Benediktas Labėnas (Labenskas) - Kariūnas
1918 02 20-1949 03 07
Benediktas Labėnas (Labenskas) gimė 1918 m. vasario 20 d. Seinų aps. Lazdijų vls. Staidarių (Papėčių) k. Besimokydamas Seinų „Žiburio“ gimnazijoje Lazdijuose bendradarbiavo spaudoje – kūrė eilėraščius, rašė prozą, publicistiką. 1938 m. išmėgino plunksną ir literatūros kritikoje. Daug rašė į „Trimitą“, „Kariūną“ ir „Jaunąjį ūkininką“.
1939 m. B. Labėnas buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. Pirmosios sovietų okupacijos metu (1940 m. spalio 1 d.) jis baigė Karo mokyklą. Buvo paleistas į karininkų atsargą, karininko laipsnis nesuteiktas dėl politinių motyvų.
Nacių okupacijos metais tarnavo Lietuvos saugumo policijos Vilniaus apygardoje, tačiau darbas jam nepatiko ir 1943 m. jis įstojo į 3-iąjį lietuvių statybos batalioną. Pasak sesers Eugenijos Sušnienės, brolis fronte nebuvo – jis tiesė kelius, miške kirto medžius, dirbo kitus karo pionierių darbus. 1944 m. batalionai buvo išformuoti. Tais pačiais metais Vokietijoje, Drezdeno mieste, buvo sutelktas lietuvių karininkų rezervas – tarp šių karininkų buvo ir B. Labėnas. 1944 m. gruodžio 7 d. kartu su 11 karininkų jis buvo pasiųstas į Liepojos (Latvija) apsupimą. Karui baigiantis, prie Tukumo pateko į sovietų nelaisvę ir kartu su vokiečiais belaisviais buvo išvežtas į Komsomolską prie Amūro (Sevvostlagas) Chabarovsko kr. Po pusantrų metų buvo paleistas, grįžo į Lietuvą.
Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanai. Iš kairės: Jonas Šimoniūtis, Bronius Saveikis-Klajūnas, rinktinės vadas Benediktas Labėnas (Labenskas)-Kariūnas, kiti neišaiškinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų
MGB pradėjus verbuoti, tapo partizanu. Iš pradžių B. Labėnas (Labenskas)-Kariūnas partizanavo savo krašte – Seinų aps. Šventežerio ir Veisiejų vls. Bebrų, Alytaus aps. Seirijų apylinkėse. Tapo partizanų būrio vadu. 1947 m. rugsėjo 24–25 d. Varėnos aps. Marcinkonių vls. miškuose vykusiame Dainavos apygardos vadų posėdyje B. Labėnas (Labenskas)-Kariūnas dalyvavo kaip Karininko Juozapavičiaus grupės 3-iojo būrio vadas. Šiame posėdyje nuspręsta Juozapavičiaus grupę prijungti prie Dainavos apygardos Šarūno rinktinės.
Kariūnas rašė partizanines dainas, buvo vienas iš apygardos laikraščio „Laisvės varpas“ autorių.
1948 m. rudenį Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas apygardos vadavietę perkėlė į Alytaus aps. Daugų vls. esantį Kalesninkų mišką (Kazimieraičio rinktinės Geležinio Vilko grupės veikimo teritorija). 1948 m. lapkričio 10 d. Vanago įsakymu Nr. 15 Dainavos apygardos Šarūno rinktinės vadas Kariūnas buvo paskirtas apygardos vado pavaduotoju. Po kelių dienų, lapkričio 14 d., A. Ramanauskas-Vanagas, išvykdamas į visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą, pavedė jam laikinai vadovauti apygardai.
B. Labėnas (Labenskas) į apygardos štabo vadavietę atvyko žiemos pradžioje. Gyveno Kalesninkų miško bunkeriuose kartu su Dainavos apygardos štabo nariais ir 1948 m. rudenį į apygardos štabą infiltruotais dviem MGB agentais – Kostu Kubilinsku-Kapsu (agentas „Varnas“, būsimas garsus LSSR poetas) ir Algirdu Skinkiu-Vilnimi (agentas „Rytas“).
1949 m. kovo 7 d. agentai, likę bunkeryje kartu su B. Labėnu (Labensku)-Kariūnu, nušovė jį miegantį (K. Kubilinskas šovė pirmas, A. Skinkys, kaip mokė emgėbistai, iššovė kontrolinį šūvį). Vėliau abu išskubėjo į Alytų.
Į Kalesninkų mišką buvo pasiųstas MGB vidaus kariuomenės 34-asis šaulių pulkas. Kareiviai apsupo Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerį.
Kautynėse žuvo Dainavos apygardos vado pavaduotojas ir Kazimieraičio rinktinės vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, rinktinės ir Geležinio Vilko tėvūnijos štabo viršininkas Viktoras Kazlauskas-Vanagas, būrio vadas Jonas Kazlauskas-Šermukšnis ir partizanas Petras Šilanskas-Labutis.
Visų žuvusiųjų palaikai buvo niekinti MGB Alytaus aps. skyriaus būstinės kieme. Jų užkasimo vieta neišaiškinta.
1997 m. gegužės 12 d. B. Labėnui (Labenskui) pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1998 m. gegužės 19 d. dekretu jis apdovanotas Vyčio kryžiaus 3-iojo laipsnio or dinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius), 1999 m. gegužės 27 d. jam suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
2000 m. išleista jo jaunystės dienų poezijos ir prozos rinktinė „Žygiuojanti tauta“.
Atminimo lenta 1941, 1944–1952 m. už Lietuvos laisvę žuvusiems „Žiburio“ gimnazijos direktoriams, mokytojams ir mokiniams atminti. Bendras buvusio gimnazijos pastato ir atminimo lentos vaizdas. Lazdijai, Vytauto g. 9, M. Gustaičio vidurinė mokykla. Aut. skulptorius Jonas Jagėla. Atidengta 2001 m. sausio 13 d. R. Trimonienės nuotr., 2000 ir 2001 m.
Kryžiai ir tipinis atminimo ženklas 1949 m. kovo 7 d. šioje vietoje įrengtame Dainavos apygardos štabo bunkeryje MGB agentų „Varno“ ir „Ryto“ nušautam Šarūno rinktinės vadui ir laikinai ėjusiam Dainavos apygardos vado pareigas B. Labėnui (Labenskui)-Kariūnui atminti. Bendras paminklų ir įrašo tipiniame atminimo ženkle vaizdas. Alytaus r. Alytaus miškų urėdijos Kalesnykų girininkijos Kalesninkų miško 5 kvart. Metalinio kryžiaus aut. A. Liovė.
Pastatytas 1991 m. Tipinio atminimo ženklo aut. dizaineris Romas Navickas. Pastatytas 1999 m. J. Vaitkaus nuotr., 2005 m.
Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2018/201802_labenas_biog.pdf
Parengė Rūta Trimonienė
