SKIRMANTO ŽŪTIS

Daug rašyta ir kalbėta apie Lietuvos partizanų majoro J.Lukšos-Skirmanto žūtį. Nagrinėjant KGB archyve esančius dokumentus, turime galimybę paaiškinti ir paryškinti šios istorijos detales, atskirus faktus. Taigi, šiek tiek priešistorės.

Viena iš kontraversiškiausių figūrų šioje istorijoje- J.Kukauskas. Jo byloje randame daug mus dominančios medžiagos.

J.Kukauskas buvo suimtas 195lm. gruodžio 27d. kaip užsienio žvalgybos agentas. Keletas biografijos faktų iš kaltinamojo protokolo: “... Nustatyta, kad 1943m. J.Kukauskas Vilniuje įstojo į nacionalistų organizaciją “Vieninga Kova”.

1944m. bėgo į Vokietiją, Miurės miestelį. Ten įstojo į žvalgybos mokyklą, kurios nebaigė. Vakarų Vokietijoje susirišo su prancūzų, vėliau amerikiečių žvalgyba (1951m.). 1951m. balandžio 19d, baigęs žvalgybos mokyklą, išmestas į Lietuvos TSR žvalgybos tikslais.

Buvo panaudojamas operatyviniuose veiksmuose. Ryšium su tuo byla sustabdoma.” (Byla Nr.19174. T.IL LJ8-19.). Iki 1952m. kovo 8d. bylą vedė TSRS MGB, po to buvo perduota Lietuvos TSR MGB (Ten pat L.31).

Kaip jau minėta, J.Kukauskas, turėjęs ryšį su amerikiečių žvalgyba, buvo radinys KGB. Tuo metu jau buvo išeita į ryšio kanalus su anglų ir švedų žvalgyba (panaudojant J.Deksnį, “Jūratį”, “Šilaitį” operacijose “Miškas”, “Banga”). Buvo sudaryti operatyviniai planai ryšiui su amerikiečių žvalgyba užmegzti, panaudojant J.Kukauską (operacija “Nemunas”). Pagrindinis šios operacijos tikslas buvo- iškviesti kiek galima daugiau desantinių grupių, sustiprinti patelkiamos informacijos patikimumą.

Kaip tik tuo metu buvo vykdoma operacija pirmosios- Daumanto-desantinės grupės sunaikinimui.

Su J.Lukša-Daumantu Kukauskas ir Kupstas užmezgė ryšius 1948m. vasarą. Kaip tik tada ir prasidėjo jų visų mokslas Paryžiuje, prancūzų žvalgybos mokykloje, Il-e skyriuje. (Byla Nr19174. T1 L.77.). Jau tada buvo aišku, kad baigę šią mokyklą, jie bus permesti į Lietuvą.

1950m. spalio mėn. Lukšos, Širvio ir Trumpio grupė buvo Lietuvoje. Jiems perdavus pirmąsias radiogramas (1951m. pradžioje), buvo užpelenguotas jų laikymosi rajonas. Tada jiems pasisekė pabėgti, tačiau buvo prarastos radijo ryšio priemonės. Ilgai KGB negalėjo prieiti prie Lukšos, nes buvo laikomasi griežčiausios konspiracijos. Iš operacijos metu paimtų dokumentų paaiškėjo, kad laukiama naujos desantininkų grupės. Tada buvo sudarytas planas į tą patį rajoną “išmesti” desantininkais apsimetusių smogikų grupę. Tokiu būdu turėjo būti išaiškintas Lukšos ryšių kanalas. Kontaktui buvo pasirinktas ryšininkas Maščinskas. Kai pas jį atėjo menami “desantininkai”, jis sutiko padėti susirišti su Daumantu. Taip buvo pradėtas susirašinėjimas su dalinio, kurio rajono ribose laikėsi Lukša vadovybe, o vėliau ir pačiu Lukša. Viename iš savo laiškų Lukša uždavė klausimus, į kuriuos galėjo atsakyti tik tas, kas mokėsi su juo žvalgybos mokykloje Prancūzijoje. Tada ir buvo panaudotas J.Kukauskas. Susirašinėjant atsirado galimybė pakviesti Lukšą į susitikima su agentūrine grupe. Buvo numatyta Lukšą imti tik gyvą (Toks nurodymas buvo gautas ir iš Maskvos).

