1949 m. birželio 27 d. KA BR žūtis
1949 m. birželio 27 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Pakapurnio k. apylinkes (dabar – Raseinių r. sav.) šukavo MGB Raseinių vls. poskyrio 30 stribų ir MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko 120 kareivių grupė.
Netoli gyventojo Paulausko sodybos buvo aptikti 6 partizanai. Per kautynes žuvo Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, Beržas, rinktinės štabo narys Alfonsas Augustinas Pakarklis-Kilpa, Puta, rinktinės partizanai Juozas Dirmeikis-Jaunutis, Diemedis (kitais duomenimis, žuvo liepos 27 d.) ir Romas Vaitkevičius-Dangutis.
Žuvusiųjų palaikai užkasti Raseinių aps. Raseinių vls. Dumšiškių kaime (vadinamajame Vedecko ąžuolyne). 1990 m. rugsėjo mėnesį rasti ir kartu su kitų žuvusiųjų palaikais perkelti į Raseinių kapines.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas.
V., 2010, LGGRTC, p. 65.
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadovybė su rinktinės štabo apsaugos būrio partizanais. 1947 m. Pirmoje eilėje iš kairės: antras – Bronislovas Neverdauskas-Rūkas, trečias – Antanas Bakšys-Klajūnas; antroje eilėje iš kairės: antras – Alfonsas Augustinas Pakarklis-Puta, šeštas – Edmundas Kurtinaitis-Vainius. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Tipinių atminimo ženklų kompozicija šiame miške užkastiems 1944–1953 m. Raseinių apylinkėse žuvusiems Jungtinės Kęstučio (nuo 1948 m. balandžio mėn. – Kęstučio) apygardos partizanams atminti. Bendras kompozicijos, vieno iš ženklų ir įrašo jame vaizdas. Raseinių r. Paliepių sen. Paraseinio k. Vedecko ąžuolynas. Obelyno miškas (45 m nuo šiaurinio ir 70 m nuo vakarinio miško pakraščio). Aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatyti 2008 m. birželio 4 d. V. Molienės nuotr., 2008 m.
BRONISLOVAS NEVERDAUSKAS-RŪKAS, BERŽAS
1924 03 01–1949 06 27
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės vadas Bronislovas Neverdauskas-Rūkas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Bronislovas Neverdauskas gimė 1924 m. kovo 1 d. Raseinių aps. Girkalnio vls. Juodaičių parapijos Dabašinskų k. Juozapo Neverdausko ir Onos Renikytės-Neverdauskienės šeimoje. Mokytojas. Lietuvos laisvės armijos karys.
Partizanų ryšininkas. Nuo 1947 m. Jungtinės Kęstučio apygardos partizanas. Nuo 1947 m. gegužės 25 d. ėjo Jungtinės Kęstučio apygardos Savanorio (nuo liepos 5 d. – Knygnešio, dar vėliau – Gintaro) rinktinės štabo viršininko pareigas. 1948 m. balandžio mėn. iš Jungtinės Kęstučio apygardos įkūrus Kęstučio ir Prisikėlimo apygardas, Gintaro rinktinė ir toliau liko pavaldi Kęstučio apygardai.
B. Neverdauskas buvo paskirtas rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininku. Netrukus rinktinė buvo pavadinta Birutės vardu.
1949 m. birželio 8 d. jis tapo rinktinės vadu.
ALFONSAS AUGUSTINAS PAKARKLIS-KILPA, PUTA
1926 08 28–1949 06 27
Alfonsas Augustinas Pakarklis gimė 1926 m. rugpjūčio 28 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Beržytės k. Jono Pakarklio ir Marijonos Skudžinskaitės-Pakarklienės šeimoje. Betygalos mokyklos mokytojas. 1946 m. spalio 7 d. Jungtinės Kęstučio apygardos Šerno rinktinės vado Jono Žemaičio-Adomo įsakymu Nr. 4 paskirtas rinktinės Informacinio skyriaus viršininku. 1947 m. gruodžio 26 d. Kelmės aps. Kelmės vls. Bargailių k. vykusiose kautynėse buvo sužeistas. Jį iš kautynių išnešė ryšininkė Genė Stulgaitytė. Šiose kautynėse žuvo trys bendražygiai, vienas iš jų – brolis, apygardos Savanorio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Teofilis Pakarklis-Armis.
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės štabo narys.
JUOZAS DIRMEIKIS-JAUNUTIS, DIEMEDIS
1929–1949 06 27 (1949 07 28)
Juozas Dirmeikis gimė 1929 m. Jono ir Zofijos Dirmeikių šeimoje. Gyveno Raseinių aps. Viduklės vls. Tukių k. Girkalnio mokyklos mokytojas.
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanas.
ROMAS VAITKEVIČIUS-DANGUTIS
1925–1949 06 27
Romas Vaitkevičius gimė 1925 m. Gyveno Raseinių aps. Viduklės mstl. Viduklės progimnazijos mokytojas. Lietuvos laisvės armijos karys. Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanas.
Kęstučio apygardos Birutės rinktinės partizanas Romas Vaitkevičius-Dangutis (kairėje) ir Vladas Mišeikis-Tarzanas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
Parengė Rūta Trimonienė
