Kai kurie slapto ir viešo pasipriešinimo bruožai 1940-1942m. dokumentuose.
antinacinė rezistencija
IŠTAKOS
Skelbiamų dokumentų rinkinį surinko, išsaugojo ir visuomenei pateikia Lietuvos rezistentas, 1941m. birželio sukilimo dalyvis Jonas Čepulis
Rinkinio chronologiniai rėmai- nuo 1940m. pabaigos iki 1942m. pavasario. Dokumentai suskirstyti į tris dalis: pirmoje skelbiami Lietuvių Aktyvistų Fronto programiniai ir vidinės tvarkos dokumentai; antroje-svarbiausi Lietuvių memorandumai vokiečių okupacinei valdžiai, atspindintys viešo, legalaus pasipriešinimo būdą; trečioje- priešnacinio pogrindžio Lietuvių Fronto ir jo grupių, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos pirmieji atsišaukimai. Dokumentai yra labai vertingas šaltinis Pasipriešinimo pradžiai ir ištakoms pažinti. Mašinraštiniai nuorašai padaryti ant įvairios kokybės ir formato popieriaus dokumentų platinimo metu. Laikytini originalais.
Šiame numeryje spausdiname pirmąją dokumentų dalį. Pirmosios rezistentų grupės atsirado tuoj pat po 1940m. birželio 15d. Įvykdytos rusų agresijos ir greitai išplito po visą kraštą, palaipsniui jungdamosi į bendrą už Nepriklausomybę frontą. 1940 11 17 Lietuvos respublikos pasiuntinio
Vokietijoje ir įgaliotojo ministro Kazio Škirpos bute Berlyne įvyko steigiamasis Lietuvių Aktyvistų Fronto- slaptos kovos organizacijos susirinkimas. Programos tekstui paruošti buvo sudaryta ideologijos komisija, pirmininkaujama dr. Antano Maceinos, kuris ir buvo faktiškasis jos redaktorius1. Vienok LAF programa ‘tebuvo tik pirminis projektas, niekur anuomet viešai nepaskelbtas"2, nariams platinama nuorašais. Pirmą “Sukilimas suverenumui atstatyti” prieduose3 su nedidele kupiūra-praleidžiant 16 str. Čia yra skelbiamas ištisas necenzūruotas LAF programos tekstas (dok. Nr.l), o taip pat niekada nespausdintas LAF Įstatų projektas (dok. Nr .2). Tiek programa, tiek įstatai (statutas) galutinai turėjo būti patvirtinti ir priimti Didžiajame LAF kongrese, kuris turėjo įvykti po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo, tad daugelis nuostatų, orientuotų į tos dienos politinę situaciją, galėjo būti atmesta ar nepriimta.
Okupuotoje Lietuvos teritorijoje centralizuota pogrindžio organizacija susikūrė jau 1940m. rudenį ir turėjo du vadovaujančius štabus Vilniuje ir Kaune, kurie ruošė sukilimą numatomo karo pradžiai. Lietuviškas pogrindis pasiėmė Lietuvių Aktyvistų Fronto vardą, nors atskirose vietovėse aktyvistai veikė ir kitais pavadinimais. LAF štabui Kaune buvo pavaldi Lietuvos Apsaugos Gvardija, kurios pagrindinis branduolys veikė Tauragės apskrityje. Skelbiamas LAG statutas ir pogrindinės veiklos uždaviniai susiję su pasirengimu sukilimui ir karo pradžiai (dok. Nr.3,4).
Aktyvistai leido atsišaukimus su nurodymais, ką daryti prasidėjus karui ir sukilimui (dok. Nr5) ir, apskritai, uždegančius tautos dvasią (dok. Nr.6).
Prieštaringų minčių gali sukelti dokumentas Nr.4: "Neatidėliotini Gvardijos uždaviniai” ir Nr.5: LAF 1941m. kovo 19d. atsišaukimas, todėl manome, kad juos būtina plačiau pakomentuoti. Kovo 19d. atsišaukimą užsienio politikieriai dažnai naudoja “lietuviškam antisemitizmui” įrodyti. Birželio sukilėliams kompromituoti, siekdami suversti lietuvių tautai kaltę už nacių vykdytas žydų žudynes. Mokslo visuomenei jis yra žinomas iš KGB falsifikato, paskelbto čekistų B.Baranausko ir E.Rozausko redaguotų “Masinių žudynių Lietuvoje (1941-1944)” I dalyje4. Čia jis pavadintas LAF pagalbos naciams programa, kurią parengė Lietuvių informacijų biuras Berlyne, kai tuo tarpu originalus dokumentas yra be pavadinimo ir nurodoma tik parašymo vieta, ir geriausiu atveju tėra viso labo instrukcija siauresniam aktyvistų ratui. Dokumentų falsifikatoriai jo sureikšminimui prikūrė Post scriptum: “Šis pranešimas žodžiu ar raštu turi pasiekti tolimiausius Lietuvos užkampius5”, tuo būdu teigdami, kad jis buvo plačiai žinomas Lietuvoje. Dokumentas be to, buvo kupiūruotas paliekant tik antižydiškas bei talkinimo vokiečių kariuomenei vietas. “Neatidėliotinų Gvardijos uždavinių” antižydiškos vietos nebuvo panaudotos net falsifikatui, nors KGB dokumentą žinojo. Per daug jos buvo panašios į pačių sionistų gaminamą antisemitinę literatūrą ir gana neoriginalios, išsakytos užsienio autorių ir tik išverstos į lietuvių kalbą. Be to, pabaigoje buvo paskelbta keletas aštrių faktų apie lietuvių genocidą.
Net detalus minimų dokumentų tyrinėjimas neleidžia atrasti menkiausio nurodymo žudyti Lietuvos gyventojus. Atpildo (jį nustatytų atkurtosios nepriklausomos valstybės teisinė sistema) turėjo susilaukti Lietuvos piliečiai, išdavę Tėvynę. Tautinė priklausomybė šiuo atveju neturėjo reikšmės.
Kodėl gi į “žydo” sąvoką buvo įdėtas “priešo, komunisto, budelio” turinys? Tai sąlygojo konkrečios to meto istorinės aplinkybės. Pačių žydų istorikų teigimu, Lietuvos piliečiai žydai “suvokdami TSRS reikšmę ir vaidmenį savo nacionaliniam ir žmogiškam išsigelbėjimui, tikrai siejo savo likimą su jos galimybėmis neleisti Hitlerio į Lietuvą6”. Tai yra, žydai siekdami išsaugoti savo nacionalinę ir žmogišką egzistenciją aukojo kitos, mažesnės ir silpnesnės tautos nacionalinę ir žmogišką egzistenciją. Šita nuostata buvo būdinga ne tik kairuoliškos orientacijos žmonėms. Sionistas M.Beginas (vėliau Izraelio ministras pirmininkas), 1941m. pavasarį išvežtas iš Lukiškių kalėjimo į Sibirą, rašė: "Visuotinės grandiozinės katastrofos fone mano vargai neturėjo jokios reikšmės. Tos Katastrofos metu Tarybų Sąjunga netikėtai suteikė žydams neįkainojamą pagalbą; aš visuomet prisiminsiu tai, ir nei vienas žydas neturi teisės to pamiršti7”.
Bet ir nė vienas lietuvis neturi teisės pamiršti, kad jo tautos visuotinės Katastrofos laužus užkūrė raudonžvaigždžiai iš Sovietų Sąjungos, istorijos vyksmas įsakė: žūti arba laimėti.
Parengė Kęstutis Kasparas
Nuorodos
1. Škirpa K. Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti. Vašingtonas, 1973- P 573.
2. Ten pat P572.
3. Ten pat P567-572
4. Masinės žudynės Lietuvoje (1941-1944). Dokumentų rinkinys D.l V.196S P.49-50.
5. Ten pat P50.
6. Atamukas S. Žydai Lietuvoje V.1990. P.90.
7. Begin M. Vosstanie. Ierusalim 1989. S15.
Nr.l. Lietuvių Aktyvistų Fronto programa
Nuorašas
Lietuvių Aktyvistų Fronto programa
Naujam gyvenimui ir naujai kūrybai atbudusios lietuvių tautos akivaizdoje, prie tautos didvyrių ir kankinių savo kraują pašventusių už laisvės atgavimą, kaipo LIETUVIŲ AKTYVISTŲ FRONTAS, pasiryžęs padėti dėl lietuvių tautos gyvybinių teisių ir vykdyti geriausiųjų tautos sūnų paliktąjį kraujo testamentą, šią istorinės lemties valandą skelbia:
I. Fronto pobūdis.
1 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas yra visų veikliųjų lietuvių tautinis ir politinis sąjūdis, ryžtingai ir drausmingai vadovaujamas vienos valios.
2 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas pagrindiniais savo uždaviniais laiko:
a) prikelti Lietuvą naujam valstybiniam gyvenimui, lemti krašto pertvarkymą naujais pagrindais, ugdyti organizuotą lietuvių tautos valią, ją reikšti ir vykdyti;
b) gerbti, ugdyti, ginti kilniuosius lietuvių tautos papročius, palaikyti jos aukštas moralines vertybes, saugoti jos rasinį tyrumą ir išlaikyti jos istorinę garbę;
c) gilinti tautinę kultūrą ir stiprinti amžinąjį lietuviškumą, vykdyti visose srityse paspartintą kūrybą, išvystyti greitą pažangą lietuvių tautos ir žmonijos labui.
3 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas savo veikimą grindžia lietuviškuoju nacionalizmu, krikščioniškosios dorovės ir socialinio teisingumo dėsniais, kuriuose lietuvių tauta randa neišsemiamą dvasinių jėgų šaltinį nepalaužiamai kovai už teisę gyventi ir tobulėti.
II. Bendrieji pagrindai.
4 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas tautą laiko kraujo, žemės ir istorinio likimo sukurta vieningos sąmonės ir kovos už bendrą ateitį sustiprinta bendruomene, turinčia nepaneigiamą teisę saugoti ir ugdyti savą individualybę ir savą kultūrą.
5 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas skelbia kad nepriklausoma valstybė yra tobuliausia organizuota tautos forma vienintelė tikra tautos individualybės saugotoja ir būtina sąlyga tautinei kultūrai klestėti.
6 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas, pripažindamas žmogaus asmenybei įsitikinimų: sąžinės ir kūrybos laisvę, sako, kad ji yra palenkta bendrajai tautos gerovei ir reikalauja kad kiekvienas tautos narys konkrečius savo darbus derintų su bendraisiais tautos reikalais.
7 str.
Normalia ir legalia žmonių dauginimosi institucija Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko principo neišardomą moterystę, kurios pirmaeilis uždavinys yra patikrinti tautai sveiką ir stiprų bei gausų prieauglį.
8 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas yra nusistatęs materialinę savo galią laiduoti viešąją dorove ir šia prasme glaudžiai bendradarbiauti su legallnėmis konfesijomis, kreipdamas ypatingo dėmesio į Katalikų Bažnyčią tikėdamasis iš jos aktyvaus įsijungimo į lietuvių tautos idealų siekimo darbą
9 str.
Profesinį visuomenės organizavimą Lietuvių Aktyvistų Frontas skelbia valstybės uždaviniu ir šias organizacijas laiko viešomis teisės institucijomis.
10 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas pripažįsta, kad privatinė iniciatyva, sutarianti su bendra tautos bei valstybės linkme, yra svarbus pažangos veiksnys tautos ūkio ir kultūros gyvenime.