Tuo tarpu 1951 IX 4 P.Pečiulaitis-Lakštingala per ryšininkus buvo iškviestas pas Geležinio Vilko rinktinės vadą Žilviną. Rinktinės štabe jis rado Žilviną Skirmantą, Spyglį, Pipirą, Karį ir Gediminą. Skirmantas įsakė Lakštingalai, Pipirui ir Spygliui pasiruošti lydėti jį į susitikimą su desantininkais, o taip pat atstatyti ryšį su Tauro apygardos vadu Demonu ir kartu su juo atskridusiu Sakalu. Čia pat parašė laiškus Demonui ir Sakalui ir įsakė, atstačius ryšį. juos įteikti.

Vakare (1951IX 4d.) Skirmantas, Pipiras ir Lakštingala išėjo į susitikimą.

Pirmoje nakties pusėje jie atvyko pas Spyglio ryšininką Maščinską ir kartu su juo ėjo toliau į Novynos mišką kuris buvo už 5 km. Priėję mišką prie griovio sustojo. Skirmantas parašė laišką ir perdavė ryšininkui, kad nuneštų jo laukusiems partizanams. Po 5min. ryšininkas grįžo su atsakomuoju laišku ir laukusios grupės atstovu. Skirmantas įsakė saviškiams laukti jo griovy, o pats su atėjusiuoju nuėjo į susitikimą Po 2-3min. prasidėjo šaudymas. Skirmanto laukę partizanai, nepaleidę nei šūvio. išlakstė į visas puses. Tą naktį Lakštingala atbėgo pas ryšininką Vl.Černecką, Rašnavos km. ir papasakojo kas įvyko. Liepė surasti Žilviną ir pranešti jam apie įvykį, o pats nuėjo į savo bunkerį. Bunkeryje rado Sūkurį su Klemensu ir jiems viską papasakojo. Žilvinas atsirado po 3 savaičių. Jis atėjo su Karlu. Visi priėjo išvados, kad Skirmanto iškvietimas buvo paruoštas MVD ir jis tikriausiai žuvo, nes iki šiol niekur nepasirodė. Žilvinas Lakštingalą ir Klemensą išsivedė pas Litą. Litas Lakštingalą ir Spyglį atskirai išklausinėjo visų įvykio smulkmenų, po to liepė kuo greičiausiai atstatyti ryšį su Demonu ir Sakalu ir perduoti jiems, kas įvyko. Litas buvo pasiryžęs ieškoti būdų, kaip atstatyti ryšį su Vakarais ir norėjo su Sakalu aptarti radijo siųstuvo pagaminimo galimybes. (Buv. VSK arch.B.bf. B.P16928 LL).

Kadangi J.Lukšos nepavyko paimti gyvo, visuose dokumentuose operacija vertinama, kaip nepavykusi. Be jokios abejonės galima teigti, kad paskutinė grandis, suvaidinusi lemiamą vaidmenį šioje operacijoje, buvo J.Kukauskas. Neneigia to ir jis pats.

Po šios operacijos vėl imta naudoti J.Kukauską radijo žaidimuose su amerikiečių žvalgyba. Jam buvo pasiūlyta sudaryti radijogramos tekstą, reikalaujant iškviesti naują desantininkų grupę. Rugsėjo 10d. J.Kukauskas pasiuntė radijogramą, kurioje prašė atsiųsti į Lietuvą Ursų- Kupstą ir Girėną (Išgalvotą asmenį). Kadangi KGB žinojo šifrų raktus, saugumo grupes, tai buvo vienintelis būdas perduoti, kad jis dirba saugumo rankose. (Ten pat LJ225.) Iš atsakymo pasirodė, kad amerikiečiai suprato perspėjimą. 1951m. lapkričio mėnesį J.Kukauskas, lydimas sugumiečio Kovalenkovo, ėjo į į pirtį ir pabėgo (Ten pat L.231.).Po to faktiškai ir buvo pradėtas jo tardymas. Iki 1956m. jis buvo laikomas Vilniaus KGB uždarame kalėjime. Kovo mėn. parašė malonės prašymą, birželio mėn. buvo paleistas.

