Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas (1924 03 01–1949 06 27)
Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio 1 d. – Kęstučio) apygardos Gintaro rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas. B. Neverdauskas-Rūkas, Beržas.
1947–1948 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Bronislovas Neverdauskas gimė 1924 m. kovo 1 d. Raseinių aps. Girkalnio vls. Juodaičių parapijos Dabašinskų k. Juozapo Neverdausko ir Onos Renikytės-Neverdauskienės šeimoje 1 .
1938 m. rugsėjo 1 d. B. Neverdauskas buvo priimtas į Lietuvos Respublikos Raseinių aps. Girkalnio pradžios mokyklos šeštą skyrių. 1939 m. birželio 15 d. egzaminų komisija, remdamasi egzaminų duomenimis ir Pradžios mokyklų įstatymo § 17, pripažino B. Neverdauską išėjusį visų šešių skyrių pradžios mokyklos kursą ir išdavė jam pažymėjimą, kuriame visi šeši einamieji mokslo dalykai mokykloje per egzaminus buvo įvertinti labai gerai (penkiabalėje sistemoje) 2 . Pažymėjime taip pat įrašyta, kad B. Neverdauskas mokykloje mokėsi dailės dalykų, rankų darbų, muzikos, dainavimo ir kūno kultūros 3 .
1932 m. rugpjūčio 23 d. B. Neverdauskas rašo prašymą Kretingos pranciškonų privatinės gimnazijos Tėvui direktoriui priimti jį į „Tamstai pavestos gimnazijos antrą klasę“ 4 .
Duomenų apie šios gimnazijos baigimą nerasta.
Nuo 1947 m. Jungtinės Kęstučio apygardos partizanas. Nuo 1947 m. gegužės 25 d. ėjo Jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio (vėliau pervadintos Knygnešio, Gintaro vardu) rinktinės štabo viršininko pareigas.
1948 m. balandžio 1 d. iš Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrus Kęstučio ir Prisikėlimo apygardas, Gintaro rinktinė ir toliau liko pavaldi Kęstučio apygardai. B. Neverdauskas buvo paskirtas šios rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Netrukus rinktinė buvo pervadinta Birutės vardu.
1949 m. birželio 8 d., žuvus Birutės rinktinės vadui Edmundui Kurtinaičiui-Kalniui, B. Neverdauskas perėmė rinktinės vado pareigas.
1 Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA).
2 Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA).
3 LCVA.
4 LCVA.
Jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio (vėliau pervadintos Knygnešio vardu) rinktinės štabo viršininkas B. Neverdauskas-Rūkas, Beržas (dešinėje) su bendražygiu.
Apie 1947 m. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
1949 m. birželio 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkes (dabar – Raseinių r. sav.) šukavo MGB Raseinių vls. poskyrio 30 stribų ir MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko 120 kareivių grupė. Netoli gyventojo Paulausko sodybos buvo aptikti 6 partizanai. Per kautynes žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas B. Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta, rinktinės partizanai Juozas Dirmeikis-Jaunutis, Diemedis (kitais duomenimis, žuvo liepos 27 d.) ir Romas Vaitkevičius-Dangutis.
Jungtinės Kęstučio apygardos Gintaro rinktinės vadovybė su rinktinės štabo apsaugos būrio partizanais.
1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – B. Neverdauskas-Rūkas, trečias – Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas; antroje eilėje iš kairės: antras – A. A. Pakarklis-Kilpa, Puta, šeštas – E. Kurtinaitis-Senkus, Kalnius.
Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Žuvusiųjų palaikai užkasti Raseinių aps. Raseinių vls. Dumšiškių kaime (vadinamajame Vedecko ąžuolyne). 1990 m. rugsėjo mėnesį, tikėtina, rasti ir kartu su kitų žuvusiųjų palaikais perkelti į Raseinių kapines.
Tipinių atminimo ženklų kompozicija šiame miške užkastiems 1944–1953 m. Raseinių apylinkėse žuvusiems Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio 1 d. – Kęstučio) apygardos partizanams atminti. Bendras kompozicijos, vieno iš ženklų ir įrašo jame vaizdas. Raseinių r. Paliepių sen. Paraseinio k. Vedecko ąžuolynas. Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatyti 2008 m. birželio 4 d. V. Molienės nuotr., 2008 m.
Parengė Rūta Trimonienė