III. Politika
11 str.
Tautos ir valstybės vadovavime Lietuvių Aktyvistų Frontas laikosi vieningos valios principo, siekia jį įgyvendinti laiduodamas tautos politinę vienybę ir imdamasis už tai atsakomybę prieš lietuvių tautą
12 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas lietuvių tautos organizuotą valią įstatimdavystės srityje vykdo per Liletuvos valstybės konstitucinius organus.
13 str.
Visuomenės organizavimo ir vadovavimo srityje Lietuvių Aktyvistų Frontas kuria Darbo, Ūkininkų, Kultūrininkų, Moterų, Jaunuomenės, Užsienio Lietuvių Frontus ir įvairių profesijų barus, kuriuose visuomenę rikiuoja sudrausmintam darbui, ugdo kolektyvinę visuomenės valią tautos ir valstybės gyvenime ir derina profesinius reikalus su bendrąja tautos gerove.
14 str.
Lietuvos nepriklausomybės gynimas yra pirmaeilė ir garbinga kiekvieno tautos nario pareiga. Todėl Lietuvių Aktyvistų Frontas skaito būtina, kad visa tauta, o ypač jos priaugančioji karta būtų auklėjama kovos ir pasiryžimo dvasioje. Šiam tikslui siekti daroma Tautinio Darbo Apsauga veikianti kariniais drausmės pagrindais.
15 str.
Užsienyje gyveną lietuviai, ne Lietuvos piliečiai, atvykę į Lietuva automatiškai įgyja Lietuvos piliečio teises.
16 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas žydų tautinei mažumai Lietuvoje atšaukia svetingumą.
IV. Ūkis.
17 str.
Ūkinio tautos ir valstybės gyvenimo pagrindu Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko privatinę nuosavybę, tačiau reikalaujama kad valstybė prižiūrėtų nuosavybės įsigijimą ir josios naudojimą, derindama jį su bendraisiais tautos ir valstybės ūkio reikalais.
18 str.
Žemės ūkis atremiamas į laisvą ūkininkų luomą, kurie savo žemę tvarko privatinės nuosavybės pagrindais, tačiau socialinio teisingumo ir gamybinio tikslingumo sumetimais valstybė nustato ūkinio vieneto didumo ribas.
19 str.
Ūkinio luomo, kaip visos tautos maitintojo pastovumui ir žemės sunaudojimo tikslingumui patikrinti leidžiama įsigyti tik Lietuvos piliečiams, pirmoje eilėje tik lietuviams, mokantiems dirbti.
20 str.
Ūkio pardavimas iš varžytinių draudžiamas. Prasiskolinusius ir netinkamai tvarkomus ūkius valstybė turi nupirkti teisinga kaina tikslingo žemės paskirstymo reikalu.
21 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas, pripažindamas privatinės iniciatyvos reikšmę pramonės srityje, ypatingai iškelia reikalą pirmoje eilėje remti žemės ūkio pramonę. Tačiau bendrosios ūkinės gerovės sumetimais valstybė Įpareigojama rūpintis pramonės vystymosi planingumu ir jos veikimo kontrole.
22 str.
Lietuvių Aktyvistų Fronto nusistatymu, valstybės finansai turi remtis progresyvine mokesčių sistema, kiek galima vengiant netiesioginių mokesčių.
23 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko būtiniausiu reikalu pravesti plačią ir radikalią Lietuvos miestų reformą. Jos tikslas būtų sustiprinti lietuvybę tiek gyventojų, tiek santvarkos, tiek paties stiliaus atžvilgiu.
V. Darbas ir socialinė apsauga
24 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas pripažįsta kad visų ūkinių gėrybių šaltinis yra žmogaus darbas, kuris yra kiekvieno tautos nario pareiga Valstybė turi rūpintis darbo jėgos paruošimu, jos tikslingu naudojimu darbo sąlygų racionalizavimu ir patikrinti teisingą darbo atlyginimą.
25 str.
Darbas yra vienintelis teisingas pragyvenimo šaltinis, pragyvenimas ne iš savo darbo įsigytu kapitalu turi būti pateisintas visuomenei naudingu tačiau neapmokamu darbu.
26 str.
Veiklumui ir solidarumui skatinti, darbo meilei išauklėti ir viešojo pobūdžio gėrybėms sparčiau kurti, Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko reikalinga, kad būtų įkurta abiejų lyčių jaunuomenei privalomojo darbo tarnyba.
27 str.
Socialinei tautos narių apsaugai laiduoti turi būti įvestas privalomas draudimas senatvės, ligos ir invalidumo atvejais.
28 str.
Lietuvių Aktyvistų Fronto nusistatymu įmonių darbininkams ir tarnautojams turi būti patikrinta teisė dalyvauti įmonių pelne.
29 str.
Valstybės ir savivaldybių uždavinys darbininkus, tarnautojus ir valdininkus aprūpinti nuosavais butais ir daržais, kad naujoje Lietuvoje kiekvienas lietuvis tiesioginei būtų surištas su gimtąja žeme.
30 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko reikalinga kad valstybė patikrintų palankias sąlygas lietuviškai šeimai klestėti, griežtai kovotų už priaugan-čiųjų kartų sveikatingumą ir laiduotų motinystės apsaugą bei globą, o taip pat ir tinkamą medžiaginį šeimų aprūpinimą.
VI. Tautinė kultūra ir ugdymas.
31 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas skelbia, kad tautinė kultūra yra stipriausias amžinojo lietuviškumo laidas ir ryškiausias tautinės individualybės rodiklis, kad tautinės kultūros kūrimas yra ne tik atskirų asmenų, bet ir visos lietuvių tautinės bendruomenės uždavinys.
32 str.
Lietuvių Aktyvistų Frontas pripažįsta kad tautinė kultūra gali reikštis įvairiomis kryptimis. Tačiau tautos dvasia jos istorija jos papročiai ir jos gyvybiniai interesai, turi būti nuolatinis idėjinis šaltinis ir vertybių kriterijus. Todėl Lietuvių Aktyvistų Frontas yra pasiryžęs griežtai kovoti su lietuviškumą neigiančiomis ir jo nepaisančiomis kultūros srovėmis ir idėjomis.
33 str.
Tiek praeities, tiek dabarties pagrindinės ir vertingos lietuviškosios kultūros gėrybės paimamos specialion valstybės žinion bei priežiūron ir skleidžiamos plačiausiuose tautos sluoksniuose.
34 str.
Tautos dvasiniam atsparumui ugdyti, tautinės dvasios grynumui išlaikyti, ir tautinės kultūros politikai vykdyti, tautai informuoti ir telkti kuo aktingiausiai veiklai visoje viešojo gyvenimo srityje steigiamos specialios valstybinės institucijos.
35 str.
Pagrindiniu auklėjimo tikslu Lietuvių Aktyvistų Frontas laiko: išugdyti fiziškai ir dvasiškai stiprias lietuviškas asmenybes, kurios tarpusavy mokėtų sugyventi ir kurti taip, kaip reikalauja tautinės bendruomenės aukščiausieji interesai, krikščioniškosios dorovės principai ir socialinis teisingumas.
36 str.
Naujųjų kartų ugdymas yra vieša tautinės bendruomenės funkcija ir todėl valstybės globai pavedami visi ugdymo laipsniai ir visos jos sritys. Privatinį ugdymą valstybė gali patikėti tik atskiriems pedagoginiu veikimu pasižymėjusiems asmenims arba gilias pedagogines tradicijas lietuvių tautoje turinčioms institucijoms.
37 str.
Vidurinėse, specialinėse ir aukštosiose mokyklose turi būti vykdoma stropi gabiųjų atranka ir gabūs, bet neturtingi jaunuoliai turi būti mokslinami valstybės lėšomis.
38 str.
Lietuviškoji mokykla turi rūpintis ne vien priaugančios kartos švietimu, bet ir auklėjimu, ugdant auklėtinio gabumus, savarankiškumą. iniciatyvą ir veiklumą.
39 str.
Suaugusiųjų švietimas turi būti vykdomas tautine, visuomeniškai doriška, profesine ir kultūrine linkme.
40 str.
Fizinis lavinimas sudaro būtiną tautos ugdymo dalį ir išplečiamas visuose tautos sluoksniuose.
Kiekvienas Lietuvių Aktyvistų Fronto narys, nepaisydamas jokių aukų, jokio darbo ir kančios, prisiekia lietuvių tautai visa savo energija ir pajėgomis vykdyti fronto idėjas ir tikslus, kad Lietuva įžengus į naują gyvenimo tarpsnį, nuolat gaivintų savyje didingumą praeitims dvasios ir atliktų ateities uždavinius, kuriuos jai skiria tautinė prigimtis kitų tautų tarpe.
Nr.2. Lietuvių Aktyvistų Fronto įstatai
Lietuvos Aktyvistų Fronto įstatai
Lietuvių Aktyvistų Frontas yra tautinio ir politinio veiklesniųjų ir ryškesniųjų lietuvių tautos sūnų ir dukrų sąjūdžio, įsipareigojusio nuolat budėti dėl lietuvių tautos gyvybinių teisių ir kovoti už jos amžinuosius idealus, organizacinė forma.
Jį pagimdė ir išugdė praeities klaidos, tautinės laisvės ir valstybinės nepriklausomybės netekimas, kančios po svetimųjų jungu, pasiryžimas vėl prikelti Lietuvą ir mūsų protėvių bei aukų už Lietuvos Nepriklausomybę paliktasis kraujo testamentas- niekados neišsižadėti laisvės, o jos netekus, nepasiduoti, bet kovoti ir laimėti.
Lietuvių Aktyvistų Frontas veikla nuo 1940 metų lapkričio mėnesio 17 dienos.
Jis vadinasi frontu kaip nuolatinės kovotojiškos veiklos išraiška Sutrumpintai jis vadinasi LAF arba paprastai Frontu.
I. Tikslas.
Lietuvių Aktyvistų Frontas jungia visus veikliuosius lietuvius /vyrus ir moteris/ į vieną neišsemiamą ir nuolat veiklų vieningos valios sudrausmintai vadovaujamą lietuvių tautinės energijos vienetą, kurio uždaviniai yra šie:
1. Ugdyti organizuotą lietuvių tautos veiklą. ją reikšti ir vykdyti.
2. Prikelti Lietuvą naujam valstybiškai nepriklausomam gyvenimui.
3. Lemti krašto pertvarkymą ir valdymą naujais sveikais ir tvarkingais pagrindais.
4. Laiduoti Lietuvai prideramą vietą Naujojoje Europoje, o lietuvių tautai- tinkamas sąlygas ugdytis, kurti savo dvasinę ir medžiaginę gerovę, augti ir stiprėti.
5. Gerbti, ginti ir ugdyti kilniuosius lietuvių tautos papročius, palaikyti jos krikščioniškąją dorovę ir aukštą moralę, gilinti tautinę kultūrą ir stiprinti amžinąjį lietuviškumą,saugoti jos rasinį tyrumą ir išlaikyti jos istorinę garbę.
6. Vykdyti visose srityse paspartintą kūrybą ir ugdyti intensyvią pažangą tautos ir žmonijos labui.
Lietuvių Aktyvistų Fronto principinę programą nustato atskiras statutas.