Lyginant šias dvi- J.Lukšos ir J.Kukausko asmenybes- išryškėja pirmojo stiprybė, gi antrojo- menkystė.

Galima kaltinti sistemą laužiusią ir žalojusią žmogų, tačiau dabar jau žinome- pasirinkimo galimybė visada yra. Svarbu, ką pasirinksi...

Parengė Dalia Kuodytė

Visiškai slaptai

Lietuvos TSR Valstybės saugumo generolui- majorui dr. Kapralovui

Pranešu, kad pravestos agentūrinės kombinacijos rezultate, š.m. rugsėjo 5-osios naktį užmuštas 1950m. atvykęs į Lietuvą amerkiečių šnipas, užsienio lietuvių nacionalistinio centro emisaras Juozas Lukšą Simono- g,1921m, Juodbūdžio kaime, Kazlų Rūdos raj, iš valstiečių- buožių, pagal specialybę-inžlnierius- statybininkas, lietuvis, nepartinis, pogrindinis slapyvardis: Skirmantas, Vytis, Skrajūnas, Mikas, Mykolaitis, Stasys, Mickevičius.

1941m. Lukša buvo suimtas ir karo pradžioje išlaisvintas.

1945m. Lukša, besimokydamas Kauno universitete, įstojo į nacionalistinę “Lietuvos išlaisvinimo Tarybą".

1946m, likvidavus šią organizaciją Lukša perėjo į nelegalią padėtį, įstojo į ginkluotą nacionalistinę gaują ir Žvejo buvo paskirtas Tauro apygardos štabo nariu.

1947m. pabaigoje Lukša buvo pasiųstas į užsienį užmegzti ryšį su nacionalistiniu centru ir užsienio žvalgybomis.

Būdamas užsienyje, Lukša per buv. Lietuvos pasiuntinį Paryžiuje S.Bačkį, užmezgė ryšį su prancūzų žvalgyba ir metus mokėsi Paryžiuje, žvalgybos mokykloje, o po to dirbo ir su amerikiečių žvalgyba.

Juozo Lukšos-Skirmanto palaikai

Į Lietuvos TSR teritoriją Lukša buvo permestas 1950m. spalio 3d. Kartu su juo buvo išmesti dar 2 amerikiečių šnipai: Trumpys-Rytis ir Širvys-Sakalas.

Lukša su Trumpiu ir Širviu gavo užduotį užmegzti ryšius su banditiniu pogrindžiu. jo vadovybe ir organizuoti informacijos kaupimą.

Ryšiui su amerikiečių žvalgyba Lukšos grupė gavo slaptaraščio reikmenis, 3 portatyvines radijostotis.

Užmezgęs ryšį su banditinio pogrindžio vadovybe, Lukša buvo paskirtas taip vadinamojo Prezidiumo Tarybos nariu ir viso pogrindžio žvalgybos skyriaus viršininku.

Ieškant Lukšos ir su juo atvykusių asmenų, įvairiu metu rasta 3 portatyvinės radijostotys su radijolokaciniu priedu, šifrai, kodai, slaptaraščio reikmenys, antitarybiniai lapeliai ir kt.

Per tą laiką buvo išaiškintos ir sunaikintos kelios banditų ir nacionalistų grupės, kurios talkino Lukšai jo darbe.

Pagal agentūrinius duomenis, gautus gegužės 20d, buvo pravesta operacija kurios metu turėjo būti suimtas šnipas Trumpys, besislapstantis Kazlų Rūdos miškuose bunkeryje. Apsupus bunkerį, Trumpys spėjo nusišauti.

Toliau vykdant Lukšos paieškų planą, buvo panaudotas balandžio mėn. permestas į Lietuvą ir gegužės 22d. suimtas amerikiečių šnipas Gardenis, kurį Lukša tikėjosi panaudoti žvalgybiniame darbe.

Tuo tikslu Gardenis buvo panaudojamas kombinacijoje, kurios metu Lukšai turėjo būti pakišta agentų-smogikų grupė.

Per nustatytą kanalą Lukšai buvo pasiųsti 3 laiškai, parašyti Gardenio, ir taip atsakyta į klausimus, kuriuos galėjo žinoti tik asmenys, buvę su Lukša užsienyje.

