1950 m. kovo 3 d. žūtis
1950 m. kovo 3 d. Tauragės aps. Tauragės vls. Ceikiškių k. (dabar - Tauragės r. sav.) MGB vidaus kariuomenės 273-iojo šaulių pulko kareiviai ieškojo partizanų. Kaimo gyventojo Vinco Knatausko namo palėpėje slėpėsi du Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanai. Po kelias valandas trukusio susišaudymo kareivių padegtame name sudegė Butigeidžio rinktinės vadas Vladas Gudavičius-Vaišnora ir štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Kundrotas -Skaistgiris. Per kautynes buvo nušauta ir šeimininko duktė ryšininkė Danutė Knatauskaitė.
Partizanų užkasimo vieta neišaiškinta. D. Knatauskaitė palaidota Tauragės m. kapinėse.
Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas:
Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos,
Vilnius: LGGRTC, 2010, p. 74.
„Agentui Šimkui išdavus, 1950 metų kovo 3 dieną dviejų partizanų, buvusių Tauragės valsčiaus Ceikiškės kaime, Vinco Knatausko sodyboje, sunaikinimui pasiunčiami 105 kareiviai. 19 valandą apsupamos trys Ceikiškės kaimo sodybos. Patikrinus dviejų valstiečių namus, tankiausiai apgulama V. Knatausko sodyba. Tikrinant palėpę, pirma lipo šeimininko dukra, o paskui kareivis. Partizanai merginą praleido, o kareivį nušovė. Apačioje, kambaryje, buvę kariškiai nežinojo, ką daryti. Apsuptyje buvę kareiviai gavo įsakymą pulti namą. Partizanai nukovė dar 4 puolusius kareivius. Pranešus, kur yra partizanai, kareiviai įsitaisė daržinėje ir į palėpę pasipylė pragariška kulkų papliūpa. Kambaryje likę kareiviai išbėgo į lauką, tačiau kapitonas Gatyšskis pasiliko. Išgirdęs krebždesį, jis ėmė šaudyti ir sunkiai sužeidė nuo aukšto nulipančią šeimininko dukrą. Dar labiau apšaudant palėpę, kariškiai iš namo išsitempė nukautą kareivį. Mūšis tęsėsi 5 valandas. Pagaliau V. Knatausko sodyba padegama. Sudegė Vladas Gudavičius-Vaišnoras ir Antanas Kundrotas-Skaistgiris. Rodos, kad liepsnose žuvo ir sužeista šeimininko dukra...“ - rašoma knygoje Šilalės kraštas, III d., Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis, 1940-1953, Vilnius: Žiburio leidykla, 2001, p. 308.
VLADAS GUDAVIČIUS-MIŠKINIS, RADVILA, VAIŠNORA
1919 12 04-1950 03 03
Vladas Gudavičius gimė 1919 m. gruodžio 4 d. Rusijoje, Vitebske, Antano ir Teklės Gudavičių šeimoje1. 1921 m. kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. Baigė specialią mokyklą. Gyveno Raseinių aps. Jurbarko vis. Mantvilių II k.2 Girininkas. Vokiečių okupacijos metais, dirbdamas Mantvilių girininkijoje3, slapstė antinacinės rezistencijos narį, Lietuvos laisvės gynėjų sąjungos įkūrėją Petrą Paulaitį-Aidą.
Nuo 1945 m. kovo mėn. Jurbarko partizanų būrio vado P. Paulaičio pavaduotojas. Vėliau - Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio (Aukuro) rinktinės partizanas. 1949 m. balandžio mėn. V. Gudavičius paskirtas Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Agitacijos ir propagandos skyriaus viršininku.
1949 m. birželio 8 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui Aleksandrui Miliuliui-Algimantui, Neptūnui ir apygardos vadu paskyrus Antaną Bakšį-Germantą, Klajūną, pastarasis V. Gudavičių paskyrė apygardos štabo viršininku. Netrukus jam buvo paskirtos ir Butigeidžio rinktinės vado pareigos. Tų pačių metų rugsėjo mėn. apygardos štabo viršininko pareigas V. Gudavičius perdavė Pranui Briedžiui-Jūrai, o pats liko Butigeidžio rinktinės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat žūties.
1 Lietuvos Centrinis valstybės archyvas.
2 Ten pat.
3 Ten pat.
Kęstučio apygardos partizanai poilsio metu. 1949 m. rugsėjo 19 d. Iš kairės: Birutės rinktinės partizanas Jonas Juozaitis (Paliokas)-Martinaitis, apygardos štabo viršininkas P. Briedis-Jūra, Butigeidžio rinktinės vadas V. Gudavičius-Vaišnora ir Vytautas Slapšinskas-Vytas. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
ANTANAS KUNDROTAS-RIMANTAS, ARŪNAS, SKAISTGIRIS
1928 01 28-1950 03 03
Antanas Kundrotas gimė 1928 m. sausio 28 d. Tauragės aps. Vainuto vls. Žvingių k. Antano ir Onos Kundrotų šeimoje. Mokėsi Šilalės gimnazijoje. Besimokydamas tapo partizanų ryšininku.
Baigęs gimnaziją A. Kundrotas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, tačiau studijas nutraukė ir pradėjo dirbti mokytoju Vainuto vls. Stokaičių pradžios mokykloje. 1948-1949 m. mokytojaudamas toliau palaikė ryšius su partizanais, rašė į pogrindžio spaudą.
1949 m. A. Kundrotas buvo suimtas. Sovietų represinių struktūrų darbuotojams išgavus pažadą, kad jis sužinos 40-ies partizanų ir ryšininkų, kurių sąrašas pateko saugumiečiams į rankas, tikrąsias pavardes, buvo paleistas. Pasitaręs su artimaisiais, nusprendė, kad geriau jau nukentės viena jų šeima, nei visos 40, A. Kundrotas pasitraukė į mišką ir tapo Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Žalgirio būrio partizanu. 1949 m. rudenį paskirtas Butigeidžio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininku.
1949 m. liepos 7 d. A. Kundroto tėvai, broliai Juozas ir Motiejus, seserys Antanina, Irena ir Zuzana buvo ištremti į Irkutsko sr. 1958 m. visi grįžo į Lietuvą.
2002 m. gruodžio 20 d. A. Kundrotui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2003 m. sausio 23 d. įsakymu jam suteiktas kapitono laipsnis (po mirties).
Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas A. Kundrotas-Skaistgiris (stovi septintas iš kairės) su rinktinės partizanais. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių
Paminklas 1944-1954 m. žuvusiems Žvingių krašto Kęstučio apygardos partizanams atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Šilutės r. Vainuto sen. Pajūriškių k. kapinės. Aut. Titas Žymančius. Atidengtas 1996 m. rugpjūčio 18. V. Almonaičio nuotr., 1998 m.
Paminklas 1950 m. kovo 3 d. šioje vietoje buvusioje V. Knatausko sodyboje kautynėse žuvusiems Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės vadui V. Gudavičiui-Vaišnorai, rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui A. Kundrotui-Skaistgiriui ir ryšininkei, sodybos šeimininko dukrai D. Knatauskaitei atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas. Tauragės r. sav. Tauragės sen. Ceikiškės k. S. Stirbio sodyba. Atidengtas 1995 m. birželio 18 d. V. Almonaičio nuotr., 1998 m.
Parengė Rūta Trimonienė
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2020/20200303_KA_BR_zutis.pdf