II. Organizacija.
§1 Lietuvių Aktyvistų Frontą sudaro:
A. LAF Vyriausioji Vadovybė,
B. LAF padaliniai,
C. LAF nariai,
D. LAF teismai ir
E. LAF kontrolė,
F. LAF Tautinio Darbo Apsauga
Be to. Lietuvių Aktyvistų Fronto programos plotmėje ir jo bendroje vadovybėje veikla 1. Darbo Frontas,
2. Ūkininkų Frontas,
3. Moterų Frontas,
4. Kultūrininkų Frontas,
5. Jaunuomenės Frontas,
6. Užsienio Lietuvių Frontas ir
7. Įvairių Kitų Sričių Barai.
A. LAF Vyriausioji Vadovybė.
§3 Viso Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio priešakyje stovi Vyriausias Lietuvių Aktyvistų Fronto Vadas.
Siekdamas įvykdyti Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio idealus ir uždavinius jis vadovauja ir naudojasi Lietuvių Aktyvistų Fronto jėgomis savo nuožiūra.
Jo įsakymai ir nurodymai yra privalomi visiems Lietuvių Aktyvistų Fronto nariams ir turi būti griežtai vykdomi.
§4 Pirmuoju Lietuvių Aktyvistų Fronto Vyriausiuoju Vadu skaitomas mūsų tautos sūnus, savo darbu ir asmeniniu pasiaukojimu lemiamai paveikęs Lietuvos prisikėlimą naujam nepriklausomam valstybiniam gyvenimui.
Apie tokio asmens pasireiškimą sprendžia pirmasis Lietuvių Aktyvistų Fronto Didysis Kongresas balsų dauguma
§5 Lietuvių Aktyvistų Fronto Vyriausiajam Vadui atsistatydinus, žuvus ar dėl nesveikatos išėjus iš rikiuotės, naujasis Vyr. Vadas renkamas 4 paragrafe paskutinėje pastraipoje numatytu būdu.
§6 Lietuvių Aktyvistų Fronto Vyr. Vadas skiria savo nuolatini pavaduotoją, kuris:
1. Vyr. Vado pavedamas atlieka svarbesniuosius uždavinius ir kitas jam nustatytas nuolatines pareigas;
2. Pavaduoja Vyr. Vadą šiam išvykus ar sunegalavus:
3. Automatiškai perima laikinai eiti Vyr. Vado pareigas, šiam išėjus iš rikiuotės /žiūr. 5/ ir
4. Neatidėliodamas sušaukia Lietuvių Aktyvistų Fronto didįjį Kongresą naujam LAF Vyr. Vadui išrinkti /žiūr. 4 paskutinę pastraipą/
Sprendimą paruošti ir LAF reikalams tvarkyti Vyr. Vado tarnyboje yra Lietuvių Aktyvistų Fronto Generalinis Sekretoriatas, kurį sudaro šios Vadybos:
1. ideologijos,
2 .Organizacijos,
3. Akcijos,
4. Saugumo,
5. Administracijos ir
6. Juriskonsulto.
Vadybas sudaro atatinkami skyriai ir dalys.
Generalinio Sekretoriato priešakyje yra LAF Generalinis Sekretorius.
LAF Gen. Sekretorių ir Vadybų Vadovus skiria ir atleidžia LAF Vyr. Vadas.
§7 LAF Generalinis Sekretoriatas:
1. Nagrinėja LAF programinius ir ideologinius klausimus, projektuoja LAF veikimo kryptį ir ruošia planus,
2 Paruošia LAF metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir veikimo apyskaitas,
3. Paruošia statutus LAF organams ir padaliniams tvarkyti,
4. Paruošia instrukcijas ir taisykles LAF veiklai reguliuoti,
5. Rūpinasi LAF Didžiojo Kongreso sušaukimu ir jo nutarimų vykdymu,
6. Rūpinasi LAF turto ir kapitalo valdymo reikalais,
7. Vadai tvarko LAF narių registraciją ir vadų asmenines bylas.
8. Rūpinasi LAF vidaus saugumu ir Vadų Apsauga.
9. Seka Tautos ir Valstybės gyvenimą ir
10. Telkia LAF Vyr. Vadui pasiūlymų visais kitais klausimais LAF uždaviniams vykdyti.
LAF Generalinio Sekretoriato funkcionavimą nustato atskiras Statutas . Vyr. Vado tvirtinamas.
§8 Pagrindiniams ir bendriems LAF veiklos klausimams aptarti prie LAF Vyr. Vado sudaroma Lietuvių Aktyvistų Fronto Taryba, vadinama Lietuvių Aktyvistų Fronto Vadija, kurios nuolatinė sudėtis yra šitokia: 1. Pirmininkas- LAF Vyriausias Vadas,
2. Vicepirmininkas- LAF Vyr. Vado pavaduotojas,
3. Sekretorius- LAF Generalinis Sekretorius.
Nuolatiniai nariai:
4. LAF Apygardų Vadai,
5. LAF Tautinio Darbo Apsaugos Vadas,
6. Darbo Fronto Vadas,
7. Ūkininkų Fronto Vadas,
8. Moterų Fronto Vadė,
9. Kultūrininkų Fonto Vadas,
10. Jaunuomenės Fronto Vadas,
11. Užsienio Lietuvių Fronto Vadas,
12. Ideologijos Vadovas,
13. Organizacijos Vadovas,
14. Akcijos Vadovas,
15. Saugumo Vadovas,
16. Administracijos Vadovas,
17. LAF Kontrolierius,
18. LAF Juriskonsultas,
19. Veikiančiųjų barų vadovai,
Be to, LAF Vyr. Vadas, reikalui esant skiria ir kitus narius nuolatiniais LAF Vadijos nariais arba juos kviečia dalyvauti jo vad. posėdžiuose, sprendžiant specialius klausimus.
LAF Vadijos nutarimai Vyr. Vadui turi patariamos galios.
LAF Vadijos posėdžiai ir nutarimai yra slapti.
§9 B. LAF padaliniai.
LAF padalinius sudaro: 1. LAF Apygardos,
2. LAF Apskritys,
3. LAF Apylinkės,
4. LAF Branduoliai.
LAF Apygarda
§10 LAF Apygardų skaičių ir jų ribas nustato Vyr. Vadas.
§11 LAF Apygardai vadovauja Apygardos Vadas, Vyr. Vado skiriamas ir atleidžiamas. Jis priklauso Vyr. Vadui betarpiškai.
§12 Sprendimams paruošti ir Apygardos reikalams tvarkyti Apygar
dos Vado tarnyboje yra Apygardos Sekretoriatas, kurį sudaro šie skyriai:
1. Organizacijos,
2. Akcijos,
3. Saugumo,
4. Administracijos.
Sekretoriato priešakyje yra LAF Apygardos Sekretorius.
LAF Apygardos Sekretorių ir Skyrių Vedėjus skiria ir atleidžia LAF Vyr. Vadas, Apygardos Vadui pristačius.
LAF Apygardos Sekretoriato funkcionavimą nustato atskiras statutas, LAF Vyriausios Vadovybės tvirtinamas.
§13 LAF Apygardos Vadas:
L Vadovauja ir atstovauja jam pavestai Apygardai, ją informuoja ir instruktuoja pagal LAF Vyr. Vadovybės bendrus nurodymus;
2 Šaukia ne mažiau kaip vieną kartą per metus Apygardos Vadijos Suvažiavimą;
3. Paruošia ir pateikia LAF Vadovybei tvirtinti Apygardos metinio veikimo planą; duoda Apygardos metinio veikimo ir išlaidų apyskaitą
4. Tvirtina LAF Apskričių veikimo planus ir metines apyskaitas;
5. Atsako už LAF idėjų skleidimą ir vykdymą savo Apygardoje, jos drausmę, veikimą ir turtą.
§14 LAF Apygardos Vadiją sudaro:
1. Pirmininkas- Apygardos Vadas,
2. Vicepirmininkas- Apygardos TDA Vadas,
3. Sekretorius- Apygardos Sekretorius,
Nariai:
4. Apskričių Vadai arba juos pavaduoją Sekretoriai,
5. Apylinkių Vadai arba juos pavaduoją Sekretoriai,
6. Apygardos, Darbo, Ūkininkų, Moterų, Kultūrininkų ir Jaunuomenės Fronto Vadai arba jų atstovai,
7. Apygardos Sekretoriato Skyrių Vedėjai.
§15 Apygardos Vadijos suvažiavimas:
1. Svarsto ir sprendžia visus Apygardos Vado jam patiektus dienotvarkės klausimus;
2. Išklauso Apskričių Vadų pranešimus;
3. Pasisako dėl Apygardos veikimo, apyskaitos ir pajamų- išlaidų sąmatos;
4. Kelia sumanymus ir Apygardos Vadovybei telkia pasiūlymų;
5. Sprendžia visus kitus apygardos veikimą liečiančius klausimus.
Apygardos Vadijos suvažiavimas sprendžia paprasta balsų dauguma Jos nutarimai Apygardos Vadui turi patariamosios galios.
LAF Apskritis
§16 Kiekvienoje Apygardoje Apskričių skaičių ir jų ribas nustato ati
tinkamos Apygardos Vadas.
§17 LAF Apskričiai vadovauja Apskrities Vadas, LAF Vyr. Vado ski
riamas ir atleidžiamas, Apygardos Vadui pristačius.
Apskrities Vadas betarpiškai priklauso Apygardos Vadui.
§18 Sprendimams paruošti ir Apskrities reikalams tvarkyti Apskrities Vado tarnyboje yra LAF Apskrities Sekretoriatas, kurį sudaro šios dalys:
1. Organizacijos,
2. Akcijos,
3. Saugumo ir
4. Administracijos.
Sekretoriato priešakyje yra LAF Apskrities Sekretorius.
LAF Apskrities Sekretorių ir Dailų Vedėjus skiria ir atleidžia LAF Apygardos Vadas, Apskrities Vadui pristačius.
LAF Apskrities Fronto funkcionavimą nustato atskiras statutas, LAF Vyriausios Vadovybės tvirtinimas.
§19 LAF Apskrities Vadas:
1. Vadovauja ir atstovauja jam pavestai apskričiai, ją inspektuoja ir instruktuoja pagal bendrus Vyriausios Vadovybės ir Apygardos Vado nurodymus;
2. Šaukia ne mažiau kaip vieną kartą per metus Apskrities Vadijos Suvažiavimą;
3. Paruošia ir patelkia LAF Apygardos Vadovybei tvirtinti Apskrities veikimo planą, numatomų pajamų ir išlaidų apyskaitą;
4. Tvirtina LAF Apylinkių veikimo planus ir metines apyskaitas;
5. Atsako už LAF idėjų skleidimą ir vykdymą savo apskrityje, jos veikimą drausmę ir turtą.
§20 LAF Apskrities Vadi jos Suvažiavimą sudaro:
1. Pirmininkas- Apskrities Vadas,
2. Vicepirmininkas- Apskrities TDA Vadas,
3. Sekretorius- Apskrities Sekretorius,
Nariai:
4. Apylinkių Vadai arba juos pavaduoją Sekretoriai,
5. Branduolių Vadai arba jų atstovai,
6. Apskrities, Darbo, Ūkininkų, Moterų, Kultūrininkų ir Jaunuomenės Frontų Vadai arba jų atstovai,
7. Apskrities Sekretoriato Dalių Vedėjai.
§21 Apskrities Vadijos Suvažiavimas:
1. Svarsto ir sprendžia visus Apskrities Vado jam patiektus dienotvarkės klausimus,
2. Išklauso Apylinkių Vadų pranešimus,
3. Pasisako dėl apskrities veikimo apyskaitos ir pajamų- išlaidų sąmatos,
4. Kelia sumanymus ir Apskrities Vadovybei tiekia pasiūlymų,
5. Sprendžia apie visus kitus Apskrities veikimą liečiančius klausimus.
Apskrities Vadijos Suvažiavimas sprendžia paprasta balsų dauguma. Jo nutarimai Apskrities Vadui turi patariamosios galios.
