas.

Koks turėtų būti “Į Laisvę” žurnalas?

* “Į Laisvę” neturėtų rikiuotis į politikierių konservatorių eilę ir ginti jų liniją ir filosofiją. Tolerancija, objektyvumas ir mūsų sąjūdžio gilus susirūpinimas apie svarbiausius mūsų Tėvynės ir tautos reikalus turėtų dominuoti žurnalo puslapiuose. Žurnalas negali tapti “Dirvos”, “Naujienų” ar “Naujosios Vilties” plagijatu.

J. Mikonis ir V. Rociūnas
Cleveland, Ohio, JAV

* Nepaprastai daug yra pasimetimo lietuviuose bendravimo su kraštu reikale. Tuo klausimu turėtų žurnale pasisakyti mūsų sąjūdžio autoritetai, tuo reikalu sąjūdžio vadovybė turėtų priimti ar nustatyti tam tikras gaires, kurių turėtų laikytis geros valios lietuviai.

J. Karklys
Woodhaven, N.Y., JAV

 

“Į Laisvę" redakcija laukia skaitytojų pasisakymų žurnale keliamomis problemomis. Įdomesni laiškai bus skelbiami. Tačiau redakcijai turi būti žinomas laiško autoriaus vardas, pavardė ir adresas. Spausdinant gali būti naudojamas ir slapyvardis. Anoniminių autorių laiškai, nežiūrint jų vertės, nebus spausdinami.

Laiškus redakcijai siųsti šiuo adresu: Mr. A. Kairys, 8457 South Pulaski Road, Chicago, Illinois 60652, USA.