Visa tai įtikino Lukšą mūsų legendos teisingumu. Vis dėl to iki paskutinio laiko Lukša elgėsi labai atsargiai, per banditų ryšininkus tikrino, ar Gardenis tikrai laisvėje.

Šm. rugpjūčio 16d. buvo organizuotas Gardenio susitikimas su banditu Spygliu, per kurį buvo palaikomas ryšys su Lukša.

Greitai po šio susitikimo iš Lukšos Gardenio vardu buvo gautas laiškas, kuriame prašoma kuo greičiau susitikti. Taip atsirado galimybė išvesti Lukšą su smogikų grupe.

Rugsėjo 4d. Lukša lydimas 4 automatais ginkluotų banditų, atvyko į susitikimo vietą. Deryboms ir lydėti Lukšą į susitikimą buvo pasiųstas patyręs agentas Aušra. Lukša ir jį lydintys banditai kruopščiai tikrino, ar Aušra ne provokatorius. Kadangi agentas elgėsi labai apgalvotai, Lukša

nusprendė eiti susitikti su Gardeniu, bet iki paskutinės minutės elgėsi labai atsargiai- nepaliko galimybės paimti jį gyvą, jei tai saugumo kombinacija. 20 metrų nuo susitikimo vietos Lukša paliko 4 banditus ir nurodė jiems šaudyti, pastebėjus jo signalą. T.p. Lukša perspėjo agentą, kad pastarasis bus nušautas, jei su Gardeniu išeis bent vienas žmogus.

Eidamas į susitikimo vietą, Lukša ėjo paskui agentą atstatęs užtaisytą automatą. Kadangi buvo tamsu, Aušra pasiklydo, nukrypo 8 metrus ir atvedė Lukšą tiesiai ant pasalos. Smogikas, sėdėjęs pasaloje, nieko nelaukdamas, šūktelėjo: “Kas eina?” po to, kai Aušra atsakė, kad jis eina su Petro (Gardenio) draugu, Lukša paklausė: “Kur jis?” Atsakymo nebuvo, kadangi Gardenis pasimetęs tylėjo. Aušra, pajutęs, kad Lukša pasiruošė, šoko į šalį, o agentai, buvę pasaloje, matydami susidariusią kritišką situaciją, atidengė ugnį į Lukšą ir kitus banditus.

Agentas Aušra ir smogikas, į kurį išėjo Lukša, negalėjo šokti ant jo ir paimti gyvo, nes pastarasis prie diržo turėjo pritvirtintą granatą F-1, paruoštą susprogdinimui.

Po šūvių į Lukšą, banditai, buvę su juo, atidengė ugnį į agentus ir prasidėjo susišaudymas.

Banditai, naudodamiesi tamsa, greitai pabėgo.

Tuojau buvo blokuotas visas rajonas. Tame dalyvavo 600 kareivių. Karinė operacija tęsėsi.

Rytą buvo aptiktas ir paimtas gyvas banditas- ryšininkas Maščinskas, dalyvavęs lydint Lukšą į susitikimą su Gardeniu.

Tuo pat metu suiminėjami aktyvūs banditų ryšininkai ir rengiamos pasalos galimose banditų pasirodymo vietose.

Lukšą atpažino: Gardenis ir rugpjūčio mėn. areštuotas Lukšos ryšininkas Vaitkevičius Fillmonas.

Lukša turėjo: automatą, pistoletą, granatą, slaptaraščio reikmenis, antitarybinių lapelių, 6 lapus žvalgybinių duomenų, pogrindinio darbo instrukciją, pasą, komjaunimo bilietą, raudonarmiečio knygelę, karinį bilietą, medalio pažymėjimą- visi dokumentai Samuolio vardu. Ant vieno dokumento- Lukšos fotografija, 20 Amerikos dolerių ir kt. asmeniniai daiktai.

SSRS MGB brigados vadovas pulkininkas Miakotnych

Lietuvos SSR MGB 2-N valdybos viršininkas plk. Počkaj 

1951m. rugsėjo 4d.

/Buv. LTSR VSK arch. Op.b.f. A.3. B.109/16. L.135-139./

Vertimas iš rusų k.