LAF apylinkė.
§22 LAF Apylinkių Skaičių ir jų ribas nustato Apskrities Vadas.
§23 LAF Apylinkei vadovauja Apylinkės Vadas, LAF Apygardos Vado skiriamas ir atleidžiamas, Apskrities Vadui pristačius.
Apylinkės Vadas betarpiškai priklauso nuo Apskrities Vado.
§24 Sprendimams paruošti ir Apylinkės reikalams tvarkyti Apylinkės Vado tarnyboje yra LAF Apylinkės Sekretoriatas, kurį sudaro:
Apylinkės Sekretorius ir
4 patikėtiniai, kurių
1- organizacijos reikalams,
1- akcijos reikalams,
1- saugumo reikalams,
1- administracijos reikalams.
LAF Apylinkės Sekretorių ir Patikėtinius skiria ir atleidžia Apskrities Vadas, Apylinkės Vadui pristačius.
LAF Apylinkės Sekretoriato funkcionavimą nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vadovybės tvirtinamas.
§25 LAF Apylinkės Vadas:
1. Vadovauja ir atstovauja jam pavestai Apylinkei, ją inspektuoja pagal bendrus LAF Vyr. Vadovybės ir Apskrities Vado nurodymus,
2 Šaukia Apylinkės Vadijos Suvažiavimus,
3. Paruošia ir patiekia LAF Apskrities Vadovybei tvirtinti Apylinkės veikimo planą, numatomą pajamų- išlaidų sąmatą ir duoda metinę veiklos ir išlaidų apyskaitą,
4. Tvirtina LAF branduolių ir veikimo planus ir metines apyskaitas,
5. Atsako už LAF idėjų skleidimą ir vykdymą savo apylinkėje. jos veikimą, drausmę ir turtą.
§26 LAF Apylinkės Vadijos Suvažiavimą sudaro:
1. Pirmininkas- Apylinkės Vadas.
2. Vicepirmininkas- Apylinkės TDA Vadas,
3. Sekretorius- Apylinkės Sekretorius,
Nariai:
4. LAF Branduolių Vadai,
5. Po du rinktus atstovus nuo kiekvieno branduolio, /Jei Branduolys turi daugiau, kaip 100 narių,- tai- 3/.
6. Apylinkės Darbo, Ūkininkų, Moterų, Kultūrininkų ir Jaunuomenės Frontų Vadai bei jų atstovai,
7. Apylinkės Sekretoriato patikėtiniai.
§27 LAF Apylinkės Vadijos Suvažiavimas:
1. Svarsto ir sprendžia visus Apylinkės Vado jam patiektus dienotvarkės klausimus,
2. išklauso LAF Branduolių Vadų pranešimus,
3. Pasisako dėl Apylinkės veikimo apyskaitos ir pajamų- išlaidų sąmatos,
4. Kelia sumanymus ir tiekia Apylinkės Vadovybei pasiūlymus,
5. Sprendžia apie visus kitus Apylinkės veikimą liečiančius klausimus.
Apylinkės Vadijos suvažiavimas sprendžia paprasta balsų dauguma Jo nutarimai Apylinkės Vadui turi patariamosios galios.
LAF branduolys.
§28 Branduolys yra mažiausias LAF padalinys.
Jo narių skaičius siekia ne daugiau kaip 100 asmenų.
Tose vietose, kur narių susiranda per 120 asmenų, steigiamas lygiagretis branduolys.
LAF Branduoliai steigiami kaimuose, miesteliuose, įmonėse, įstaigose ir tt
Branduoliui vadovauja Branduolio Vadas, skiriamas ir atleidžiamas Apskrities Vado, Apylinkės Vadui pristačius. Branduolio Vadas betarpiškai priklauso nuo Apylinkės Vado.
§30 Bėgamiesiems reikalams tvarkyti Branduolio Vado tarnyboje yra Branduolio Sekretorius ir 1 saugumo patikėtinis. Juos skiria ir atleidžia Apylinkės Vadas, Branduolio Vadui pristačius. Be to, Branduolio narių sueiga renka Branduolio Vado tarnybon 1 patikėtinį iš savo tarpo.
Branduolio Sekretoriato funkcionavimą nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vadovybės tvirtinamas.
§31 LAF Branduolio Vadas:
1. Vadovauja ir atstovauja jam pavestam Branduoliui,
2. Paruošia ir patiekia Apylinkės Vadovybei tvirtinti Branduolio veikimo planą, numatomų pajamų- išlaidų sąmatą ir duoda veiklos ir išlaidų apyskaitą.
3. Šaukia Branduolio narių sueigas.
4. Nuolat rūpinasi LAF narių idėjiniu auklėjimu ir LAF dvasios palaikymu,
5. Atsako už Branduolio veikimą, jo narių drausmingumą ir Branduolio turtą.
§32 LAF Branduolio narių sueiga:
1. Svarsto ir sprendžia visus branduolio Vado jai patiektus dienotvarkės klausimus,
2. Išklauso Branduolio Vadovybės pranešimus apie bėgamuosius reikalus ir juos aptaria
3. Pasisako dėl Branduolio veikimo apyskaitos ir pajamų- išlaidų sąmatos,
4. Kelia sumanymus ir Branduolio Vadovybei telkia pasiūlymų,
5. Sprendžia visus kitus Branduolį liečiančius klausimus.
Branduolio sueiga sprendžia paprasta balsų dauguma
Jos nutarimai Branduolio Vadui turi patariamosios galios.
§33 LAF Branduolio sueigose dalyvauja visi jo nariai.
C. LAF nariai.
§34 LAF nariu gali būti kiekvienas lietuvis ir lietuvė, kuris:
1. Turi ne mažiau kaip 18 metų amžiaus,
2. Yra dorovingas, aktyvus, gero vardo ir nacionališkai apsisprendęs,
3. Besąlyginiai pritaria LAF programai ir pasiduoda nustatytąjai drausmei,
4. Yra pasiryžęs visomis priemonėmis kovoti už lietuvių tautos idealus ir LAF užsibrėžtus tikslus,
5. Nutraukia visus ryšius su kitomis politinėmis organizacijomis, jeigu jis joms priklausė,
6. Nėra tiesioginis kaltininkas dėl Lietuvos Nepriklausomybės pražudymo.
7. Nėra praeityje pasižymėjęs ypatingai piktais darbais ar veiksmais prieš veiklesniuosius mūsų tautos sūnus ir dukras, kovojusius su buvusiojo mūsų krašto rėžimo klaidomis, nustūmuslomls Lietuvą į pražūtį ir lietuvių tautoje išugdžiusiomis nesantaiką ir neviltį,
8. Duoda iškilmingą pasižadėjimą LAF Vadovybės nustatyto turinio, jog bus Lietuvių Aktyvistų Frontui ištikimas.
§35 LAF nariu negali būti:
1. Asmuo, kuriam teismas yra atėmęs ar aprėžęs teises,
2. Asmuo, kuris kaltinamas dėl nusikalstamojo darbo, už kurį gręsia jo teisių atėmimas ar aprėžimas,
3. Asmuo, kuriam teismo paskirta globa
4. Asmuo, pasižymėjęs savo amorališku gyvenimu.
Narių priėmimas.
§36 Asmuo, norįs įstoti į LAF ir atitinkąs 34-35 reikalavimus, įteikia jo apylinkės ar vietinio LAF Branduolio Vadui raštišką apie tai pareiškimą, pridėdamas prie jo užpildytą nustatytos formos žinių lapą, prašytojo ir jį rekomenduojančių dviejų LAF narių pasirašytą.
§37 LAF Padalinio Vadas, gavęs 36 paminėtą pareiškimą, surenka apie pareiškimo padavėją papildomų žinių ir persitikrinęs, kad pareiškimo teikėjas atitinka LAF nariui statomus reikalavimus, ne vėliau kaip per dvi savaites laiko padaro savo sprendimą, ar pareiškimo įteikėjas yra priimtas į LAF narius, ar ne.
Apie savo nutarimą LAF padalinio vadas praneša raštu arba žodžiu pareiškimo įteikėjui.
§38 Pareiškimą įteikęs asmuo laikomas LAF kandidatu į LAF narius nuo jo priėmimo dienos.
§39 Jei pareiškimas lieka nepatenkintas ir jo įteikėjas nuo savo kandidatūros į LAF narius neatsisako, tai jis gali per savaitę laiko nuo atsakymo dienos nutarimą apskųsti LAF Apskrities Vadui.
§40 Apskrities Vadas, gavęs skundą, atsiklausia apskrities teismo nuomonės ir nusprendžia ar skundo įteikėjas yra užskaitytinas kandidatu į LAF narius, ar ne. Apie savo nutarimą jis praneša raštu skundo padavėjui.
§41 Jei skundo padavėjas ir Apskrities Vado sprendimu nepatenkintas, tai jis gali kreiptis į LAF Apygardos Teismą kurio sprendimas yra jau galutinis.
Apygardos Teismo sprendimas skelbiamas LAF spaudos organe.
§42 Kandidatas priimamas į LAF narius, kai jis:
1. Jau yra pakankamai susipažinęs su LAF programa organizacijos nuostatais ir įsisąmoninęs LAF ideologiją,
2. Parodęs reikalingo drausmės supratimo,
3. Moka draugingai sugyventi su kitais LAF nariais,
4. Gerai atlieka jam pavedamas pareigas.
§43 Kandidatą priima į LAF narius Apskrities Vadas, Apylinkės Vadui
pasiūlius.
§44 Priimtas kandidatas įtraukiamas į LAF narių sąrašus.
Jei kandidatas per 6 mėnesius laiko nepriimamas į LAF narius, tai jis toliau nebelaikomas kandidatu ir iš kandidatų sąrašo išbraukiamas. Apie tai jam pranešama raštu.
§45 Kandidatas nepriimtas į LAF narius ir išbrauktas iš kandidatų sąrašo, gali dėl to paduoti skundą Apygardos Teismui per savaitę laiko nuo gavimo pranešimo apie išbraukimą
Apygardos Teismo sprendimas yra galutinas.
Jei Apygardos Teismas nusprendžia, kad kandidatą išbraukti nebuvo pakankamo pagrindo, tai kandidatas grąžinamas į kandidatų sąrašą ir priimamas į LAF narius.
§46 Kandidatai, pripažinti tinkamais, priimami į LAF narius iškilmingai ir ta proga duoda 34 p.6 numatytą LAF nario pasižadėjimą
Priėmimo tvarką nustato LAF Vyriausiosios Vadovybės instrukcija.
§47 Asmuo, priimtas į LAF narius, gauna LAF nario kortelę.
Nario teisės ir pareigos.
§48 LAF narys:
1. turi teisę būti valdžios, savivaldybių įstaigų ir privatinių įmonių palankiai traktuojamas ir naudotis jam prideramu pasitikėjimu;
2. turi pirmumo teisę vietai gauti, kaip krašto valdymo aparate, taip ir visur kitur,
3. turi teisę kelti Valstybės, Tautos ir LAF reikalais sumanymus, juos patiekti LAF susirinkimuose apsvarstyti ir juos siūlyti LAF Vadovybei ir Krašto Valdžios organams:
4. naudojasi LAF organų globa ar šeimos nelaimės atsitikimuose, o taip pat draugiška parama gyvenimo reikaluose;
5. turi teisę dėvėti LAF ženklus;
6. turi teisę duoti skundus aukštesniajam Vadui prieš kitų narių ir LAF Vadų neteisėtus su juo pasielgimus.
§49 LAF narys:
1. turi būti gerai susipažinęs su LAF programa ir ideologija ir jų laikytis:
2. kiekvienu metu turi būti pasiruošęs ginti LAF garbę, jo idealus bei siekimus ir, reikalui esant už juos kovoti visomis priemonėmis;
3. Visuomet turi būti veiklus, doras, ryžtingas, bei drausmingas ir mandagus;
4. be jokios atodairos sąžiningai, greitai ir sumaniai vykdyti vadovybės teisėtus įsakymus bei nurodymus ir atlikti jam pavestus uždavinius;
5. eidamas jam pavestas pareigas, turi veikti energingai, drąsiai ir nevengti atsakomybės;
6. turi šventai laikyti jam patikėtas paslaptis ir niekur ir niekuomet nesidėti su LAF nedraugais;
7. turi stengtis gražiai ir kuo geriausiai sugyventi su kitais LAF nariais, kaip idėjos draugais;
8. turi gerbti savo vadus, už juos visados užsistoti ir jiems visomis išgalėmis išgalėmis padėti;
9. lankyti LAF nustatytas sueigas, pranešimus, paskaitas, užsiėmimus ir kitokius pobūvius;
10. vykdyti visas kitas iš šių nuostatų ir LAF programos išplaukiančias pareigas, visur rodant asmeninės iniciatyvos.
Narių išstojimas ir pašalinimas.
§50 LAF narys gali išstoti iš LAF laisvu noru, savo tiesioginiam vadui
įteikęs motyvuotą pareiškimą.
Nario išstojimo klausimą sprendžia atitinkamos LAF Apskrities Vadas, atsiklausdamas Apskrities Teismo nuomonės.
Apskrities Vadas, gavęs pareiškimą apie LAF nario norą išstoti, per dvi savaites gali nariui pasiūlyti pareiškimą atsiimti.
Jei per kitas dvi savaites narys savo pareiškimo neatsiima, tai jis laikomas iš LAF išstojusiu ir išbraukiamas iš narių sąrašo.
§51 LAF narys turi būti pašalinamas iš LAF, jeigu:
1. tampa nubaustas teismo už tautos bei valstybės išdavimą kri-minalinį nusikaltimą ir kitokį nusižengimą žeminantį žmogaus garbę;
2. tiesioginiai ar netiesioginiai ima veikti prieš LAF ir jo siekiamus tikslus;
3. veda amoralinį gyvenimą, piktindamas kitus LAF narius ir visuomenę, tuo būdu kenkdamas pačiam LAF vardui;
4. yra nedrausmingas ir savo elgsena bei veiksmais kenkia LAF.
§52 Narys gali būti iš LAF išbrauktas, jeigu;
1. perdaug nesugyvena su kitais dalinio nariais, kelia jų tarpe peštynes, užsiima neleistinomis intrygomis ir yra nesuvaldomas;
2. Jis nesugeba eiti jam pavestų nario pareigą neatlieka jam pavedamų darbą nemoka išlaikyti jam patikėtų LAF paslapčių;
3. per daug nukrypsta nuo LAF programos ir ideologijos.
§53 Esant palengvinančių aplinkybių 51-52 numatytais atvejais, užuot narį pašalinus, vadovybė jam gali padaryti įspėjimą arba jį iš LAF tik laikinai suspenduoti, bet ne ilgiau, kaip 2 metams.
§54 LAF nario pašalinimą sprendžia LAF Apskrities teismas, atitinkamam Vadui pristačius.
§55 Apskrities Teismo sprendimą pašalintasis narys gali apskųsti LAF Apygardos Teismui, bet ne vėliau, kaip per dvi savaites nuo pranešimo įteikimo apie Apskrities Teismo nutarimą narį pašalinti. Apygardos Teismo sprendimas yra galutinis.
LAF padalinių vadų pašalinimą sprendžia LAF Apygardos Teismas.
Šių teismų sprendimus galima apeliuoti į Vyriausiąjį Teismą. Apygardos Vado pašalinimą sprendžia LAF Vyriausiais Teismas. Šios rūšies bylose jo sprendimas reikalingas LAF Vyriausiojo Vado patvirtinimo.
§57 Be teismo sprendimo iš LAF narių skaičiaus gali pašalinti LAF Vyriausias Vadas:
1. paskirą LAF narį,
2. LAF padalinio Vadą,
3. visą LAF padalinį, jeigu jo nariai kolektyviškai nusikalsta LAF drausmei arba veikla prieš LAF ir jo siekiamus tikslus.
§58 Išstojęs arba iš LAF pašalintas narys turi atsiskaityti su LAF iždu
ir grąžinti savo tiesioginiam vadui nario knygelę ir turtą, kuris jam buvo patikėtas.
Pašalintojo padalinio turtas lieka LAF nuosavybė.
§59 Mirusiojo nario knygelę, ženklą ir jam patikėtą turtą grąžina atitin
kamo LAF padalinio Vadui mirusio nario giminės arba jo artimiausieji draugai.
Mirusiojo giminėms prašant atitinkamo LAF Apskrities Vadas gali mirusiojo nario knygelę ir ženklus palikti mirusiojo giminėms.
§60 Apie nario išstojimą, pašalinimą ar dingimą be žinios skelbiama atitinkamame LAF spaudos organe.
D. LAF teismai.
§61 Lietuvių Aktyvistų Fronte veikla šie Teismai:
1. LAF Apskrities Teismas,
2. LAF Apygardos Teismas,
3. LAF Vyriausias teismas.
§62 Kiekviena LAF apskritis turi savo teismą ir kiekviena LAF apygarda-Apygardos Teismą.
LAF Vyriausias Teismas yra tik vienas.
§63 Apskrities Teismą sudaro 5 nariai:
Pirmininkas- Apygardos Vado skiriamas.
Sekretorius- Apygardos Vado skiriamas,
3 nariai- Apskrities Vadijos suvažiavimo renkami.
§64 Apygardos teismą sudaro 7 nariai:
Pirmininkas- LAF vyriausiojo Vado skiriamas.
Vicepirmininkas- TDA Apygardos Vadas,
Sekretorius- Apygardos Vado skiriamas,
4 nariai- LAF Apygardos Vadijos suvažiavimo renkami.
§65 LAF Vyriausią Teismą sudaro 9 nariai:
Pirmininkas- LAF Vyriausiojo Vado pavaduotojas.
Vicepirmininkas- TDA Vadas,
Sekretorius- ideologijos Vadovas,
Nariai: 2- LAF Vadijos renkami ir 4- LAF Didžiojo Kongreso renkami.
§66 Nenuolatiniai teismų nariai skiriami arba renkami vieniems metams.
§67 LAF teismai sprendžia LAF narių ir LAF padalinių vadų nusižengimus:
1. numatytus LAF drausmės statute;
2. nusižengimus asmens garbei;
3. nusižengimus prieš tautos papročius ir jos moralę;
4. tarpusavio nesutarimus ir vaidus;
5. pašalinimus iš LAF ir
6. atlieka kitas šiais nuostatais numatytas funkcijas.
§68 LAF Teismų kompetenciją ir veikimą nustato LAF teismų santvarkos statutas.
E. LAF kontrolė.
§69 LAF Kontrolės pareiga tikrinti LAF organų ir padalinių veikimą, jų piniginę ir turto atskaitomybę.
§70 LAF Kontrolę sudaro Kontrolierius ir jo bendradarbiai.
Jie gauna iš LAF Vyriausiojo Vado nuolatinį įgaliojimą veikti jo vardu.
LAF organai ir padaliniai kiekvienu metu turi patiekti Kontrolieriui ar jo bendradarbiams visus duomenis apie piniginį ir turto stovį, o taip pat išsemiamus paaiškinimus apie savo darbą ir veiklą.
§71 LAF Kontrolierių ir jo bendradarbius skiria ir atleidžia LAF Vyriausias Vadas.
LAF Kontrolierius priklauso LAF Vyriausiam Vadui betarpiškai.
III. Lėšos ir turtas.
§72 LAF lėšas sudaro:
1. nario mokestis:
2. rinkliavos;
3. LAF pramogų pajamos:
4. Įvairios dovanos ir palikimai;
5. LAF įmonių pelnas ir kapitalų palūkanos;
6. kitos įplaukos.
§73 LAF kandidatai ir nariai moka įstojamąjį ir nario mokestį, kurio dydį ir paskirstymą tarp LAF padalinių nustato LAF Vyriausioji Vadovybė. Neturtingieji kandidatai ir nariai. Branduolio vadui pristačius. Apskrities Vado sprendimu gali būti nuo nario mokesčio aiškiai atleidžiami.
LAF ir jo padaliniai gali įsigyti bei valdyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ir naudojasi juridinio asmens teisėmis.
IV. LAF susirinkimai.
§75 Visuotinis LAF susirinkimas šaukiamas vieną kartą per metus. Jis vadinasi LAF Didžiuoju Kongresu. Didįjį Kongresą šaukia LAF Vyriausias Vadas.
§76 LAF Didžiajame Kongrese dalyvauja;
1. Visi LAF Vadijos Nariai,
2. Visi LAF Apygardų Vadai,
3. Visi LAF Apskričių Vadai,
4. Visi LAF Apylinkių Vadai,
5. Visi LAF Branduolių Vadai,
6. Po du rinktus atstovus nuo kiekvieno LAF Branduolio, jei Branduolyje yra daugiau, kaip 100 narių, tai jam atstovauja 3 atstovai.
LAF Didysis Kongresas laikomas įvykusius, jeigu jame dalyvauja ne mažiau, kaip pusė turinčiųjų teisę jame dalyvauti.
§77 LAF Didysis Kongresas:
1. išklauso LAF Vyriausios Vadovybės metinius pranešimus apie LAF veiklą;
2. Priima LAF metinių pajamų- išlaidų apyskaitą.
3. Tvirtina LAF pajamų- išlaidų sąmatą ateinantiems metams;
4. Aptaria LAF programinius ir ideologinius klausimus;
5. Pasisako dėl LAF organizacinių nuostatų;
6. Pasisako dėl krašto ir tautos padėties;
7. Svarsto ir sprendžia visus kitus klausimus, kuriuos jam patelkia LAF Vyr. Vadovybė arba kurie iškyla pačiame Kongrese.
§78 LAF Didysis Kongresas sprendžia paprasta balsų dauguma. išskyrus LAF programos ir statuto keitimo klausimus, kurių sprendimui reikalinga trijų ketvirtadalių balsų dauguma
§79 Glaudiems santykiams tarp LAF padalinių ir Vadų palaikyti ir Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasiai stiprinti bei ugdyti skelbiami frontadieniai, kuriuose kviečiami dalyvauti visi LAF padalinių nariai su savo tiesioginiais vadais priešakyje.
Frontadieniai šaukiami Apygardomis, Apskritimis ir Apylinkėmis. Frontadienių šaukimo laikoraštį nustato LAF Vyriausioji Vadovybė.
F. LAF Tautinio Darbo Apsauga.
§80 Tautinio Darbo Apsauga yra integralinė LAF dalis. jo dinamizmo vykdytoja ir reiškėją.
Jos uždaviniai- būti visados pasiruošusiai: iš vienos pusės-aktyviai, visomis priemonėmis, kovoti už lietuvių tautos idealus, iš kitos pusės-laiduoti LAF visišką saugumą ir laimėjimus jo politinėje veikloje.
§81 TDA organizuojama pagal karinius principus. Jos stiprybė glūdi giliame tautinės garbės pajautime, griežtoje, bet sąmoningoje karinėje drausmėje, kuri pasireiškia besąlyginiu organizacijos nuostatų ir vadovybės įsakymų vykdyme nesigailint nei sveikatos nei gyvybės.
TDA dėvi nustatytą uniformą ir turi laipsnius.
§82 TDA priešakyje yra TDA Vadas, LAF Vyriausiojo Vado skiriamas ir atleidžiamas.
Jis priklauso LAF vyriausiajam Vadui betarpiškai.
TDA asmeniškai atsako prieš LAF Vyr. Vadą už TDA tvarkymą, paruošimą, drausmę ir vadovavimą.
§83 TDA organizaciją nustato atskiras statutas; LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
V. LAF priklausančios organizacijos.
1. Darbo Frontas.
§84 Darbo Frontas yra profesinė lietuvių darbo žmonių organizacija,
veikianti LAF Sąjūdžio programos plotmėje ir po bendra LAF vadovybe.
Darbo Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. jungti visus lietuvius darbininkus ir darbdavius;
2. Juos rikiuoti sudrausmintam darbui ir LAF idėjų įkūnijimui darbo srityje;
3. reikšti dirbančiųjų kolektyvinę valią tautos ir valstybės gyvenime;
4. ryškinti darbo ir dirbančiųjų specialinius klausimus ir žiūrėti, kad socialinis teisingumas būtų laiduotas tik įstatymuose, bet ir tikrumoje, gyvenime;
5. derinti dirbančiųjų uždavinius ir materialinius reikalavimus su ūkio produkcija krašto gerbūvio ugdymais ir lietuvių tautos, kaip bendruomenės interesais.
§85 Darbo Fronto priešakyje yra Darbo Fronto Vadas, LAF V yr. Vado
skiriamas ir atleidžiamas ir šio pastarojo betarpiškai priklausomas.
Jis asmeniškai atsako prieš LAF Vyr. Vadą už Darbo Fronto tvarkymą, vadovavimą ir veikimą.
§86 Darbo Fronto organizaciją nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
§87 Darbo Fronto ribose ir jo vadovaujama veikla privalomoji Darbo
Tarnyba kurios organizaciją nustato atskiras statutas.
2. Ūkininkų Frontas.
§88 Ūkininkų Frontas yra profesinė Lietuvos ūkininkų organizacija, veikianti Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasioje ir LAF vadovaujama
Ūkininkų Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. visus lietuvius ūkininkus ir žemės ūkio darbininkus jungti į organizuotą bendruomenę;
2. ryškinti sudrausmintos ir planingos žemės ūkio gamybos reikalą, kad Lietuvos žemė priklausytų lietuviui ir lietuvių tauta savo žemės ištekliais galėtų išmisti;
3. reikšti ūkininkų kolektyvinę valią tautos ir valstybės gyvenime;
4. ryškinti ūkininkų kaip pagrindinio mūsų tautos klodo klausimus ir rūpintis pažangos paspartinimu žemės ūkio srityje;
5. dvasinius ir materialinius ūkininkų reikalavimus derinti su bendrais lietuvių tautos kaip bendruomenės interesais.
§89 Ūkininkų Frontui vadovauja Ūkininkų Fronto Vadas, LAF Vyr. skiriamas ir atleidžiamas ir nuo šio pastarojo betarpiškai priklausomas.
Ūkininkų Fronto Vadas asmeniškai prieš LAF Vyr. Vadą už Ūkininkų Fronto tvarkymą, vadovavimą ir veikimą atsako.
§90 Ūkininkų Fronto organizaciją nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
3. Kultūrininkų Frontas.
§91 Kultūrininkų Frontas yra profesinė lietuvių kultūros kūrėjų organizacija veikianti Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasioje ir LAF vadovaujama.
Kultūrininkų Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. jungti visus lietuvius kultūros vertybių kūrėjus,
2. rikiuoti juos vieningam lietuvių tautinės kultūros paspartintam kūrybos darbui,
3. reikšti lietuvių kultūros darbininkų kolektyvinę valią tautos ir valstybės klausimais,
4. rūpintis lietuvių tautos plačiųjų sluoksnių kultūriniu auklėjimu ir kultūrinių vertybių skleidimu.
5. ugdyti kultūros kūrėjų priaugančiųjų kartą ir rūpintis naujųjų talentų ugdymu.
6. reikšti lietuvių kultūrininkų materialinius interesus ir organizuoti materialinę kultūrininkų globą.
7. derinti lietuvių kultūrininkų uždavinius ir bendrą tautinės kultūros raidą su bendrais lietuvių tautos kaip bendruomenės interesais.
§92 Kultūrininkų Frontui vadovauja Kultūrininkų Fronto Vadas, LAF
Vyr. Vado skiriamas ir atleidžiamas ir nuo šio pastarojo betarpiškai priklausomas.
Jis asmeniškai atsako prieš LAF Vyr. Vadą už Kultūrininkų Fronto tvarkymą, vadovavimą ir veikimą.
§93 Kultūrininkų Fronto organizaciją nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
4. Moterų Frontas.
§94 Moterų Frontas yra lietuvių moterų organizacija, veikianti Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasioje ir LAF vadovaujama
Moterų Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. jungti visas lietuvių moteris,
2. jas rikiuoti į vieningą lietuvių tautos ugdymosi ir rasiškai tautinės dvasios stiprinimo darbą amžinąjam lietuviškumui išlaikyti,
3. reikšti lietuvių moterų kolektyvinę valią tautos ir valstybės gyvenime,
4. ryškinti lietuvės moters tautinius ir socialinius klausimus,
5. derinti lietuvės moters dvasinius ir materialinius reikalavimus su bendrais lietuvių tautos kaip bendruomenės interesais.
§95 Moterų Frontui vadovauja Moterų Fronto Vadė, LAF Vyr. Vado skiriama ir atleidžiama ir nuo šio pastarojo betarpiškai priklausoma
Ji asmeniškai atsako prieš LAF Vyr. Vadą už Moterų Fronto tvarkymą, vadovavimą ir veikimą.
§96 Moterų Fronto organizaciją nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
5. Jaunuomenės Frontas.
§97 Jaunuomenės Frontas yra priaugančios lietuvių kartos organizacija veikianti Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasioje, LAF vadovaujama ir ypatingai globojama.
Jaunuomenės Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. jungti jaunuolius ir jaunuoles į vieningą priaugančios lietuvių kartos nacionalinės energijos sąjūdį,
2. skiepyti juose tautos idealų supratimą, kovos dvasią ir aukojimosi pasiryžimą ir sąmoninti juose įgimtąją pareigą išlaikyti lietuviškumą visokiomis aplinkybėmis,
3. ugdyti juos stipriomis asmenybėmis: ugdyti stiprią valią, nepalaužiamą dvasią, krikščioniškosios dorovės patvarumą, ištvermę ir veiklumą,
4. rūpintis jų kūno kultūra, plėsti ir paruošti jaunuomenę kariškai.
5. vaikinus ir mergaites atskirai ruošti valstybinių uždavinių vykdymui ir darniam gyvenimui,
6. brandinti juose tautinės bendruomenės idealą, auklėti sąmoningais valstybės piliečiais ir skiepinti juose idealistinę dvasią.
§98 Jaunuomenės Frontui vadovauja Jaunuomenės Fronto Vadas, LAF Vyr. Vado skiriamas ir atleidžiamas ir nuo šio pastarojo betarpiškai priklausomas.
Jis asmeniškai atsako prieš LAF Vyr. Vadą už Jaunuomenės Fronto tvarkymą, vadovavimą ir veikimą.
6. Užsienio Lietuvių Frontas.
§99 Užsienio Lietuvių Frontas yra autonominė organizacija veikianti
Lietuvių Aktyvistų Sąjūdžio dvasioje ir LAF vadovaujama
Užsienio Lietuvių Fronto pagrindiniai uždaviniai yra šie:
1. jungti visus lietuvius ir lietuves, gyvenančius užsieniuose,
2. stiprinti jų dvasinius ir materialinius ryšius su Tėvyne Lietuva
3. rūpintis jų lietuviškosios prigimties ugdymu ir sąmoninimu,
4. remti juos materiališkai ir rūpintis jų saitų didinimu su Tėvyne Lietuva
5. vesti Lietuvos propogandą užsieniuose ir rūpintis Lietuvos santykių su kitomis valstybėmis bei tautomis gilinimu,
6. rūpintis užsienio lietuvių grąžinimu į Tėvynę Lietuvą.
§100 Užsienio Lietuvių Frontui vadovauja Užsienio Lietuvių Fronto
Vadas, LAF Vyr. Vado skiriamas ir atleidžiamas.
Jis priklauso LAF Vyr. Vadui betarpiškai ir asmeniškai atsako prieš jį už Užsienio Lietuvių Fronto tvarkymą ir vadovavimą.
§101 Užsienio Lietuvių Fronto organizaciją nustato atskiras statutas LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
VI. Kitos LAF organizacijos.
§102 Be pagrindinių LAF priklausančių organizacijų numatytų šių įstatų 80-101 LAF priklauso dar šios organizacijos:
1. Dorovingumo Baras,
2. Teisingumo Baras,
3. Sveikatingumo Baras,
4. Labdarybės Baras ir kt.
Jie visi turi savo vadovus, LAF Vyr. Vado skiriamus. Jų organizacijas nustato atskiri statutai LAF Vyr. Vado tvirtinami.
VII. Saugumas.
§103 LAF ir jam priklausančių organizacijų vidaus saugumui patikrinti, o taip pat vadų asmeniškai apsaugai sudaromas LAF saugumo tinklas. Jam vadovauja LAF Saugumo Vadovas /žiūr. §7/.
§104 LAF Saugumo nariai dėvi nustatytą uniformą ir turi teisę nešioti su savim šaunamąjį ginklą, reikalui esant jį panaudoti ir daryti areštus.
§105 LAF Saugumo organizaciją ir veikimą nustato atskiras statutas, LAF Vyr. Vado tvirtinamas.
VIII. Baigiamieji nuostatai.
§106 Šiems įstatymams vykdyti LAF Vyr. Vadas leidžia įsakymus ir instrukcijas.
Šie įstatai veikla nuo jų paskelbimo dienos.
Nr.3. Lietuvos Apsaugos Gvardijos statutas
Lietuvos Apsaugos Gvardijos Statutas.
1. Lietuvos Apsaugos Gvardija yra lietuvių vieninga nepartinė, kultūrinė, politinė, karinė, slapta drausmės pagrindais sutvarkyta organizacija.
2. Gvardijos obalsis: Dievui garbė, Tėvynei laisvė.
3. Liet Apsaugos Gvardijos himnas- lietuvių tautos himnas, vėliava-lietuvių valstybinė vėliava, bažnytinė- šv. Jurgio vėliava ir gvardijos ženklas- vyties ženklas. Atsižymėjimo ženklus nustato gvardijos vadovybė ir taryba.
4. Gvardijos tikslas suburti lietuvius kariškais pagrindais į Liet Apsaugos Gvardijos eiles, drausmingai ir vieningai pasiruošti ir pasiaukoti pačiose sunkiausiose mūsų Tėvynei Lietuvai valandose sėkmingai ir tiksliai lemiamai kovai prieš svetimą, žydišką, lietuvių tautai ir jos tėvynei primestą komunizmą, bolševizmą ir jo pasėkas: -prieš lietuvių tautos nutautinimą, pavergimą ir sunaikinimą. Gvardijos nariai ugdydami lietuvių tarpusavį susiklausymą ir tampriausią vienybę, nepaliaujamai kovoja už: lietuvių tautos laisvę ir nepriklausomybę, krikščionišką lietuvišką kultūrą- krikščionišką lietuvišką asmens, šeimos, visuomenės auklėjimą, teisingai pagrįstą nuosavybę.
5. Gvardijos veikimo plotas- Lietuvos teritorija ir kiti kraštai, kur randasi tokių pasišvenčiančių lietuvių.
6. Gvardijos vadovybę sudaro Vyriausias Gvardijos vadas ir jo pavaduotojai. Gvardijos Vyriausios Tarybos nariai, kurių gali būti daugiau ar mažiau pagal veikimo reikalą; Apygardų vadai ir jų padėjėjai valsčių vadai ir padėjėjai, apylinkių vadai ir padėjėjai.
7. Organizacijos centras bei vadovybės buveinė ten, kur patogiau ir saugiau.
8. Gvardijos vadovybės pareigos- vadovauti gvardijai, parengti įvairiausius kultūrinius, politinius ir karinius planus ir jų įgyvendinimo būdus, turėti nuolatinį ryšį su gvardijos žemesnėmis vadovybėmis ir gvardijos nariais; išleisti, pakeisti ar papildyti ir įgyvendinti gvardijos statutą; pasirūpinti gvardijos narių apginkavimu; atstovauti kitose valstybėse Lietuvos reikalus. Vadovybė savo darbe prisilaiko Vyr. Vado ir Tarybos nurodymų ir įsakymų. Gvardijos vadovybė atsakominga prieš gvardijos statutą.
9. Gvardijos nariai. Gvardijos nariais gali būti lietuviai vyrai ir moterys; vyrai nemažiau 18 metų, o moterys- 17m. amžiaus. Gali būti ir jaunesni, turintys visus gvardijos nariams nustatytus privalumus, tik apylinkės vadovybei juos per tam tikrą laiką išbandžius ir atradus tinkamais.
Nariai yra paprasti, smogiamųjų dalių ir mirties būrių.
Paprastasis narysprivalo: a) būti rimtas, doras, blaivus, mandagus, draugiškas, stropus, drąsus, drausmingas, tvarkingas, susipratęs ir pasiaukojęs atkaklus lietuvis, nesigailįs jokios tėvynei aukos, nors ir savo gyvybės, b) lavintis kultūriniai- moksle, mene, religijoj, ir karo moksle, c) palaikyti savitarpy tampriausią draugystę ir didžiausią vienybę, vengiant visokių barnių ir jų priežasčių, ir vieni kitiems padėti moraliai ir materialiai. d) išsiaiškinti tikrąją Lietuvos ir jos visokių priešų-ypač bolševikų, komunistų, ypatingai žydų tikrąją būklę, juos sekti ir prieš juos kovoti atkakliai visomis galimomis priemonėmis, f) verbuoti naujus narius ir prisilaikyti griežtai gvardijos statuto, Vyr. Vadovybės įsakų bei nurodymų ir viską išlaikyti kuo didžiausioj paslapty nuo savo priešų, e) rengti kovai reikalingus įvairius reikmenis ir slėpti nuo priešų. Aukoti dalį pajamų tėvynės ir gvardijos reikalams.
Smogiamosios dalies narys: a) pildo visą paprastojo nario prievolę, bet ypatingai lavinasi karo moksle- kariško statuto pažinime ir jo vykdyme, mankštose, įvairių ginklų ir jų dalių pažinime, pavartojime, ginkluose įvairių kliūčių ir jų priežasčių pašalinime, įvairių kariškų sprogstamų medžiagų pažinime, jų paruošime ir panaudojime, b) išstudijuoja ir gerai apgalvotai sudarinėja įvairius kariškus planus bei apystovas įvairiose vietose, kaip padaryti priešą nepavojingu, nugalėtu ir tuos atvejus, kaip prie to priėjus: išsiaiškina įvairias strategines vietas, pozicijas ir jų variantus. c) stengiasi įsigyti patys ar per vadovybę ginklų, sprogstamos medžiagos, radio priimtuvus ar siųstuvus, foto aparatus ir jiems reikalingą medžiagą,
g) griežčiausiai ir punktualiai vykdo jiems vadovybės pavestus uždavinius, pasiryžę visuomet mirti už lietuvių tautos laisvę ir gvardijos garbę.
Mirties būrių narysatlieka visas prievoles gvardijos paprastųjų ir smogiamųjų dalių narių; reikalui esant įvykdo Vyr. Vadovybės įsakymu išdavikams ir priešo svarbiausiems budeliams mirties bausmes, išstudijuoja ir atlieka Vyr. Vadovybės pavesti pavojingiausius ir sudėtingiausius kariškus veiksmus. Mirties būrių nariai privalo būti iš visų gvardijos narių drąsiausi ir narsiausi, nes jis nešioja tėvynės didvyrio vardą.
10. Gvardijos smogiamųjų dalių ir mirties būrių nariai išėję kariškus kursus ir išlaikę egzaminus, atlikę pratimus pakeliami į kariškus laipsnius. Atlikę labai svarbius darbus tėvynei ir gvardijai, atsižymėję mūšiuose, gauna atsižymėjimo laipsnius ir ženklus.
11. Kiekvienas gvardijos narys, išdavęs priešui gvardijos paslaptis arba gvardijos narį, yra pašalinamas iš lietuvių tautos tarpo ir nuteisiamas mirti. Bausmės įvykdymas būtinas, nežiūrint kurioj valstybėj išdavikas apsigyventų.
12. Gvardijos teismas. Teismas remiasi tiesa ir aktais. Paprastas teismas susideda iš apylinkės vado ar jo pavaduotojo ir 2 narių patariamąja galia. Posėdis slaptas. Sprendimą praneša vienas iš teismo narių. Mirties tribunolą sudaro Vyr. Vadas ar pavaduotojas ir 2 Tarybos nariai ir vienas apylinkės narys. Teismas remiasi teisingais ir tikrai patirtais faktais. Sprendimas privalo būti teisingas ir galutinis.
13. Už paprastesnius nusižengimus, kurie grėstų gvardijos saugumui, kaltininkai išvežami iš savo tėvynės. Už išdavimus bei nužudymus gvardijos narių, kaltininkai baudžiami mirties bausme.
14. Visi šios gvardijos nariai duoda priesaiką, kurios žodžiai seka: (prisiekdami nariai priklaupia ant dešinio kelio ir dešinę ranką pakelia aukštyn):
“Įstodamas į Lietuvos Apsaugos Gvardiją, pasižadu Dievui ir lietuvių tautai visomis išgalėmis ištikimai tarnauti ir pasiaukoti Lietuvai- mūsų Tėvynei: kovoti ir ginti jos laisvę ir nepriklausomybę, krikščionišką lietuvišką kultūrą, pasižadu būti blaivus, rimtas, doras, draugiškas, sąžiningas, atkaklus lietuvis, stropiai ir drausmingai vykdyti Liet Aps. Gvardijos Įstatus, jos vadovybės įsakus bei nurodymus. Pasižadu išlaikyti gvardijos paslaptis ir neišduoti gvardijos narių, o tardymuose bei teismuose. jei jie būtų, nepripažinti ir nieko neišduoti, nors ir grėstų kankinė bei garbinga mirtis.
Dieve, sutelk man drąsos ir jėgos viską įvykdyti iki mano mirties. Amen.” (Pabaigę priesaikos tekstą, nariai paspaudžia viens kitam dešinę ranką ir pabučiuoja priesaikos tekstą).
Nr.4. Dokumentas apie Lietuvos Apsaugos Gvardijos artimiausius uždavinius
Neatidėliotini Gvardijos uždaviniai
Stebėti priešo armijos judesius, jų kryptis, dalinių sudėtį ir apsiginklavimą, ginklų rūšis, dydį, skaičių, apkasus, įsitvirtinimus, karo medžiagų sandėlius bei jų iškrovimo, pakrovimo vietas, greitoms atsargoms vartojamas šaudmenų, maisto ir kitokių reikmenų vietas, maisto tiekimo punktus, virtuves, kepyklas ir t.t.; autobusų ir autosunkvežimių, traktorių stotis bei sustojimo vietas, tankų stotis ir tankų rūšis bei kokiais keliais jie važiuoja ir maždaug kokie skaičiai pravažiuoja, kur ir kiek apsistoja; gurguolių skaičių ir jų buveines, artilerijos išsidėstymą baterijomis ir t.t.; arkliais vežamų pabūklų ir motomechanizuotą artileriją, kulkosvaidininkus, ryšių komandas, šunų bei balandžių punktus, radijos aparatų vietas, telefonų ir telegramų stotis, štabų divizijų brigadų, pulkų batalijonų kuopų buveines, kariuomenės buveines ir jų skaičių, aerodromus; ypač pastaruosius gerai aprašyti su kokiomis privačiomis žemėmis rubežiuojasi ir kokių pakraipų tie žmonės; aerodromų įrengimai bei angarai ir kareivinės, startų vietos; sekti statybą naujų aerodromų, benzino stotis bei kuro sandėlius, auto bazes, autostotis, uostus, prieplaukas; sekti sargybų postus bei slapukų vietas. Visur ieškoti bendrininkų.
Nustatyti kur galima padaryti išlaipinimą iš lėktuvų draugų bei nuleidimą medžiagų. Tas viskas nustatant reikia gerai imti domėn tai, kad apylinkės gyventojai nebūtų priešo ar kompartijos bei komjaunuolių arba “Mopro” nariai ir visa tai atlikti be pastarųjų pagalbos. Geriausia tokias vietas parinkti kur gyvena gvardijos nariai arba prijaučiantys asmenys. Tik apie prijaučiančius reikia gerai pagalvoti. Surašyti apylinkės šnipus, kompartiečius ir kitus komunistus ir jų gyvenamas vietas bei prie jų priėjimus. Viską daryti ko didžiausioj paslapty. Už paslapčių išdavimą gresia mirtis. Tas žinias nariai privalo suteikti vadams, ir jie siunčia kur įsakyta, tuoj neatidėliojant patys, arba pasirenka atatinkamus narius, gerai apgalvotus asmenis tiems ryšiams atlikti. Sužymėti numerių (narių) kariški laipsniai bei kokios ginklų rūšies specialybė. Neatidėliojant baigti narių verbavimą, kad visi dori, ištikimi, neparsidavę lietuviai būtų kuo skubiausiai įtraukti į gvardiją, nes negalima padaryti tokio didelio nusikaltimo kokį padarė mūsų buvę ir esamieji vairuotojai- be mūšio, be aukų atidavė tėvynę ir savo brolius į ištvirkėlių ir apgavikų gaujų vergiją.
Buvo minimi laikai apie vergiją ir apie iš jos pasiliuosavimą. Dabar pakliuvome į barbarų vergiją. Žydas Stalinas ir prakeiktoji žydija daug daugiau suėda, negu mes galime pagaminti, o ko nesuėda, tai pasideda bent 2000 metų atsargų visai žydų judošiškai giminei. Tik prisiminkim trupučiuką iš istorijos, kokias žydai skerdynes padarė Rusijoj. Kryme tik vienas žydas Bėla Kunas nužudė 75 tūkst krikščionių. Jagoda Zinovjev ir Paganovas nužudė virš 2.760.480, o arkliavagis gruzijos žydas Vesarionovič Stalin nužudė rusę savo žmoną dėl tikybinio fanatizmo ir vedė žydų škaloje kitą žmoną žydę ir su savo gauja nužudė Rusijoje 3.917.400 krikščionių. Jis žudė dėl turtų. Kas turėjo aukso, brilijantų, tai tam tikrai grėsė mirtis. Gaujos grobdavo turtus ir išveždavo į užsienio žydų bankus (išvežta nuo 1917m. iki 1940m. už 690 milijardų aukso rublių.) Išžudė žydija daugumą krikščionių inteligentų ir savarankiškų žmonių, kad niekas nebūtų priešingas žydizmui. Rusijoje nuo karo, bado, žudynių krito 23 milijonai gyventojų. Įkūrę “Moprą” ir per 24 metus lupa Rusijos kailį ir veža turtus į užsienį žydų naudai “platinti pasaulinei revoliucijai”. Žydai pasieškodavo ir papirkdavo kitataučių kvailių ir parsidavėlių ir neva tai "platindavo revoliuciją”. Ypatingai sudarydavo iš tų pinigų bankus ir vergdavo medžiagiškai kitataučius. Žiūr. “Die Jüdische Frage im Welt”
Žydai savo religinėms apeigoms reikalauja krikščionių kraujo- žiūr. rabino Beiliso bylą su kun. Pranaičiu-Rusija. Todėl tokiomis revoliucijomis ir netikrais laikais gerai jie gali pasinaudoti vaikų bei jaunų krikščionių krauju. Lietuvoj dabar žydai jaunus kalinius žudo Vilijampolėj, Vyr. Rabino rūsyje ir Vilijampolės žydų apgyventose vietose. Vilniuj- Vyr. Rabinų rūsyse. Panašiai ir kitur. Rusai bei mūsų išdavikai, pasirinko savo aukoms budelius žydus, kad aukos tikrai mirtų, o tie su pasigėrėjimu jas nužudo.
Jau iš Lietuvos išvažiavo 10 tūst žydų platinti “pasaulinei revoliucijai", išveždami tam tikslui visus Lietuvos atsarginius turtus. Pūdo 60 tūkst lietuvių kalėjimuose, o kitus net Sibiro koncentracijos lageriuose prie sunkių darbų. 2532 jau nužudyti. 200 tūkst geriausių lietuvių numatyta sunaikinti, kad žydijai bei išsigimėliams rusams būtų vietos.
Nors Smetona ir spaudė mūsų kailį ir buvo parsidavęs žydams ir lenkams, bet dar nevisai, o Paleckiai, Gedvilai, Sniečkai ir jų sėbrai parsidavė visai, mus pavesdami parazitų žydų vergijai. Todėl ryžtingai broliai lietuviai, stokime be partijų skirtumo bendron kovon už tėvynės ir tautos laisvę.
Gvardijos Vadovybė
Nr.5. LAF 1941 m. kovo 19d. atsišaukimas į krašto gyventojus
Berlynas. 1941m. kovo mėn. 19d
Pavergtos Lietuvos tautiečiai!
Brangūs vargstantieji broliai, Lietuvos išsilaisvinimo valanda artėja Kelių mėnesių mūsų kruopštumo, darbo ir jūsų azijatiškoje priespaudoje kančių rezultatai čia pat. Mes įpareigoti jus painformuoti šiais klausimais:
1) Pavergtoje Lietuvoje yra pasklidusi ši žinia kad dabar Berlyne yra sudaryta busimoji Lietuvos Vyriausybė Tai ne visai tinka tikrenybei. Šiuo metu Berlyne veikia organizacinės ir savišalpos valdybos atstovybė, kuri rūpinasi tiktai Lietuvos išsilaisvinimu. Būsimoji naujoji Lietuvos vyriausybė bus sudaryta iš geriausių Lietuvos sūnų. Turėdami dėmesyje praeities klaidas, užsiėmę sąmoningai Lietuvą vairuoti nauju keliu, suprantame, kad negalės turėti vaidmens joks lietuvis, kuris dabar užsienyje ar pavergtoje Lietuvoje yra pasyvas.
2) Kaip jau minėjom, Lietuvos išsilaisvinimo valanda čia pat. Prasidėjus žygiui iš Vakarų, jūs ta pačia minute apie tai būsite painformuoti per radijas ar kitu kokiu būdu. Tuo momentu pąvergtos Lietuvos miestuose, bažnytkaimiuose ir kaimuose turi įvykti vietiniai sukilimai arba tikriau sakant valdžios paėmimas į savo rankas.
3) Tuojau reikalinga suimti vietinius komunistus ir kitokius Lietuvos išdavikus, kad nei vienas neišvengtų atpildo už savo veiksmus. išdavikams bus tik tada dovanota jei jie tikrai įrodys, kad likvidavo bent po vieną žydą. Mes esame tikri, kad jūs jau esate organizuoti ir pasirengę, o ten kur nėra pasirengta tai organizuokitės nors mažomis grupėmis. Jūs jau patyrėte, kad lietuvių tarpe yra daug išdavikų, todėl lemiamu momentu būkite labai atsargūs.
4) Prasidėjus veiksmams užimkite tiltus, svarbius geležinkelių mazgus, aerodromus, fabrikus ir kitus dalykus. Nenaikinkite ir neleiskite rusams naikinti (ypač tiltus), nes tai turi didelės reikšmės kariniais bei ekonominiais sumetimais.
5) Prasidėjus veiksmams paimkite į savo rankas kalėjimus, kad nei vienas mūsų tėvynės sūnus nebūtų išvarytas į azijatų kraštą. Būtų gerai, kad kaip nors ši žinia patektų pas juos į kalėjimus jų suraminimui.
6) Jau dabar painformuokite žydus, kad jų likimas aiškus, todėl kuris gali, tegul jau dabar nešdinasi iš Lietuvos, kad nebūtų nereikalingų aukų lemiamu momentu. Jų turtus paimkite į savo rankas, kad niekas veltui nežūtų.
7) Prasidėjus veiksmams, užnugary bus išmėtomi kariški parašiutininkai Tuojau su jais sueikite į ryšius ir reikalui esant jiems padėkite.
8) Per kaimus ir miestelius, miestus žygiuos vokiečių kariuomenė. Jų eilėse bus ir daug jūsų pažįstamų tautiečių. Visus vienodai nuoširdžiai ir maloniai sutikite, pasveikinkite ir teikite jiems reikalingas pagalbas. Tuo metu jau turi būti susidariusi laikina naujos Lietuvos vyriausybė.
Tautiečiai esame išvakarėse labai daug rimtų įvykių. Pasigirdus kovos trimitams, likučiai išdraikytos Lietuvos kariuomenės, garbingi Lietuvos savanoriai, šauliai, moksleiviai, valstiečiai, o labiausiai jūs nuliūdę artojai žemdirbiai, palikite žagrę su arkliais vidury vagų ir visi kas tik nenori tarnauti azijietiškam raudonam terorui, laikinai meskite į šalį savo tiesiogines pareigas ir kas tik galite, ateikite naujos Lietuvos pagalbon. Pirmieji mūsų savanoriai Gedimino kalne įkels Lietuvos vėliavą, tai mūsų visų pareiga pašalinti iš ten raudonąjį skarmalą, o jo vieton teplevesuoja didinga Naujos Lietuvos vėliava!
Iki pasimatymo Naujoje Laisvoje Lietuvoje!
Nr.6. LAF atsišaukimas "Jei trimitai sugaus"
Jei trimitai sugaus
Jei trimitai sugaus,
Jei tėvynė pašauks
Į kovą už laisvę brangiausią,
Tai lietuvių pulkai
Tuoj pakils kaip arai
Apginti kas jiems yr švenčiausia.
Pasilikit miškai
Ir gimtieji laukai,
Aš išeisiu su broliais. Ar grįšiu?
Ir kur vadas paskirs
Ten stovėsiu ai tvirtas,
Gal dar auštantį rytą išvysiu.
Bet jei žūsiu kovoj
Ar šiandien ar rytoj,
Jūs neverkit manęs, neliūdėkit.
Juk reikėjo aukų,
Už marias didesnių,
Kritau už Tėvynę- tikėkit!
Visų laikų jaunimas buvo gyviausias ir energingiausias tautos elementas. Tik titaniška jaunystė pagimdė gražiausius idealus, drąsiausius užsimojimus, kilniausius sumanymus. Jaunystė, anot A.Mickevlčiaus, ne darbus matuoja pagal išgales, bet išgales pagal darbus.
Todėl jaunimas ir reikalauja didelių uždavinių, sunkios kovos.
Ne vienas skaitydamas istorinius romanus, Basanavičių, Kudirkų biografijas, gėrėdavosi jų nepalaužiama valia, jų visišku pasiaukojimu tėvynei, ne vienas pagalvodavo: “O kad aš būčiau gyvenęs anais laikais, kada tėvynė buvo reikalinga tiek pasiaukojimo, tiek savęs išsižadėjimo, kada už sveikatos paaukojimą ne pinigai buvo mokama ne pasižymėjimo ženklai dalinama bet buvo kišama kalėjimuosna buvo tremiama Sibiran. O jei tada aš būčiau gyvenęs tikrai nebūčiau tėvynės apvylęs.”
Štai mes jau sulaukėme tokių laikų. Raudonasis teroras žiauria letena laiko prispaudęs mūsų mieląją tėvynę. Kiek tūkstančių lietuvių nesidžiaugia didžiąją D. dovana- laisve.
Tačiau Lietuva prikels- ji jau keliasi. Bočių dvasia atgimsta geriausiuose Lietuvos sūnuose ir dukrose. Daug jaunimo širdžių karšta meile tėvynei plaka dega pasiaukojimu, pasišventimu. Palaukit tuoj sugaus laisvės varpas. Tada mielas broli ir mylima sese, eisite visą palikę laisvės parneštų. Ar ne sublizga ugningiau jūsų akys, ar ne pradeda tekėti greičiau jaunas kraujas jūsų gyslose, kai jūs apie tai pagalvojat. Taip, kai tėvynė pašauks, mes eisime- eisime lig vieno.
O žavingoji tėvyne, mylimoji pasakų šalie! Vyturėlio čyravime tylioje paslaptingoje medžių šlamesio kalboje, upelių čiurlenime aš girdžiu ir jaučiu meilę Tau.
Aš prisimenu Mindaugo laikus, matau Gediminą statant Vilnių, žvelgiu Kęstutį ant balto žirgo, gėriuosi Vytautu Žalgirio kovoj.
Pro mano akis slenka Lietuvos padalinimo vaizdai, ilga rusų priespauda, knygnešių eilės, ugningų patriotų veidai. Matau sužeistą, kruvina galva savanorį...
Šimtmečiais lietuviai ėjo ir krito už tėvynę, paliko visą ką turėjo brangiausio, net paskutinio kraujo lašo nepagailėjo. Jie tai gyvai tikėjo Lietuvos prisikėlimą.
Brangus broli, miela sese, karingų bočių akivaizdoje prisiminkit klek esate skolingi savo tėvynei ir savo širdies gilumoje, laiminant Visagaliui paslžadėklt jos neapleisti iki paskutinio atodūsio.
Pirmyn į kovą už Tėvynę,
Už brangią laisvę Lietuvos!
